Endemik 9 Paslaugos 9 Kiti tyrimai

Kiti tyrimai

Ką verta žinoti?

  • Pilvo organų echoskopija
    Nevalgykite ir negerkite 5–6 valandos prieš tyrimą. Tyrimo išvakarėse nevalgykite pilvo pūtimą skatinančių maisto produktų.
  • Inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės echoskopija
    Išgerkite 4–6 stiklines skysčių ir nesišlapinkite, kad šlapimo pūslė būtų pilna.
  • Prostatos echoskopija
    Išgerkite skysčių ir nesišlapinkite, kad šlapimo pūslė būtų pilna.Tiriant prostatą pro analinę angą, 7–10 dienų nevartokite aspirino prieš echoskopiją, o jei vartojami kiti kraujo krešėjimą mažinantys vaistai – pasikonsultuokite su gydytoju.
  • Ginekologinė echoskopija (kai atliekama per pilvo sieną)
    Išgerkite skysčių ir nesišlapinkite, kad šlapimo pūslė būtų pilna.

    Kitiems echoskopijos tyrimams specialaus pasiruošimo nereikia.

Ką verta žinoti?

  • Išmatas tyrimams surinkite į išmatoms surinkti skirtus vienkartinius indelius. 
  • Prieš mėginio surinkimą rekomenduojama 1 dieną nenaudoti žvakučių, simpatikotropinių ar laisvinamųjų vaistų, bismuto ar bario preparatų. Vaistai nuo vidurių užkietėjimo yra lengvi vaistai (laktuliozė) ir teoriškai neturėtų daryti įtakos tyrimų rezultatams.
  • Išmatų mėginius paimkite iš keleto skirtingų vietų. Tyrimui užtenka nedidelio išmatų kiekio (apie 10 g, „kaip vyšnia“).
  • Į mėginį neturi patekti vandens ir šlapimo, todėl išmatų negalima rinkti iš tualeto. Rekomenduojama pasituštinti į platų indelį (Petri lėkštelę, vienkartinę plastikinę lėkštelę).
  • Pastebėję kartu su išmatomis pasišalinusius kirminus, juos pristatykite į kliniką kartu su išmatų mėginiu.
  • Tyrimai dėl kirminų turi būti daromi prieš antibiotikų gėrimą arba po jų.
  • Ant indelio užrašykite vardą, pavardę.
  • Iki pristatymo į kliniką indelį su mėginiu laikykite šaldytuve (+2–8 º). 

 

Naujagimių ir kūdikių, naudojančių sauskelnes, išmatų surinkimas

Jeigu kūdikis viduriuoja, į sauskelnes įtieskite nepralaidžios medžiagos, kad turinys nesusigertų į sauskelnes. Išmatas imkite su talpyklos semtuvėliu iš kelių vietų (apie 2 g – riešuto dydžio, jeigu skystos – 5 ml) ir įdėkite į išmatų indelį (jį reikia įsigyti vaistinėje). Išmatas imkite toje vietoje, kur gausu gleivių, kraujo ar kitų priemaišų.

iFOB tyrimas

  • Pasirūpinkite plastikiniu indeliu. Išmatos iFOB tyrimui renkamos į specialų vienkartinį indą arba specialų mėgintuvėlį su transportavimo skysčiu, kurių galima įsigyti vaistinėje. Taip pat pasiruošti švarų, sausą indą, į kurį bus surinktos išmatos.
  • 48 valandas iki išmatų surinkimo nevartokite tokių vaistų kaip: laisvinantys vidurius, indometacinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, aspirinas, rezerpinas, kortikosteroidai, antikoaguliantai, kai kurie kiti vaistai.
  • 2 dienas prieš tyrimą nevartokite raudonos mėsos (jautienos, žvėrienos, kepenų).
  • Pasituštinkite į švarią, sausą, šlapimu neužterštą tarą. Paimkite išmatų mėginį mentele iš 6 skirtingų vietų ir įdėkite į tyrimų indelį. Tyrimui pakanka 20 g dydžio išmatų kiekio.
  • Indelį sandariai užsukite, užrašykite vardą, pavardę, mėginio paėmimo datą.
  • Indelį laikykite vėsioje vietoje, ne ant tiesioginių saulės spindulių. Į kliniką pristatykite per 24 valandas nuo paėmimo.

 

Apie tyrimą

Šlapimo tyrimas – greitas, informatyvus ir pigus būdas įvertinti inkstų bei kitų organų veiklą. Jis – neskausmingas, nereikalaujantis daug laiko, rezultatai gaunami greitai. Pagal statistiką kone trečdalio tiriamųjų šlapimo tyrimų rezultatai rodo nukrypimą nuo normos, todėl medikai rekomenduoja pasitikrinti.

Bendras šlapimo tyrimas atliekamas įtarus tam tikrus susirgimus arba tiesiog profilaktiškai bent kartą per metus. Profilaktinis šlapimo tyrimas atliekamas kiekvieno medicininio patikrinimo metu, nes dažnai net ir esant susirgimui nebūtinai juntami ligos simptomai. Atlikti šlapimo tyrimą ir į gydytojus kreiptis rekomenduojama, kai šlapimas pakeičia spalvą, pasidaro drumstas, jeigu norisi šlapintis dažniau negu įprastai, šlapinantis skauda.

Bendras šlapimo tyrimas
Bendras šlapimo tyrimas – dažniausiai atliekamas pirminis laboratorinis tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti inkstų, šlapimo takų, šlaplės, lyties organų ir kitų organizmo sistemų pokyčius. Šio tyrimo metu visų pirma įvertinama šlapimo spalva, tankis ir drumstumas. Spalva priklauso nuo to, ką žmogus valgo, kokius medikamentus vartoja ir nuo šlapimo sudėties. Vartojant daug skysčių jis būna šviesesnis, ištroškusio žmogaus – tamsesnis. Normalus šlapimas turi būti skaidrus. Patologinis šlapimo drumstumas atsiranda pakitus šlapimo nuosėdų sudėčiai (dėl druskų, bakterijų, gleivių, kraujo ir pan.).

Tyrimo rezultatai
Šlapimo tyrimas parodo baltymų, cukraus, nitritų, eritrocitų ir leukocitų buvimą. Gavus bendrojo šlapimo tyrimo atsakymų lapelį, reikia konsultuotis su gydytoju. 

Šlapimo tyrimo rezultatų vertinimo paaiškinimas

SG (santykinis – specifinis tankis, angl. specific gravity) parodo, ar gerai funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis lygus 1,010–1,025, tačiau gali šiek tiek svyruoti, priklausomai nuo paros laiko ir suvartojamo skysčių kiekio. Padidėjęs rodiklis dažniausiai būna dėl sumažėjusio skysčių suvartojimo, skysčių trūkumo organizme, viduriavimo, vėmimo ir pan., o sumažėjęs rodo inkstų funkcijos sutrikimus. Taip pat SG gali sumažėti ir dėl kai kurių vaistų, pavyzdžiui, varančių šlapimą.

pH parodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Šis rodiklis turėtų būti 5–7. Jis padidėja esant lėtiniam inkstų nepakankamumui, bakterinei infekcijai, diabetinei ar metabolinei acidozei (organizmo parūgštėjimui), dėl baltymų dietos ir pan.

LEU – leukocitai (baltieji kraujo kūneliai), kurių kiekis sveiko žmogaus šlapime turėtų būti iki 10/μl. Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime dažniausiai yra viršutinių ir apatinių šlapimo takų infekcijos, akmenligės, navikų, grybelių ir panašių susirgimų priežastis. Nėštumo metu LEU padidėjimas iki 500 mikrol yra laikoma norma.

NIT parodo, ar žmogaus šlapime yra bakterijų. Sveiko žmogaus šlapime šis rodiklis turi būti neigiamas.

PRO parodo baltymų buvimą šlapime. Sveiko žmogaus šlapime baltymų paprastai nerandama arba itin mažas jų kiekis – 0–0,3 g/l. Baltymų kiekis padidėja susirgus inkstų ligomis, pielonefritu, podagra, karščiuojant, po didelio fizinio arba emocinio krūvio. PRO padidėjimas nėštumo metu gali būti įvardijamas kaip nėštumo toksikozė.

GLU – gliukozės koncentracijos šlapime rodiklis. Sveiko žmogaus šlapime gliukozės nerandama, o pagrindinės jos atsiradimo priežastys – cukrinis diabetas, inkstų ligos, miokardo infarktas, pankreatitas, gliukozės tolerancijos sutrikimai ir kitos priežastys.

KET – ketonai, atsirandantys žmogaus šlapime skylant riebalams organizme. Sveiko žmogaus šlapime ketonų neaptinkama. Jų atsiranda badaujant, gausiai vemiant, esant ūmiam karščiavimui, viduriavimui, suvartojant per daug riebalų arba dėl įgimtų ligų.

BIL – bilirubinas, kuris yra hemoglobino skilimo produktas. Sveiko žmogaus šlapime jo nerandama, o dažniausios priežastys, sukeliančios jo atsiradimą, – gelta, virusinis hepatitas, kepenų pažeidimas, cholecistitas ir kiti su kepenų veikla susiję sutrikimai.

URB – urobilinogenas, kurio sveiko žmogaus šlapime randama iki 3,4 μmol/l. Jo kiekis padidėja sergant hemolizine anemija, perpylus kraują, esant kepenų patologijai, venų trombozei, gausiai vartojant alkoholį.

ERY arba BLD – eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai), kurių leistina norma – iki 5/ml. Eritrocitų kiekis šlapime padidėja sergant inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligomis. Jų padidėjimą taip pat gali sukelti inkstų ir šlapimo takų traumos, vartojami medikamentai, nudegimai, didelis fizinis krūvis, miokardo infarktas, progresuojančios miopatijos ir pan. BLD gali būti menstruacinio kraujo priemaiša šlapime.

Reikėtų žinoti, kad įprastinė šlapimo spalva gali pakisti dėl vartojamo maisto (pavyzdžiui, burokėliai šlapimą nudažo rausva spalva, morkos – oranžine), vitaminų, suvartojamo skysčių kiekio. Normalus sveiko žmogaus šlapimas yra nuo šviesiai geltonos iki sodrios geltonos spalvos.

Esant kepenų funkcijos sutrikimų, į šlapimą patenka raudonųjų kraujo kūnelių ir šlapimas nusidažo rausvai. Rudai geltonas arba žalsvai rudas šlapimas pasidaro sergant gelta. Tamsiai geltonas arba oranžinis šlapimas būna karščiuojant arba vartojant per mažai skysčių. Juodos arba pilkos spalvos šlapimas – kraujavimo inkstuose požymis.

Pagrindinės taisyklės paimant šlapimą tyrimui ir pristatant jį į laboratoriją
  1. Tinkamiausias tyrimui yra pirmasis rytinis šlapimas. Atliekant bendrą šlapimo tyrimą patariama 24 val. nevartoti vitamino C preparatų;
  2. Prieš šlapinantis būtina kruopščiai apsiplauti lytinius organus po tekančiu vandeniu, nenaudojant jokių higienos priemonių;
  3. Šlapintis reikia tik į švarų sterilų indą (galima įsigyti laboratorijose ir vaistinėse);
  4. Šlapimas turi būti imamas „iš vidurinės porcijos“, t. y. iš pradžių truputį pasišlapinti į unitazą, po to į indą šlapimo tyrimui, baigti šlapintis vėl į unitazą;
  5. Šlapimo kiekis, pateiktas tyrimui, turėtų būti apie 100 ml, bet ne mažesnis kaip 20–30 ml;
  6. Moterims nerekomenduojama šlapimo tyrimą atlikti mėnesinių metu, o 2–3 dienos po jų;
  7. Ant indelio užrašykite tiriamojo vardą, pavardę, gimimo metus, surinkimo laiką;
  8. Rekomenduojama šlapimą į laboratoriją pristatyti per 2 val. Jeigu nespėjate, galite porą valandų palaikyti šaldytuve arba ne aukštesnėje kaip +2–8 °C temperatūroje.

Ką verta žinoti?

Bent 10–12 valandų iki šlapimo surinkimo tyrimams maitinkitės įprastu režimu, tačiau venkite aštraus, sūraus maisto ir produktų, galinčių pakeisti šlapimo spalvą (pavyzdžiui, morkų, burokėlių ir pan.), vartokite normalų skysčių kiekį, nevartokite alkoholio.

  • 24 valandas iki šlapimo tyrimo venkite lytinių santykių.
  • Prieš šlapimo tyrimus nusiplaukite muilu rankas ir lytinius organus. Gerai nuplaukite paprastu vandeniu. Nusausinkite išorinius lytinius organus.
  • MOTERIMSvenkite šlapimo tyrimą atlikti menstruacinio kraujavimo metu ir 2–3 dienos po jo. Jeigu renkate šlapimą menstruacinio kraujavimo metu, apie tai informuokite gydytoją.
  • Šlapimą tyrimui surinkite į vienkartinį indelį, kurį galite įsigyti vaistinėje.
  • Tyrimui rekomenduojama surinkti tik rytinį šlapimą.
  • RYTINIS ŠLAPIMAS: renkamas prabudus, t. y. po nakties poilsio, bet praėjus ne mažiau kaip 4 valandoms nuo ankstesnio šlapinimosi.
  • ŠLAPIMO PASĖLIO TYRIMAS: prieš rinkdami šlapimą nesišlapinkite 4–6 valandas ir mažiausiai 48 val. nevartokite antimikrobinių preparatų. Tyrimui labiausiai tinka rytinis šlapimas. Prieš surinkdami šlapimą švariu vandeniu būtinai gerai apsiplaukite išorinius lytinius organus (nenaudokite muilo ir kitų ploviklių).
  • VYRAMS: atitraukite apyvarpę, kruopščiai apiplaukite muilu ir šiltu vandeniu.
  •  Į šlapimo indelį surinkite šlapimo „vidurinę porciją“. Indelis būtinai turi būti sterilus, įpakuotas į celofaninę pakuotę (jį reikia įsigyti vaistinėje). Nelieskite šlapimo indelio ir dangtelio vidaus.
  •  Sandariai uždarykite indelį, laikykite šaltai ir kuo greičiau pristatykite į kliniką. 
  • „VIDURINĖS PORCIJOS“ ŠLAPIMO MĖGINYS: pirmajai šlapimo porcijai leiskite tekėti į tualetą, vidurinės šlapimo porcijos surinkite apie 50–100 ml, o likusiam šlapimui leiskite tekėti į tualetą.
  • „PAROS ŠLAPIMAS“: šlapimas renkamas visą parą. Atsikėlę ryte, pasišlapinkite į tualetą, pasižymėkite laiką. Toliau rinkite visą šlapimą 24 valandų laikotarpiu. Paskutinis surinktas šlapimas turi būti surinktas kitą dieną tuo pačiu metu kaip pirmą dieną.
  • Informuokite gydytoją apie visus vaistus ar maisto papildus, kuriuos vartojote šlapimo surinkimo metu, kai kurie iš jų gali turėti įtakos rezultatams: vitamino C papildai, geležies preparatai, metronidazolas, riboflavinas, laisvinantys vidurius, metokarbamolis, nitrofurantoinas, kai kurie kiti vaistai.
  • ŠLAPIMAS LPI PGR TYRIMAMS: prieš rinkdami šlapimą nesišlapinkite 3–4 valandas, neapsiplaukite išorinių lyties organų. Renkama pirma šlapimo porcija.
  • Šlapimo mėginį laikykite 2–8 laipsnių temperatūroje (šaldytuve), kambario temperatūroje laikykite ne ilgiau kaip 6 valandas 2–8 laipsnių temperatūroje.
  • Kūdikių ir mažų vaikų šlapimą galite surinkti specialiais šlapimo mėginių surinkimo maišeliais (galima įsigyti vaistinėje).

Ką verta žinoti?

  • Ruošdamiesi DNR tėvystės nustatymo tyrimui prieš tyrimą nevalgykite 2 valandas. 
  • Negerkite kavos, arbatos ir nerūkykite 4 valandas.
  • Kūdikiams – nevalgyti 30 minučių.

Ką verta žinoti?

  • Mėginiai turi būti imami prieš pradedant antimikrobinį tyrimą.
  • Mėginiai turi būti surenkami į sterilią tarą.
  • Mėginiai iš viršutinių kvėpavimo takų turi būti imami ne mažiau kaip 2 valandos po valgio ir ne mažiau kaip 4–6 valandos po skalavimo antiseptinių savybių turinčiais skysčiais. 
  • Mėginiams iš nosies landų ir nosiaryklės valgis įtakos neturi.
  • Skrepliai: skreplius rinkite ryte prieš valgį į plačiakaklį plastikinį vienkartinį indelį (galima įsigyti vaistinėse). Produktyviausias kosulys būna po nakties išgėrus šiltų skysčių. Prieš skreplių rinkimą rankas nusiplaukite muilu ir vandeniu, išsivalykite dantis, jei yra protezų, išimkite juos, virintu vandeniu išskalaukite burnos ertmę, nenaudodami jokių dezinfekcinių medžiagų. Kelis kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, tai turi paskatinti kosulį. Skreplius atkosėkite iš giliai ir išspjaukite į atidengtą indelį. Skreplių atkosėkite kelis kartus, kol surinktų skreplių kiekis bus apie 1 ml. Uždenkite indelį, ant jo užrašykite vardą, pavardę ir skreplių surinkimo datą. Skreplius pristatykite į kliniką per 2 valandas nuo jų surinkimo, laikydami kambario temperatūroje.
  • Prieš tyrimus iš akių ir ausų 4 valandas nenaudokite antimikrobinių tepalų, dezinfekuojamųjų lašų ir chemoterapinių vaistų. Nenaudokite akių makiažo. Jei buvo skirtas bet koks gydymas, reikia informuoti tyrimą skyrusį gydytoją apie naudotus lašus, gautas injekcijas, gertas tabletes.