Endemik 9 Paslaugos 9 Skiepai 9 Kelionių skiepų centras

Kelionių skiepų centras

– Nepalik atostogų už lango

Apsilankyk kelionių skiepų centre 

Žygis per atogrąžų mišką ir gulėjimas prie baseino gali būti toks pat pavojingas mūsų sveikatai. Nepamirškime ir vietoje čirškinamo ir valgomo maisto iš gatvės prekeivių, kelionės motoroleriu po atokius kaimelius, šviežiai laukinėje gamtoje nuskintų vaisių aromato, plūduriavimo žydrame vandenyje, kupranugarių žygio dykumoje – viskas skamba tarsi tobulas pabėgimas nuo rutinos. Tačiau bet kurias atostogas gali apkartinti ligos, infekcijos, apsinuodijimai. Ar įmanoma tam pasiruošti, kad ir toli jaustumės saugūs?

Daugiau kaip 30 metų dirbame imunoprofilaktikos srityje. Esame imunoprofilaktikos lyderiai Lietuvoje. Kvalifikuoti medikai keliautojams teikia visą reikalingą informaciją apie kelionių skiepus, nes skiepai – tai viena efektyviausių profilaktikos priemonių, leidžianti išvengti užkrečiamų ligų, keliaujant užsienio šalyse.
Rekomenduojame kreiptis į sveikatos priežiūros istaigą iki kelionės likus 4 – 6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepo reikalingas tam tikras laikotarpis. Reikėtų nepamiršti, kad skiepai gali būti rekomenduojami arba privalomi.

Mūsų privalumai: 

  • 30 metų patirtis
  • 84 089 atlikti skeipai per metus
  • 37 skirtingos vakcinų rūšys

Siekiant išvengti galimų nemalonių ar net pavojingų kelionės pasekmių, reikia nepamiršti vieno svarbaus dalyko – iš anksto pasirūpinti savo sveikata. Naujausia užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija dėl privalomų ir rekomenduojamų skiepų keliautojams rasite čia (ulac.lt).
Pasiruošimo skiepams atmintinė:
  • Užsiregistruokite skiepams Jums patogiu metu.
  • Atvykite vakcinacijai išsimiegoję bei pavalgę.
  • Atsineškite asmens dokumentus, skiepų pasą ar atmintinę apie buvusius skiepijimus.
  • Nepilnamečius vaikus iki 16 metų turi atlydėti vienas iš tėvų, globėjų ar teisiškai įgaliotų asmenų.
  • Rekomenduotina pasirinkti patogią ir skiepams pritaikytą aprangą, kad galima būtų lengvai apnuoginti skiepijimo vietą.
  • Skiepijantis svarbu, kad tuo metu nesirgtumėte ūmiomis peršalimo ar kitomis uždegiminėmis ligomis.
  • Jei sergate imuninę sistemą veikiančia liga, esate po organų transplantacijos ar turite tam tikrų ligų, kurioms taikomas gydymas, tuomet būtinai pasikonsultuokite ir turėkite išrašus iš gydančio gydytojo apie ligas ir siuntimą, kuriame nurodyta apie galimybę skiepytis tam tikromis vakcinomis.
  • Prieš vykdami į kelionę dėl skiepų kreipkitės likus ne mažiau 4-6 savaitėms iki numatytos kelionės.
  • Prieš vakcinaciją nepatartina profilaktiškai vartoti priešuždegiminių nesteroidinių vaistų (pvz. paracetamolis, ibuprofenas ir pan. ), nebent Jūsų gydytojas nurodė kitaip. Įprastus kasdienius paskirtus vaistus galima vartoti taip, kaip nurodyta.
  • Jeigu bijote adatų ar anksčiau esate nualpę vakcinacijos metu apie tai informuokite skiepus atliekantį personalą.
Patarimai keliautojams:
  • Šiltuose kraštuose negerkite gėrimų su ledukais – ledukai gali būti pagaminti iš užteršto vandens, o taip kyla rizika apsinuodyti.
  • Valydami dantis turėkite buteliuką vandens – net lašas užteršto vandens gali sukelti ligas.
  • Atsargiai su daržovėmis – jei nesate užtikrinti dėl švaros, šviežių daržovių geriau venkite.
  •  Rinkitės karštą maistą.
  •  Vaisiai sveika – tačiau tik tada, kai juos galite nuplauti ar nulupti patys.
  • Nevalgykite jau pagamintų salotų – įprastai jos gaminamos iš „vakarykščių“ produktų, tad kyla rizika apsinuodyti.
  •  Atsargiai eikite per gatvę, venkite perpildytų autobusų ar nesaugaus transporto – geriau keliauti  lėtai, bet saugiai.
  •  Jei einate per gatvę pavojingoje vietoje, nedarykite staigių judesių – galbūt vairuotojas jus mato, bet gali nespėti prisitaikyti prie staigaus pokyčio.
  • Saugokitės uodų ar kitų vabzdžių įkandimų – net gerai pažįstamo uodo įkandimas gali sukelti alergiją ar dar rimtesnes ligas.
  • Jei naudojate apsaugą ir nuo uodų, ir nuo saulės – pirma tepkite saulės kremą, leiskite jam išdžiūti, tada tęskite su priemonėmis apsaugančiomis nuo vabzdžių.
  •  Nevaikščiokite basi. Smelis tai ar džiunglės – apavas yra labai svarbu. Net įsidūrus į šakelę, galima užsikrėsti stablige. Basos pėdos taip pat neapsaugotos nuo vorų, vabzdžių ar kitų gyvių įkandimų.
  • Laikykitės vietos papročių – taip užsitarnausite vietos žmonių pagarbą, o jie suteiks visą reikiamą informaciją, kaip saugiai ir smagiai pažinti šalį.
Kodėl prieš išvykstant į tolimas šalis būtina gydytojo konsultacija?
Nėra bendros skiepijimų schemos visiems keliautojams, todėl gydytojo infektologo konsultacija prieš vykstant į tolimesnes šalis yra rekomenduojama kiekvienam. Konsultacijos metu būtina išsiaiškinti, kokių skiepų gali reikėti ir kokios vakcinos yra rekomenduojamos.

Pasiskiepijus tik po tam tikro laikotarpio susidaro imunitetas. Laikas, per kurį susiformuoja imunitetas, priklauso nuo kelių dalykų: nuo kokios ligos skiepijama, kiek kartų reikia skiepyti, ar žmogus nuo šios ligos buvo skiepytas anksčiau. Dėl šios priežasties keliautojams į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama kreiptis iki kelionės likus 4–6 savaitėms. Tačiau net jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama pasikonsultuoti – kai kurie skiepai gali būti atliekami likus ir mažiau laiko iki kelionės.

Vizito metu gydytojas specialistas papildomai suteiks vertingos informacijos apie antimaliarinę profilaktiką bei kelionių vaistinėlės sudėtį, kad dar prieš išvykdami žinotumėte, ką daryti susidūrus net ir su mažiausiais sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, žaizdų priežiūra atogrąžų klimate.

Kokią pagrindinę informaciją turite žinoti apie ligų profilaktiką, jeigu nusprendėte skiepytis nepasikonsultavę su gydytoju?
Privalomuosius skiepus reglamentuoja Tarptautinės sveikatos taisyklės. Šiandien privalomi skiepai yra nuo geltonojo drugio, meningokokinės infekcijos ir poliomielito. Jie yra privalomi vykstant į tam tikras šalis, kuriose šios ligos yra plačiai paplitusios.

Privalomaisiais skiepais siekiama apsaugoti keliautojus nuo susirgimų vykstant į endemines (plataus paplitimo) teritorijas ir apsaugoti valstybes, į kurias atvyksta keliautojai iš šių zonų. Keliautojai, vykstantys į tolimus ir egzotiškus kraštus, raginami pasiskiepyti ne tik dėl pačių sveikatos. Skiepijant pacientus siekiama apsisaugoti ir nuo naujų virusų bei infekcijų atvežimo tolimųjų kraštų keliautojams grįžtant į savo šalį.

Rekomenduojami skiepai keliautojui vykstant į tam tikrą šalį priklauso nuo to, kokios ligos yra paplitusios tame regione ir individualios keliautojo sveikatos būklės (lėtinių ligų, nusilpusio imuniteto, amžiaus). Vykstant į kelionę, kurioje nėra galimybių laikytis higienos reikalavimų, rekomenduojama skiepytis nuo vidurių šiltinės, hepatitų A ir B.

Kai vykstama į kelionę tam tikrų infekcijų epideminiu periodu, rekomenduojama skiepytis nuo meningokokinės infekcijos (paplitusi Pietų Amerikoje, Afrikoje, Saudo Arabijoje), o keliaujant po Azijos ir Afrikos šalis rekomenduojama profilaktika nuo poliomielito ligos.

Jeigu kelionėje gali tekti turėti kontaktų su laukiniais arba šeimininkų neturinčiais gyvūnais, rekomenduojama pasiskiepyti nuo pasiutligės. Dauguma skiepų užtikrina imunitetą dešimčiai metų. Praėjus šiam laikotarpiui reikia atlikti revakcinaciją, t. y. pasiskiepyti pakartotinai.

Taip pat rekomenduojama pasidomėti keliautojams skirta informacija, pateikta Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro internetiniame puslapyje. Šiame puslapyje nurodomi kiekvienos šalies privalomi ir rekomenduojami skiepai.

Beje, Lietuva pagal endeminį regioną yra erkinio encefalito šalis. Čia atvykstantiems, atsižvelgiant į sezoniškumą, rekomenduojama pasiskiepyti nuo šios ligos.

Kam reikalingas tarptautinis skiepų sertifikatas?
Tarptautinį skiepijimo pažymėjimą arba skiepų pasą privaloma turėti tiems, kurie keliauja į kokios nors infekcijos endeminę (labai paplitusią) teritoriją. Tokie keliautojai privalo turėti tarptautinį skiepijimo pažymėjimą kaip įrodymą, kad yra pasiskiepiję nuo konkrečios ligos. Kitaip į tą šalį jie gali būti neįleisti. Pavyzdžiui, vykstant į Centrinę Afriką ir kai kurias Pietų Amerikos šalis yra privalomas skiepas nuo geltonojo drugio ligos.

Skiepų pasas išduodamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose daromi skiepai. Tokį apie skiepus liudijantį dokumentą verta turėti keliaujant, net jei tai nėra reikalaujama.

Kokios gali būti nesiskiepijimo pasekmės?
Be to, kad liga gali smarkiai apkartinti kelionę, ji gali turėti ir ilgalaikių pasekmių. Pavyzdžiui, susirgus geltonojo drugio liga po trumpo inkubacinio laikotarpio ima krėsti šaltis, temperatūra pakyla iki 39–40 °C, pradeda skaudėti galvą, raumenis, ima pykinti. Ligonis nemiega, kliedi, bijo šviesos. Po kelių dienų ligonio būklė trumpam pagerėja, tačiau apie 15 proc. atvejų liga peržengia į antrą fazę, kuri yra dar sunkesnė. Jos metu atsinaujina karščiavimas, atsiranda ryški gelta, pilvo skausmas, vėmimas, odos bėrimas. Gali prasidėti kraujavimas iš burnos, nosies, skrandžio ir žarnyno: kraujingų priemaišų atsiranda vemiant ar tuštinantis. Progresuojant ligai vystosi kepenų ir inkstų nepakankamumas, koma. Sergama apie 10 dienų, o specifinio gydymo nuo šios ligos nėra. Apie 15 proc. žmonių serga labai sunkia šios ligos forma, kuri net apie 60–80 proc. sergančiųjų baigiasi mirtimi.

Kelionėse į egzotines šalis ne vienam pasireiškia labai daug sunkumų sukeliantys virškinamojo trakto negalavimai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, lydimas aukštos temperatūros. Visus simptomus gali sukelti pasikeitęs maistas, tačiau dažniausiai už šiuos skundus atsakingos įvairios bakterijos. Pavyzdžiui, Salmonella Typhi bakterija sukelia vidurių šiltinę. Ši liga pasireiškia ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, suretėjusiu širdies dažniu, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu. Dažnai gali būti lengvų ir atipinių ligos formų. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių gali atsirasti žarnyne opų, dėl kurių gali kraujuoti žarnynas arba prakiurti žarnos (perforacija). Tai yra tik kelios nesiskiepijimo vykstant į egzotines šalis pasekmės.

Hepatitas A

Geltonasis drugys

(Geltonoji karštligė)

Vidurių šiltinė

DIFTERJA STABLIGĖ KOKLIUŠAS

Cholera