Endemik 9 Paslaugos 9 Kraujo tyrimai

Kraujo tyrimai

Siūlome itin platų asortimentą, atliekame daugiau kaip 500 įvairių medicininių tyrimų. Siekdami aukštos kokybės bendradarbiaujame su sertifikuotomis tyrimų laboratorijomis bei medicinos centrais.

Kraujo tyrimas – labai svarbi informacija vertinant bendrą organizmo sveikatos būklę. Pagal medikų rekomendacijas reikia periodiškai atlikti profilaktinius kraujo tyrimus. Juos rekomenduojama atlikti kas metus, o tam tikrais atvejais (sergant arba turint sveikatos problemų) – ir dažniau. Laboratoriniai tyrimai padeda laiku ir tiksliai diagnozuoti įvairias ligas ankstyvoje stadijoje. Tyrimų rezultatai leidžia ne tik nustatyti ligą, bet ir paskirti tinkamą gydymą.

Tyrimų atsakyme pateikiamas tam tikro organizmo būklės rodiklio (analitės) laboratorinės diagnostikos rezultatas, kuris gali būti per didelis, per mažas arba atitinkantis įprastas normų ribas, kurios nurodomos šalia.

Svarbu: be gydytojo konsultacijos nederėtų sunerimti dėl vieno ar kito rodiklio normos neatitikimo. Tiksliausiai atliktų tyrimų rezultatus įvertins mūsų klinikoje dirbantis ar Jus gydantis gydytojas, kuris atsižvelgs į Jūsų amžių, lytį, sveikatos būklę, ligos istoriją ir kitus faktorius bei pateiks galutinį įvertinimą. Pageidaujant išsamaus tyrimų komentaro gydytojo kabinete, reikalinga išankstinė registracija.

pgr tyrimas
Kodėl reikia atlikti bendrą kraujo tyrimą?

Bendras kraujo tyrimas atliekamas kaip pagrindinis pradinis bazinių kraujo rodiklių tyrimas. Jį įvertinęs, medikas skiria tolesnius tyrimus.  

Net nedidelis kraujo rodiklių nukrypimas nuo normos gali rodyti organizmo pažeidimą. Beveik nekintama yra kraujo sudėtis, spalva ir cheminės savybės. Joms pakitus, įtariama liga. Atlikus bendrą kraujo tyrimą, galima nustatyti uždegimus, alergiją, kraujo sistemos ligas bei kitų ūmių ir lėtinių ligų požymius.

Kas nurodoma bendro kraujo tyrimo atsakyme?
  • Eritrocitų (RBC / ERY) parodo eritrocitų skaičių. MCV – eritrocitų tūrį, MCH –hemoglobino koncentraciją viename eritrocite.
  • Hemoglobino (HGB) kiekis eritrocituose.
  • Hematokritas – kraujo plazmos (skystosios kraujo dalies) santykis su bendru kraujo ląstelių kiekiu.
  • Bendras leukocitų (WBC / LEU) skaičius ir jų formų kiekis procentais.
  • Trombocitų (PLT) skaičius.
  • Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).
  • Esant būtinybei, tyrimo atsakymas gali būti dar išsamesnis.
Ką reiškia bendro kraujo tyrimo rezultatų skaičiai, kokios normos?

Eritrocitų kiekio kraujyje normos

Sumažėjęs eritrocitų (RBC) arba raudonųjų kraujo kūnelių kiekis gali būti mažakraujystės požymis. Eritrocitų kiekis kraujyje taip pat priklauso nuo fiziologinės būklės, pavyzdžiui, jų padaugėja pavalgius, po sunkaus fizinio krūvio, būnant aukštai kalnuose.

Eritrocitų kiekio kraujyje normos (*101²/l): vyrų – 4,5–5,9, moterų – 4,1–5,1.

Hemoglobino ir hematokrito vertė

Svarbi raudonųjų kraujo kūnelių dalis – hemoglobinas (HGB). Jis prisijungia ir išnešioja deguonies molekules po visą organizmą. Kai hemoglobino kiekis mažas, deguonies lygis krinta, ir organizmui tampa sudėtingiau išlaikyti normalų aktyvumą.

Vertinant kraujo gebėjimą išnešioti deguonį, taip pat svarbus hematokrito (HCT) kiekis.
Jei hemoglobino lygis nukrinta žemiau 130 g/l vyrams, mažiau 120 g/l moterims ar hematokrito kiekis nukrinta žemiau nei 30 proc., įtariama mažakraujystė.

Hematokrito norma: vyrų – 40,1–51 proc., moterų – 34,1–44,9 proc.

Suaugusiųjų hemoglobino norma: vyrų – 130–175 g/l, moterų –123–153 g/l.

Vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite (MCH)– 26–31 Pg.

Trombocitų kiekio kraujyje normos

Pagrindinė trombocitų (PLT) funkcija – dalyvauti kraujo krešėjime. Organizmas turi labai ribotą kraujo plokštelių kiekį, todėl jų resursai gali greitai išsekti. Maža trombocitų koncentracija padidina nukraujavimo riziką, o didelė (trombocitozė) gali sukelti trombozę.

Trombocitų kiekio kraujyje normos: trombocitai – 130–400*109/l; vidutinis trombocitų tūris – 9,4–12,4 fl.

Leukocitų kiekio kraujyje normos

Leukocitų, arba vadinamųjų baltųjų kraujo kūnelių (WBC / LEU), suaugusiųjų kiekio kraujyje norma vyrams – 4,23–9,07*109/l, moterims – 4,2–10,3*109/l.

Leukocitozė – padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius kraujyje. Dažniausiai tai būna normali kaulų čiulpų reakcija į infekciją arba uždegimą. Fizinis ir emocinis stresas, gausus riebus maistas, kai kurios ligos taip pat gali padidinti leukocitų skaičių.

Leukocitų kiekio sumažėjimas kraujyje vadinamas leukopenija, kuri gali atsirasti, kai kaulų čiulpuose sumažėja leukocitų gamyba, kai kraujyje jie dėl kokių nors priežasčių pradeda sparčiau irti.

Eritrocitų nusėdimo greitis gali parodyti ligą

Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) – eritrocitų nusėdimo ant mėgintuvėlio dugno savybė, galinti parodyti ligą. Eritrocitų nusėdimo greitis priklauso nuo pačių eritrocitų ir nuo plazmos savybių. ENG pagreitėja esant anemijai, sulėtėja dėl policitemijos. Esant kraujotakos nepakankamumui, eritrocitai sugeria vandenį, ir jų ENG lėtėja. ENG greitėja sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas – lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant, vartojant daug riebalų ir antroje nėštumo pusėje. Taip pat ENG padidėja navikinių procesų metu ir vartojant kai kuriuos vaistus.

Suaugusiųjų eritrocitų nusėdimo greičio kraujyje normos: vyrams – 1–20 mm/val., moterims – 2–30 mm/val.

Ką verta žinoti?

 

  • Prieš atlikdami kraujo tyrimus nevalgykite 8–12 valandų. Svarbu prisiminti, kad sultys, kava ir arbata taip pat yra maistas. Prieš tyrimus galima vartoti tik vandenį.
  • 1–2 dienas iki tyrimo valgykite mažiau riebaus ir kepto maisto, nevartokite alkoholio, narkotinių medžiagų.
  • Nerūkykite 1 valandą iki tyrimo.
  • Venkite fizinio krūvio, kaitinimosi saulėje ir streso. Prieš tyrimą pailsėkite 15–20 minučių.
  • Kai kurie vaistai gali turėti įtakos kraujo tyrimo rezultatams. Būtinai pasakykite apie vartojamus vaistus savo gydytojui (ir slaugytojai arba registratorei).
  • Nerekomenduojama atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų, chirurginių intervencijų.
  • Daugelio hormonų ir fermentų kiekis įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl šiuos tyrimus geriausia atlikti iki 10 valandos ryto, nebent gydytojas nurodytų kitaip.
  • Ruošdamiesi atlikti vitamino D tyrimą, nutraukite vitaminų ir papildų vartojimą prieš dvi savaites. Kūdikiams iki vienų metų vitamino D vartojimą reikia nutraukti bent 3 dienos iki tyrimo.
  • Tiriantis dėl infekcijų, reikia atsižvelgti į infekcijos raidos stadiją ir imuniteto būklę, todėl dėl tyrimų pasirinkimo pasitarkite su gydytoju. Gavus neigiamą tyrimų rezultatą, iškart negalima teigti, kad nėra infekcijos. Jeigu tyrimo rezultatai priverčia abejoti, tikslinga po 3–5 dienų išsitirti pakartotinai. Geriausia tyrimus dėl infekcinių ligų atlikti praėjus 21 dienai po įtariamo užsikrėtimo, tuomet antikūnų gamyba būna aktyviausia.

 

Kraujo tyrimai, kuriuos darant reikia būti nevalgius ir negėrus:

 

  • Gliukozė
  • Lipidograma 
  • Visi kepenų fermentai (AST, ALT, ŠG, GGT), visi bilirubinai
  • Geležis
  • Vitaminas B12
  • Išmatų tyrimas
  • Bendras šlapimo tyrimas
  • Bendras kraujo tyrimas (jei daromas dėl ūmios ligos – gali būti valgęs. Jei profilaktiškai – geriau nevalgius)

Visų kitų tyrimų tikslumui valgis įtakos neturi. 

 

Šiuos tyrimus atlikite ryte, nevalgę, negėrę, prieš tyrimą 15–20 minučių pailsėkite
 Tyrimai, kurių rezultatai priklauso nuo vartojamų vaistų, mitybos (vartojamų maisto papildų), paros laiko, itin jautrūs streso poveikiui.

Adenokortikotropinis hormonas (AKTH) Parathormonas (PTH) Geležis (Fe)
Estriolis (E3) Augimo hormonas (STH Kalis (K)
Liuteinizuojantis hormonas (LH) Fosforas (IP) Tirotropinis hormonas (TTH)
Aldosteronas (ALD) 17-OH progesteronas Eritropoetinas (EPO)
Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) Cinkas (Zn) Rytinis kortizolis (CORT)
Prolaktinas (PRL) Dehidroepiandrosterono sulfatas (DHEA-S) Varis (Cu)
Vaistai ir maisto papildai, dėl kurių reikia pasitarti su gydytoju, ar nebevartoti ir kiek laiko prieš kraujo paėmimą
 

Geležies apykaitos rodikliai Nevartoti 2 savaites
Gliukozės toleravimo mėginys Gliukozės apykaitą veikiančių vaistų nevartoti 3 dienas
Vitaminas D Vitamino D papildų terapinėmis dozėmis nevartoti 3 dienas
Skydliaukės funkcijos tyrimai L-tiroksino nevartoti tą pačią dieną iki kraujo paėmimo
Protrombino laikas / INR Acetilsalicilo rūgšties (aspirino) nevartoti tą pačią dieną iki kraujo paėmimo
ALT, AST, FT3, FT4 Furosemido nevartoti tą pačią dieną iki kraujo paėmimo
Bilirubinas, kepenų funkcijos tyrimai Didelių vitamino C dozių nevartoti tą pačią dieną iki kraujo paėmimo

Moterims

  • Darydamosi lytinių hormonų tyrimus nurodykite ciklo fazę ir vadovaukitės  gydančio gydytojo rekomendacijomis, kurią ciklo dieną reikia atlikti tyrimus.
  • 3–5 ciklo dieną: FSH, LH, E2.
  • 3–7 ciklo dieną, jeigu yra padidėjęs plaukuotumas: DHEA-S, SHBG, testosteronas.
  • 21 ciklo dieną: prolaktinas, progesteronas.

Vyrams

 Venkite fizinio krūvio, pavyzdžiui, važiavimo dviračiu;

  • Tyrimą atlikite prieš vizitą pas urologą;
  • Jeigu jaučiate uždegimo požymius – skausmą, maudimą, karščiavimą, pirmiausia atlikite šlapimo tyrimą ir įsitikinkite, kad nėra uždegiminio proceso.

Gliukozės tolerancijos meginys

  • 1–10 dienų iki tyrimo vartokite pakankamą angliavandenių kiekį. Nebadauti. Patariamas įprastas fizinis aktyvumas, tačiau venkite didelio fizinio krūvio;
  • 24 valandas iki tyrimo nevartokite alkoholio;
  • 8–14 valandų iki tyrimo žmogus turi būti nevalgęs, pailsėjęs (miegojęs naktį). Per šį laikotarpį gerkite tik vandenį;
  • Mažiausiai 8 valandas prieš tyrimą nerūkykite;
  • Tyrimo rytą nesimankštinkite;
  • Prieš tyrimą neatlikite jokių kitų procedūrų;
  • Atvykę į tyrimą turėkite gliukozės miltelių, citrinos griežinėlį skoniui pagerinti. Klinikos procedūriniame kabinete slaugytoja paims veninio kraujo gliukozės koncentracijai nustatyti nevalgius. Tuomet išgersite 75 g gliukozės, ištirpintos 250–300 ml vandens;
  • Tyrimo metu 2 valandas turėtumėte sėdėti ar gulėti, nes fizinis krūvis gali turėti įtakos tyrimo rezultatams;
  • Po dviejų valandų slaugytoja vėl paims veninio kraujo gliukozės koncentracijai nustatyti;
  • Jeigu atliekamas trijų glikemijų vertinimas, kraujas bus paimamas prieš išgeriant gliukozę, po 1 valandos ir po 2 valandų;
  • Viso tyrimo metu negalima valgyti, gerti ir rūkyti.

Po kraujo ėmimo

  • bendrosios praktikos slaugytoja užklijuos dūrio vietą pleistru;
  • dūrio vietą užspauskite ir palaikykite apie 5 minutes;
  • praneškite slaugytojai, jei jaučiatės blogai, silpna;
  • pleistrą nuo dūrio vietos nuimkite ne anksčiau kaip po 1 valandos;
  • aktyviai nesportuokite, nedirbkite sunkių darbų (gali atsirasti kraujosruvų).