Prieš atvykstant atlikti tyrimus būtina išankstinė registracija telefonu: +370 70055 223.

Tyrimų rezultatų komentavimas, neįeina į tyrimų atlikimo kainą, norint gydytojo komentaro, reikia registruotis šeimos gydytojo konsultacijai dėl kraujo tyrimo.

Siūlome itin platų asortimentą, atliekame daugiau kaip 500 skirtingų medicininių tyrimų. Siekdami aukštos kokybės bendradarbiaujame su sertifikuotomis tyrimų laboratorijomis bei medicinos centrais.

Kraujo tyrimas – labai svarbi informacija vertinant bendrą organizmo sveikatos būklę. Pagal medikų rekomendacijas, reikia periodiškai atlikti profilaktinius kraujo tyrimus. Juos rekomenduojama atlikti kas metus, o tam tikrais atvejais (sergant arba turint sveikatos problemų) ir dažniau. Laboratoriniai tyrimai padeda laiku ir tiksliai diagnozuoti įvairias ligas ankstyvoje stadijoje. Tyrimų rezultatai leidžia ne tik nustatyti ligą, bet ir paskirti tinkamą gydymą.

Tyrimų atsakyme pateikiamas tam tikro organizmo būklės rodiklio (analitės) laboratorinės diagnostikos rezultatas, kuris gali būti per didelis, per mažas arba atitinkantis įprastas normų ribas, kurios nurodomos šalia.

Svarbu: be gydytojo konsultacijos nederėtų sunerimti dėl vieno ar kito rodiklio normos neatitikimo. Tiksliausiai atliktų tyrimų rezultatus įvertins mūsų klinikoje dirbantis ar Jus gydantis gydytojas, kuris atsižvelgs į Jūsų amžių, lytį, sveikatos būklę, ligos istoriją ir kitus faktorius bei pateiks galutinį įvertinimą. Pageidaujant išsamaus tyrimų komentaro gydytojo kabinete, reikalinga išankstinė registracija.

Nustatant laboratorinį rodiklį svarbu tinkamai parinkti metodą, taip pat įvertinti kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos rezultatui, pavyzdžiui, ligonio padėties ir būklės (gulima ar sėdima, pavalgęs ar badavęs), paros meto, amžiaus, lyties, klimato, maisto, streso, vartojamų vaistų poveikio ir kt.
Būtina sąlyga atliekant tyrimą yra standartizuotas tiriamosios medžiagos (kraujo, šlapimo ir kt.) paėmimas.

Prieš vykstant atlikti kraujo tyrimus 8-14 val. (priklausomai nuo tyrimų) nevalgykite, negerkite saldžių gėrimų, sulčių, arbatos, kavos, limonadų. Gerkite tik vandenį. Dėl išvardintų priežasčių kraujo tyrimus patogiausia atlikti ryte.
Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl šiuos tyrimus tiksliausia atlikti iki 10 val. ryto.
Likus 1-2 dienoms iki tyrimo, nepersivalgykite, mažiau valgykite riebaus, aštraus, kepto, rūkyto maisto, nevartokite alkoholio. Jei laboratorinio tyrimo atlikimo išvakarėse numatoma šventė, geriau atidėkite tyrimą 1-2 dienoms.
Bent valandą iki tyrimo nerūkykite.
Prieš atliekant kraujo tyrimą venkite kaitinimosi saulėje, soliariume; fizinio krūvio (sunkaus darbo, sporto) ir streso. Prieš tyrimą nusiraminkite ir 15-20 min. pailsėkite.
Jeigu rengiatės vartoti vaistus, tyrimus geriau atlikite prieš pradėdami juos vartoti arba praėjus 10-14 dienų po gydymosi vaistais arba pasitarkite su gydytoju dėl konkrečių vaistų. Gydymo efektyvumui nustatyti paprastai kraujas tiriamas praėjus 14-21 dienų po vaisto vartojimo. Jei jūs tyrimo metu vartojate vaistus, būtinai įspėkite apie tai gydytoją arba laboratorijos darbuotoją.
Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių, ultragarsinių ir kitų instrumentinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos, fizioterapijos procedūrų, rektalinio, veloergometrinio tyrimų, biopsijos.
Moterų hormoninių tyrimų rezultatams įtakos turi faktoriai, susiję su menstruaciniu ciklu. Todėl, ruošiantis lytinių hormonų tyrimui, reikia nurodyti ciklo fazę ir konsultuotis su gydytoju, kurią ciklo dieną atlikti tyrimus.
Prieš atliekant streso hormonų tyrimus (AKTH, kortizolio, prolaktino ir kt.) būtina procedūros metu nusiraminti, atsipalaiduoti, nes stresas padidina šių hormonų kiekį kraujyje.
Tiriantis dėl infekcijų, reikia atsižvelgti į sukėlėjo raidos stadiją ir imuniteto būklę. Gavus neigiamą tyrimų rezultatą, ne visada galima pilnai garantuoti, kad infekcijos nėra. Todėl jei tyrimų rezultatai verčia Jus ir medikus abejoti, tikslinga po 3-5 dienų išsitirti pakartotinai. Rekomenduojama infekcinių ligų tyrimus atlikti praėjus 21 dienai po įtariamo užsikrėtimo, tuomet antikūnių gamyba aktyviausia.
Laboratorinių tyrimų rezultatų tikslumui užtikrinti patariama tyrimus (ypač pakartotinius) atlikti tomis pačiomis sąlygomis, tuo pat paros metu ir toje pačioje laboratorijoje.

Kodėl reikia atlikti bendrą kraujo tyrimą?

Bendras kraujo tyrimas atliekamas kaip pagrindinis pradinis bazinių kraujo rodiklių tyrimas. Jį įvertinęs, medikas skiria tolesnius tyrimus. Pacientai dažniausiai klausia būtent apie bendrą kraujo tyrimą. Todėl pateikiame trumpą informaciją.

Net nedidelis kraujo rodiklių nukrypimas nuo normos gali rodyti organizmo pakenkimą. Beveik nekintama yra kraujo sudėtis, spalva ir cheminės savybės. Joms pakitus, įtariama liga. Atlikus bendrą kraujo tyrimą, galima nustatyti uždegimus, alergiją, kraujo sistemos ligas bei kitų ūmių ir lėtinių ligų požymius.

Kas nurodoma bendro kraujo tyrimo atsakyme?

Eritrocitų (RBC/ERY) parodo eritrocitų skaičių. MCV- eritrocitų tūrį, MCH-hemoglobino koncentraciją viename eritrocite.
Hemoglobino (HGB) kiekis eritrocituose.
Hematokritas – kraujo plazmos (skystosios kraujo dalies) santykis su bendru kraujo ląstelių kiekiu.
Bendras leukocitų (WBC/LEU) skaičius ir jų formų kiekis procentais.
Trombocitų (PLT) skaičius.
Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).
Esant būtinybei, tyrimo atsakymas gali būti dar išsamesnis.

Ką reiškia bendro kraujo tyrimo rezultatų skaičiai, kokios normos?

Eritrocitų kiekio kraujyje normos

Sumažėjęs eritrocitų (RBC) arba raudonųjų kraujo kūnelių kiekis gali būti mažakraujystės požymis. Eritrocitų kiekis kraujyje taip pat priklauso nuo fiziologinės būklės, pvz., jų padaugėja pavalgius, po sunkaus fizinio krūvio, būnant aukštai kalnuose.

Eritrocitų kiekio kraujyje normos (*101²/l): vyrų – 4,5–5,9, moterų – 4,1–5,1.

Hemoglobino ir hematokrito vertė

Svarbi raudonųjų kraujo kūnelių dalis – hemoglobinas (HGB). Jis prisijungia ir išnešioja deguonies molekules po visą organizmą. Kai hemoglobino kiekis mažas, deguonies lygis krenta, ir organizmui tampa sudėtingiau išlaikyti normalų aktyvumą.

Vertinant kraujo gebėjimą išnešioti deguonį, taip pat svarbus hematokrito (HCT) kiekis.
Jei hemoglobino lygis nukrenta žemiau 130 g/l vyrams, mažiau 120 g/l moterims ar hematokrito kiekis nukrenta žemiau nei 30 proc., įtariama mažakraujystė.

Hematokrito norma: vyr. – 40,1–51 proc., mot. – 34,1–44,9 proc.

Suaugusiųjų hemoglobino norma: vyrams – 130–175 g/l, moterims –123–153 g/l.

Vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite (MCH)– 26–31 Pg.

Trombocitų kiekio kraujyje normos

Pagrindinė trombocitų (PLT) funkcija – dalyvauti kraujo krešėjime. Organizmas turi labai ribotą kraujo plokštelių kiekį, todėl jų resursai gali greitai išsekti. Maža trombocitų koncentracija padidina nukraujavimo riziką, o didelė (trombocitozė) gali sukelti trombozę.

Trombocitų kiekio kraujyje normos: trombocitai – 130–400*109/l; vidutinis trombocitų tūris – 9,4–12,4 fl.

Leukocitų kiekio kraujyje normos

Leukocitų arba vadinamųjų baltųjų kraujo kūnelių (WBC/LEU) suaugusiųjų kiekio kraujyje norma vyrams – 4,23–9,07*109/l, moterims – 4,2 – 10,3*109/l.

Leukocitozė – padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius kraujyje. Dažniausiai tai būna normali kaulų čiulpų reakcija į infekciją arba uždegimą. Fizinis ir emocinis stresas, gausus riebus maistas, kai kurios ligos taip pat gali padidinti leukocitų skaičių.

Leukocitų kiekio sumažėjimas kraujyje vadinamas leukopenija, kuri gali atsirasti, kai kaulų čiulpuose

sumažėja leukocitų gamyba, kai kraujyje jie dėl kokių nors priežasčių pradeda sparčiau irti.

Eritrocitų nusėdimo greitis gali parodyti ligą

Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) – eritrocitų nusėdimo ant mėgintuvėlio dugno savybė, galinti parodyti ligą. Eritrocitų nusėdimo greitis priklauso nuo pačių eritrocitų ir nuo plazmos savybių. ENG pagreitėja esant anemijai, sulėtėja dėl policitemijos. Esant kraujotakos nepakankamumui, eritrocitai sugeria vandenį, ir jų ENG lėtėja. ENG greitėja sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas – lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant, vartojant daug riebalų ir antroje nėštumo pusėje. Taip pat ENG padidėja navikinių procesų ,metu ir vartojant kai kuriuos vaistus.

Suaugusiųjų eritrocitų nusėdimo greičio kraujyje normos: vyrams – 1–20 mm/val., moterims – 2–30 mm/val.

Šlapimo tyrimas – greitas, informatyvus ir pigus būdas įvertinti inkstų ir kitų organų veiklą. Jis neskausmingas, nereikalaujantis daug laiko, rezultatai gaunami greitai. Pagal statistiką, kone trečdalio tiriamųjų šlapimo tyrimų rezultatai rodo nukrypimą nuo normos, todėl medikai rekomenduoja pasitikrinti.

Bendras šlapimo tyrimas atliekamas įtarus tam tikrus susirgimus arba tiesiog profilaktiškai bent kartą per metus. Profilaktinis šlapimo tyrimas atliekamas kiekvieno medicininio patikrinimo metu, nes dažnai net ir esant susirgimui nebūtinai juntami ligos simptomai. Atlikti šlapimo tyrimą ir į gydytojus kreiptis rekomenduojama, kai šlapimas pakeičia spalvą, pasidaro drumstas, jeigu norisi šlapintis dažniau negu įprastai, šlapinantis skauda.

Bendras šlapimo tyrimas

Bendras šlapimo tyrimas – dažniausiai atliekamas pirminis laboratorinis tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti inkstų, šlapimo takų, šlaplės, lyties organų ir kitų organizmo sistemų pokyčius. Šio tyrimo metu visų pirma įvertinama šlapimo spalva, tankis ir drumstumas. Spalva priklauso nuo to, ką žmogus valgo, kokius medikamentus vartoja ir nuo šlapimo sudėties. Vartojant daug skysčių jis būna šviesesnis, ištroškusio žmogaus – tamsesnis. Normoje šlapimas turi būti skaidrus. Patologinis šlapimo drumstumas atsiranda pakitus šlapimo nuosėdų sudėčiai (dėl druskų, bakterijų, gleivių, kraujo ir pan.).

Tyrimo rezultatai

Žmogus kasdien išskiria apie 1,5–2 litrus šlapimo, kuris šlapimtakiais patenka į šlapimo pūslę. Per tam tikrą laiką išsiskyręs šlapimo kiekis medikų vadinamas diureze. Žmogaus šlapimo pūslės talpa vidutiniškai yra 400–700 ml. Susikaupus apie 200 ml šlapimo, atsiranda noras šlapintis. Šlapimas sudarytas iš vandens ir apie 4 % jame ištirpusių medžiagų – druskų, amoniako, šlapalo, šlapimo rūgšties, hormonų ir jų skilimo produktų bei ląstelių.

Šlapimo tyrimas parodo baltymų, cukraus, nitritų, eritrocitų ir leukocitų buvimą. Gavus bendrojo šlapimo tyrimo atsakymų lapelį, reikia konsultuotis su gydytoju. Bendrai orientacijai pateikiame šlapimo tyrimo rezultatų vertinimo paaiškinimą:

SG (santykinis – specifinis tankis, angl. specific gravity) parodo, ar gerai funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis lygus 1,010–1,025, tačiau gali šiek tiek svyruoti, priklausomai nuo paros laiko ir nuo suvartojamo skysčių kiekio. Padidėjęs rodiklis dažniausiai būna dėl sumažėjusio skysčių suvartojimo, skysčių trūkumo organizme, viduriavimo, vėmimo ir pan., o sumažėjęs rodo inkstų funkcijos sutrikimus. Taip pat SG gali sumažėti ir dėl kai kurių vaistų, pvz. šlapimą varančių.

pH parodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Šis rodiklis turėtų būti 5–7. Jis padidėja esant lėtiniam inkstų nepakankamumui, bakterinei infekcijai, diabetinei ar metabolinei acidozei (organizmo parūgštėjimui), dėl baltymų dietos ir pan.

LEU – leukocitai (baltieji kraujo kūneliai), kurių kiekis sveiko žmogaus šlapime turėtų būti iki 10/μl. Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime dažniausiai yra viršutinių ir apatinių šlapimo takų infekcijos, akmenligės, navikų, grybelių ir panašių susirgimų priežastis. Nėštumo metu LEU padidėjimas iki 500 mikrol yra laikoma norma.

NIT parodo, ar žmogaus šlapime yra bakterijų. Sveiko žmogaus šlapime šis rodiklis turi būti neigiamas.

PRO parodo baltymų buvimą šlapime. Sveiko žmogaus šlapime baltymų paprastai nerandama arba itin mažas jų kiekis – 0–0,3 g/l. Baltymų kiekis padidėja susirgus inkstų ligomis, pielonefritu, podagra, karščiuojant, po didelio fizinio arba emocinio krūvio. PRO padidėjimas nėštumo metu gali būti įvardijamas kaip nėštumo toksikozė.

GLU – gliukozės koncentracijos šlapime rodiklis. Sveiko žmogaus šlapime gliukozės nerandama, o pagrindinės jos atsiradimo priežastys – cukrinis diabetas, inkstų ligos, miokardo infarktas, pankreatitas, gliukozės tolerancijos sutrikimai ir kitos priežastys.

KET –ketonai, atsirandantys žmogaus šlapime skylant riebalams organizme. Sveiko žmogaus šlapime ketonai neaptinkami. Jie atsiranda badaujant, gausiai vemiant, esant ūmiam karščiavimui, viduriavimui, suvartojant per daug riebalų arba dėl įgimtų ligų.

BIL – bilirubinas, kuris yra hemoglobino skilimo produktas. Sveiko žmogaus šlapime jo nerandama, o dažniausios priežastys, sukeliančios jo atsiradimą, – gelta, virusinis hepatitas, kepenų pažeidimas, cholecistitas ir kiti su kepenų veikla susiję sutrikimai.

URB – urobilinogenas, kurio sveiko žmogaus šlapime randama iki 3,4 μmol/l. Jo kiekis padidėja sergant hemolizine anemija, po kraujo perpylimo, esant kepenų patologijai, venų trombozei, gausiai vartojant alkoholį.

ERY arba BLD – eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai), kurių leistina norma iki 5/ml. Eritrocitų kiekis šlapime padidėja sergant inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligomis. Jų padidėjimą taip pat gali sukelti inkstų ir šlapimo takų traumos, vartojami medikamentai, nudegimai, didelis fizinis krūvis, miokardo infarktas, progresuojančios miopatijos ir pan. BLD gali būti menstruacinio kraujo priemaiša šlapime.

Reikėtų žinoti, jog įprastinė šlapimo spalva gali pakisti dėl vartojamo maisto (pavyzdžiui, burokėliai šlapimą nudažo rausva spalva, morkos – oranžine), vitaminų, suvartojamo skysčių kiekio. Normalus sveiko žmogaus šlapimas yra nuo šviesiai geltonos iki sodrios geltonos spalvos.

Esant kepenų funkcijos sutrikimams, į šlapimą patenka raudonųjų kraujo kūnelių ir šlapimas nusidažo rausvai. Rudai geltonas arba žalsvai rudas šlapimas pasidaro sergant gelta. Tamsiai geltonas arba oranžinis šlapimas būna karščiuojant arba vartojant per mažai skysčių. Juodos arba pilkos spalvos šlapimas – kraujavimo inkstuose požymis.

Pagrindinės taisyklės paimant šlapimą tyrimui ir pristatant jį į laboratoriją:

1. Tinkamiausias tyrimui yra pirmasis rytinis šlapimas. Atliekant bendrą šlapimo tyrimą patariama 24 val. nevartoti vitamino C preparatų.

2. Prieš šlapinantis būtina kruopščiai apsiplauti lytinius organus po tekančiu vandeniu, nenaudojant jokių higienos priemonių.

3. Šlapintis reikia tik į švarų sterilų indą (galima įsigyti laboratorijose ir vaistinėse).

4. Šlapimas turi būti imamas „iš vidurinės porcijos“, t. y. iš pradžių truputį pasišlapinti į unitazą, po to į indą šlapimo tyrimui, baigti šlapintis vėl į unitazą.

5. Šlapimo kiekis pateiktas tyrimui turėtų būti apie 100 ml, bet ne mažesnis kaip 20–30 ml.

6. Moterims nerekomenduojama šlapimo tyrimą atlikti mėnesinių metu, o 2-3 dienos po jų.

7. Ant indelio užrašykite tiriamojo vardą, pavardę, gimimo metus, surinkimo laiką.

8. Rekomenduojama šlapimą į laboratoriją pristatyti per 2 val. Jeigu nespėjate, galite porą valandų palaikyti šaldytuve arba ne aukštesnėje kaip +2 – + 8 C temperatūroje.

ERKIŲ PERNEŠAMŲ LIGŲ TYRIMAI

Vėlesni tyrimai po erkės įkandimo su ar be gyd. infektologo konsultacijos:

Boreliozės (Laimo ligos) IgM ir IgG antikūnai

Jeigu įtariama infekcija, rekomenduojama atlikti IgM ir IgG antikūnų tyrimą kartu. Laimo ligos antikūnų tyrimą rekomenduojama atlikti ne anksčiau kaip po 4 savaičių. Jeigu tyrimo rezultatai yra neigiami, bet yra klinika, patartina pakartoti tyrimus po 2 savaičių. Laimo ligos IgG antikūnų kiekio kraujyje tyrimas naudojamas vėlesnėse ligos diagnostikos stadijose, susidaro per 1-3 mėnesius nuo erkės įsisiurbimo. Kartą užsikrėtus Borrelia bakterijomis žmogus visą gyvenimą turės IgG antikūnus savo organizme. Jeigu IgM klasė yra neigiama, o IgG teigiama, tai rodo apie buvusią infekciją praeityje.

Boreliozės (Laimo ligos) IgM ir IgG antikūnai nustatymas WB

Atliekamas po IgM ir IgG antikūnų tyrimų gavus teigiamus arba ribinius rezultatus, diagnozės patikslinimui. Tai yra reikalinga, kad tiksliai diferencijuotume Laimo ligą, nes antikūnų tyrimai gali rodyti ir kitas, panašias, rečiau pasitaikančias giminingas bakterijas ar organizmo patologijas arba esant reikalui atmesti klaidingai teigiamus rezultatus. Jei IgM ir IgG antikūnų pirminių tyrimų bei Western blot patvirtinančiųjų tyrimų atsakymai yra teigiami, diagnozuojama Laimo liga. IgG WB tyrimas atliekamas jei ligos simptomai išlieka >30 dienų.

Tyrimai atliekami su gyd. infektologo paskyrimu:

Erkinio encefalito IgM antikūnai

Po erkės įsisiurbimo praėjus vidutiniškai 7-14 dienų, gali atsirasti erkiniam encefalitui būdingi požymiai: pirmoji banga – gripą primenanti simptomatika, po to pagerėjimo periodas ir po jo sekanti antroji banga – galvos skausmas, karščiavimas ir neurologinė simptomatika. Po 2-3 savaičių po erkės įsisiurbimo kraujyje atsiranda erkinio encefalito viruso IgM klasės antikūnai. Padidėjęs viruso IgM antikūnų kiekis rodo, kad yra ūmi infekcija. Pajutus šiuos simptomus būtina kreiptis į gydytoją konsultacijai.

Erkinio encefalito IgG antikūnai

Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą, išliekantį visą gyvenimą. IgG klasės antikūnai pradeda formuotis praėjus 3 – 4 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Padidėjęs viruso IgG antikūnų kiekis rodo dėl persirgtos ligos arba skiepijimo nuo erkinio encefalito susidariusį imunitetą.

Anaplasma phagocytophilum nustatymas PGR metodu

Anaplasma phagocytophilum bakterija sukelia erkių pernešamą ligą vadinamą granulocitine anaplasmoze. Anksčiau liga buvo žinoma tik kaip veterinarinė. Nuo 1990 ligos paplitimas Europoje auga, serga ir žmonės. Pasireiškia karščiavimu, leukocitų, trombocitų skaičiaus kraujyje sumažėjimu, kepenų pažeidimu. Žymiai retesnė negu Laimo liga. Paprastai atliekami specialūs kraujo tepinėliai bakterijai nustatyti, ELISA metodu tiriant porinius serumus stebimas antikūnių titras. Jam didėjant galima atlikti PGR tyrimą, indikuojant sukėlėjo DNR.

Babesia spp. nustatymas PGR metodu

Tai erkių, kurių seilių liaukose yra Babesia pirmuonių, sukeliama liga. Jos metu pažeidžiami eritrocitai. Žmonės serga retai. Pirmieji simptomai: apatija, apsunkintas judėjimas, karščiavimas, kartais viduriavimas, pykinimas. Oda, gleivinės pagelsta arba tampa blyškios, šlapimas patamsėja. Kadangi babezijos yra pirmuonys, jos gali būti ryškiai matomos mikroskopu stebint nudažytus eritrocitus. Liga diagnozuojama mikroskopuojant periferinį kraują, nustatant teigiamą imunofermentinę reakciją poriniuose kraujo serumuose ar PGR metodu.

Laboratorinių tyrimų kainas rasite čia:

Tyrimų programų kainas rasite čia:

Tyrimų programų aprašymus rasite čia: