Geltonoji karštligė

Geltonoji karštligė – tai uodų pernešama virusinė liga, paplitusi Afrikos ir Pietų Amerikos šalyse. Geltonosios karštligės sukėlėjas – geltonosios karštligės virusas. Šio viruso rezervuaras – žmonės ir beždžionės.

Kaip užsikrečiama geltonąja karštlige?

Užsikrečiama įkandus virusu infekuotam tam tikros rūšies uodui.

Išskiriami trys geltonosios karštligės viruso perdavimo ciklai:

• miškų (džiunglių) – šis geltonosios karštligės viruso perdavimo ciklas vyksta Afrikos ir Pietų Amerikos giriose tarp beždžionių ir uodų. Žmonės gali užsikrėsti geltonąja karštlige gyvendami ar dirbdami šiose teritorijose, įkandus uodui;
• tarpinis (savanų) – šis geltonosios karštligės viruso perdavimo ciklas būdingas Afrikai, vyksta miškų pakraštyje, savanose. Jo metu uodai geltonosios karštligės virusą gali perduoti iš beždžionės žmogui arba iš žmogaus kitam žmogui, dėl kurių vėliau gali kilti nedidelės geltonosios karštligės epidemijos kaimo vietovėse;
• miesto – geltonąja karštlige užsikrėtę žmonės uodų išplatintą virusą gali pernešti į tankiai apgyvendintas miesto teritorijas. Jei žmonės yra nepasiskiepiję, tai gali sukelti dideles epidemijas.

Ligos simptomai

Inkubacinis ligos laikotarpis – nuo 3 iki 6 dienų. Ligos pradžia – ūmi: pakyla temperatūra iki 39–40 °C, atsiranda galvos, raumenų, juosmens skausmai, apetito stoka, vėmimas. Dalies ligonių būklė per 4 dienas pagerėja, tačiau 15–25 proc. susirgusiųjų per 24 valandas po tariamo pasveikimo liga progresuoja į sunkią hemoraginę karštligę, kuriai būdingas kraujavimas iš vidaus organų, kraujosruvos, gelta, inkstų nepakankamumas. 20–50 proc. ligonių, išsivysčius šiai formai, neišgyvena. Persirgus geltonąja karštlige susiformuoja ilgalaikis imunitetas.

 Informacija parengta remiantis www.ulac.lt 

Pasikonsultuoti su gydytoju ir pasiskiepyti nuo geltonosios karštligės galite „Endemik“ klinikose. Būtina išankstinė registracija.

STAMARIL VAKCINA

KĄ SVARBU ŽINOTI?

Ši vakcina yra GYVA, tai reiškia, kad joje yra labai nedidelis kiekis geltonąją karštinę sukeliančio mikroorganizmo, todėl svarbu atkreipti dėmesį į galimas šalutines reakcijas.
Šia vakcina galima skiepyti suaugusius ir vaikus nuo 6 mėnesių.
Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų, kiaušiniams ar vištienos baltymams, turite susilpnėjusią imuninę sistemą (dėl įv. ligų ar vartojamų vaistų) ar šiuo metu sergate ūmia liga su karščiavimu, esate nėščia ar maitinate krūtimi.
60 metų amžiaus ir vyresniems pacientams gali būti padidėjusi sunkių ir potencialiai mirtinų nepageidaujamų reakcijų rizika, palyginus su kitomis amžiaus grupėmis.
Reikalinga viena vakcinos dozė. Imunitetas nuo geltonosios karštinės susidaro praėjus 10 dienų po vakcinacijos ir išlieka visą gyvenimą.

Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti per 3 dienas po vakcinos suleidimo:
• dirglumas, irzlumas, verkimas;
• vėmimas;
• apetito netekimas;
• bėrimas;
• raumenų skausmas;
• karščiavimas, negalavimas, nuovargis;
• vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva – visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos.

Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima išgerti vaistų nuo skausmo (pvz., tab. Ibuprofen 400 mg arba tab. Paracetamol 500 mg. Vaikams dozuojant pagal kūno masę, pvz., 10mg/kg Ibuprofeno ar 15mg/kg Paracetamolio).

Kiti šalutiniai reiškiniai:
• Per vieną mėnesį po vakcinacijos galinčios atsirasti pašalinės reakcijos – aukšta temperatūra su galvos skausmu ir sumišimu, nuovargis, kaklo rigidiškumas, smegenų ir nervų audinių uždegimas, priepuoliai, kurios nors kūno dalies ar viso kūno judėjimo ar pojūčių sutrikimai.
• Per 10 dienų po vakcinacijos galinti atsirasti reakcija gali būti panaši į geltonosios karštinės viruso sukeltą infekciją. Dažniausiai prasideda nuovargio jausmu, karščiavimu, galvos skausmu, raumenų skausmu ir kartais žemu kraujo spaudimu. Vėliau gali išsivystyti sunkus raumenų ar kepenų pažeidimas, sumažėti tam tikrų kraujo ląstelių kiekis, pasireiškiantis neįprastomis kraujosrūvomis ar kraujavimu ir padidėjusia rizika infekcijoms, sutrikusia inkstų ir kvėpavimo sistemos funkcija.
Atsiradus šiems pašaliniams reiškiniams, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Bent parą po vakcinacijos negalima:
• vartoti alkoholio;
• drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti);
• aktyviai sportuoti.

Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos užregistruoti tik keletas atvejų. Tai gali būti tokios reakcijos:
• pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų pamėlynavimas;
• galvos sukimasis (žemas kraujo spaudimas) ir ūminis
kraujagyslių nepakankamumas (kolapsas);
• veido ir kaklo patinimas.

Jeigu pasireiškia sunki alerginė reakcija, ji paprastai pasireiškia labai greitai, iškart po injekcijos, kol Jūs vis dar esate klinikoje ar gydytojo kabinete.

Jeigu bent vienas požymis atsiranda Jums išėjus iš klinikos, po to kai Jums buvo sušvirkšta vakcinos, nedelsiant būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.