• Užsiregistruokite skiepams Jums patogiu metu.
• Atvykite vakcinacijai išsimiegoję bei pavalgę.
• Atsineškite asmens dokumentus, skiepų pasą ar atmintinę apie buvusius skiepijimus.
• Nepilnamečius vaikus iki 16 metų turi atlydėti vienas iš tėvų, globėjų ar teisiškai įgaliotų asmenų.
• Rekomenduotina pasirinkti patogią ir skiepams pritaikytą aprangą, kad galima būtų lengvai apnuoginti skiepijimo vietą.
• Skiepijantis svarbu, kad tuo metu nesirgtumėte ūmiomis peršalimo ar kitomis uždegiminėmis ligomis.
• Jei sergate imuninę sistemą veikiančia liga, esate po organų transplantacijos ar turite tam tikrų ligų, kurioms taikomas gydymas, tuomet būtinai pasikonsultuokite ir turėkite išrašus iš gydančio gydytojo apie ligas ir siuntimą, kuriame nurodyta apie galimybę skiepytis tam tikromis vakcinomis.
• Prieš vykdami į kelionę dėl skiepų kreipkitės likus ne mažiau 4-6 savaitėms iki numatytos kelionės.
• Prieš vakcinaciją nepatartina profilaktiškai vartoti priešuždegiminių nesteroidinių vaistų (pvz. paracetamolis, ibuprofenas ir pan. ), nebent Jūsų gydytojas nurodė kitaip. Įprastus kasdienius paskirtus vaistus galima vartoti taip, kaip nurodyta.
• Jeigu bijote adatų ar anksčiau esate nualpę vakcinacijos metu, apie tai informuokite skiepus atliekantį personalą.

Pasiskiepijus tik po tam tikro laikotarpio susidaro imunitetas. Laikas, per kurį susiformuoja imunitetas, priklauso nuo kelių dalykų: nuo kokios ligos skiepijama, kiek kartų reikia skiepyti, ar žmogus nuo šios ligos buvo skiepytas anksčiau. Dėl šios priežasties keliautojams į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama kreiptis iki kelionės likus 4–6 savaitėms. Tačiau net jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama pasikonsultuoti – kai kurie skiepai gali būti atliekami likus ir mažiau laiko iki kelionės.

Vizito metu gydytojas specialistas papildomai suteiks vertingos informacijos apie antimaliarinę profilaktiką bei kelionių vaistinėlės sudėtį, kad dar prieš išvykdami žinotumėte, ką daryti susidūrus net ir su mažiausiais sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, žaizdų priežiūra atogrąžų klimate.

Privalomaisiais skiepais siekiama apsaugoti keliautojus nuo susirgimų vykstant į endemines (plataus paplitimo) teritorijas ir apsaugoti valstybes, į kurias atvyksta keliautojai iš šių zonų. Keliautojai, vykstantys į tolimus ir egzotiškus kraštus, raginami pasiskiepyti ne tik dėl pačių sveikatos. Skiepijant pacientus siekiama apsisaugoti ir nuo naujų virusų bei infekcijų atvežimo tolimųjų kraštų keliautojams grįžtant į savo šalį.

Rekomenduojami skiepai keliautojui vykstant į tam tikrą šalį priklauso nuo to, kokios ligos yra paplitusios tame regione ir individualios keliautojo sveikatos būklės (lėtinių ligų, nusilpusio imuniteto, amžiaus). Vykstant į kelionę, kurioje nėra galimybių laikytis higienos reikalavimų, rekomenduojama skiepytis nuo vidurių šiltinės, hepatitų A ir B.

Kai vykstama į kelionę tam tikrų infekcijų epideminiu periodu, rekomenduojama skiepytis nuo meningokokinės infekcijos (paplitusi Pietų Amerikoje, Afrikoje, Saudo Arabijoje), o keliaujant po Azijos ir Afrikos šalis rekomenduojama profilaktika nuo poliomielito ligos.

Jeigu kelionėje gali tekti turėti kontaktų su laukiniais arba šeimininkų neturinčiais gyvūnais, rekomenduojama pasiskiepyti nuo pasiutligės. Dauguma skiepų užtikrina imunitetą dešimčiai metų. Praėjus šiam laikotarpiui reikia atlikti revakcinaciją, t. y. pasiskiepyti pakartotinai.

Taip pat rekomenduojama pasidomėti keliautojams skirta informacija, pateikta Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro internetiniame puslapyje. Šiame puslapyje nurodomi kiekvienos šalies privalomi ir rekomenduojami skiepai.

Beje, Lietuva pagal endeminį regioną yra erkinio encefalito šalis. Čia atvykstantiems, atsižvelgiant į sezoniškumą, rekomenduojama pasiskiepyti nuo šios ligos.

Kadangi imunitetas pasiskiepijus susidaro tik po kurio laiko, į gydytojus žmonės turėtų kreiptis likus 4-6 savaitėms iki planuojamos kelionės.

Ar kelionių skiepais reiktų pasirūpinti prieš kiekvieną kelionę?

Tikrai ne prieš kiekvieną kelionę reikia iš naujo skiepytis. Dauguma skiepų suformuoja imunitetą keletui ar keliolikai metų, o kai kurie ir visam gyvenimui. Daugiau informacijos suteiks gydytojas infektologas konsultacijos metu.

Nors keliautojams kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4-6 savaitėms, tačiau jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes kai kurie skiepijimai gali būti atliekami iki kelionės likus ir mažiau laiko.

Kelionėse į egzotines šalis ne vienam pasireiškia labai daug sunkumų sukeliantys virškinamojo trakto negalavimai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, lydimas aukštos temperatūros. Visus simptomus gali sukelti pasikeitęs maistas, tačiau dažniausiai už šiuos skundus atsakingos įvairios bakterijos. Pavyzdžiui, Salmonella Typhi bakterija sukelia vidurių šiltinę. Ši liga pasireiškia ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, suretėjusiu širdies dažniu, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu. Dažnai gali būti lengvų ir atipinių ligos formų. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių gali atsirasti žarnyne opų, dėl kurių gali kraujuoti žarnynas arba prakiurti žarnos (perforacija). Tai yra tik kelios nesiskiepijimo vykstant į egzotines šalis pasekmės.

Rekomenduojami skiepai saugo nuo ligų, kurios nesukelia epidemijų, tačiau yra pavojingos vieno, užsikrėtusio asmens sveikatai. Tad nereiktų į juos numoti ranka – tokios rekomendacijos sudaromos Pasaulio Sveikatos Organizacijos ir Center for Disease control and Prevention JAV. Tai yra labai rimtos organizacijos, kurios atlieka daug tyrimų, analizuoja didžiulius kiekius informacijos ir rekomenduoja tik tai, ko tikrai reikia. O štai privalomais skiepais dažniausiai tampa tie, kurie gali sukelti grėsmę visuomenės sveikatai – tapti epidemijų ar pandemijų priežastimi. Vienas iš dažniausių privalomų yra geltonojo drugio skiepas.

Kaip žinoti, kokie skiepai būtini ir rekomenduojami konkrečioje šalyje?

Visą informaciją apie skiepus ir profilaktinį skiepijimą, keliaujant į konkrečią šalį, galima rasti ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro internetinėje svetainėje http://www.ulac.lt/lt/keliautojams

Kokie kiti dažniausiai rekomenduojami skiepai vykstant į tolimąjį užsienį?

Pagrindinės infekcijos, nuo kurių būtina apsisaugoti keliaujant į užsienį, yra, jau minėtas, hepatitas A ir B, geltonoji karštligė, poliomielitas, stabligė, difterija ir vidurių šiltinė. Tačiau kiekvienu atveju konkrečiai jums informaciją suteiks gydytojas infektologas konsultacijos metu.

Egzotiški kraštai skiriasi savo klimato juostomis, apgyvendinimo tankiu ir kitomis specifinėmis geografinėmis sąlygomis, todėl svarbu išsiaiškinti, kokie galimi pavojai, o reikalui esant sudėlioti skiepų kalendorių ir įvertinti maliarijos riziką. Todėl prieš vykstant į egzotines keliones rekomenduojama gydytojo infektologo konsultacija. Konsultacijos metu taip pat duodamos konkrečios rekomendacijos – t.y. kaip išvengti infekcinių ligų, ką daryti paūmėjus lėtinei ligai, kokius vaistus ir medicininius dokumentus turėti su savimi, kokie tyrimai reikalingi prieš ar po kelionės. 

Visą informaciją apie skiepus ir profilaktinį skiepijimą, keliaujant į konkrečią šalį, galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro internetinėje svetainėje http://www.ulac.lt/lt/keliautojams

Vidurių šiltinė – ūmi infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Salmonella Typhi. Pasaulyje kasmet registruojama apie 17 milijonų vidurių šiltinės atvejų ir apie 600 tūkst. mirties nuo šios infekcinės ligos atvejų. 

Dažniau ši infekcija paplitusi šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje. Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet diagnozuojami 1–2 šios infekcijos atvejai, tarp jų – ir įvežtiniai atvejai iš endeminių šalių.

Daugiau apie šią ligą galite skaityti čia.

Pasitikrinti ar būtina skiepytis skrendant į kelionės pasirinktą kryptį, galite čia. 

Geltonasis drugys (Geltonoji karštligė) – tai uodų pernešama virusinė liga, paplitusi Afrikos ir Pietų Amerikos šalyse. Geltonosios karštligės sukėlėjas – geltonosios karštligės virusas. Šio viruso rezervuaras – žmonės ir beždžionės. Užsikrečiama įkandus virusu infekuotam tam tikros rūšies uodui. Daugiau apie šią ligą galite skaityti čia.

Keliaujant į kai kurias Afrikos ar Pietų Amerikos šalis, skiepas nuo šios ligos yra būtinas. Pasitikrinti ar būtina skiepytis skrendant į kelionės pasirinktą kryptį, galite čia. 

Hepatitas A yra virusinis susirgimas, plintantis per užterštą maistą, vandenį arba artimą sąlytį.

Virusinis hepatitas B plinta per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius, per kraują (perpilant užkrėstą kraują ar jo produktus, per nesterilias adatas/švirkštus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinės).

Nuo hepatito A ir B rekomenduojama pasiskiepyti keliaujant į Pietų Amerikos, Afrikos, Pietryčių Azijos, Vidurio Rytų, Amazonės Baseino regionus, į kai kurias Karibų jūros vietoves. 

Daugiau apie šias ligas galite skaityti čia: hepatitas A, hepatitas B.

Japoniškas encefalitas – tai viruso sukeltas galvos ir nugaros smegenų uždegimas, kaip ir erkinis encefalitas, tik jį sukelia kitoks virusas. Juo užsikrečiama įkandus užkrėstam uodui. Inkubacinis periodas (laikas nuo uodo įkandimo iki ligos pradžios) yra 4–14 dienų. Daliai žmonių ši liga gali pasireikšti labai lengvai – per karščiavimą ir galvos skausmą. Tačiau kitiems ji gali sukelti sunkų karščiavimą, neurologinių sutrikimų, paralyžių. Kasmet šia liga serga apie 68 000 žmonių ir apie trečdalis jų miršta.

Ar Lietuvoje galima susirgti japonišku encefalitu?

Jei keliaujate į tolimus kraštus, kur paplitęs šis virusas, – taip. Tačiau Europoje jo sukėlėjas negyvena. Tai yra dažniausia virusinio encefalito priežastis Azijos žemyne.

Ar egzistuoja skiepai nuo japoniško encefalito?

Taip, todėl keliaujant į Aziją (ypač Indiją, Pietryčių Aziją, Indoneziją, Filipinus, Malaiziją, Singapūrą, rytinę Kinijos dalį, Šiaurės ir Pietų Korėją, Japoniją) vienas iš rekomenduojamų skiepų yra nuo japoniško encefalito.

Pasitikrinti ar būtina skiepytis skrendant į kelionės pasirinktą kryptį, galite čia. 

VIRŠKINAMOJO TRAKTO INFEKCIJOS

• Vengti termiškai neapdoroto (nekepto, nevirto) arba atšalusio maisto ; 
• Kaskart prieš valgant švariai plauti rankas ar bent jau jas dezinfekuoti;
• Negerti jokio kito vandens, tik iš buteliukų 
• Nenaudoti ledukų gėrimuose, kavai ir arbatai paruošti naudoti vandenį iš buteliukų. 
• Duše ir valantis dantis stengtis nenuryti iš čiaupo bėgančio vandens;
• Vengti valgyti neplautus vaisius ir daržoves, geriausia, jei plaunate patys.

KRAUJU PLINTANČIOS INFEKCIJOS

• Nerekomenduojama lankytis invazinėse grožio procedūrose: pedikiūre, nesiverti auskarų, nesidaryti tatuiruočių;
• Vengti ekstremalios fizinės veiklos. 
• Vengiant uodų platinamų infekcijų, stenkitės miegoti su uždaru baldakimu;
• Vengti bet kokios kvepiančios kosmetikos ir kvepalų
• Naudoti insekticidus, kurių sudėtyje yra DEET ar pikaridino veikliosios medžiagos.

Daugiau informacijos apie skiepus keliaujantiems rasite čia.

Skiepų pasas išduodamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose daromi skiepai. Tokį apie skiepus liudijantį dokumentą verta turėti keliaujant, net jei tai nėra reikalaujama.