Tyrimas: pakankamai informacijos apie COVID-19 komplikacijas turi tik pusė šalies gyventojų

Pažeisti plaučiai, širdis ir smegenys – tai tik maža dalis to, kokias komplikacijas gali patirti asmuo, persirgęs COVID-19 liga, tačiau apie šiuos ir kitus išliekamuosius reiškinius pakankamai žino tik pusė (50 proc.) Lietuvos gyventojų, rodo šalyje atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė įspėja, jog siekiant išvengti ilgalaikių pasekmių sveikatai, apie viruso komplikacijas žinoti būtina.

„Affidea Lietuva“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, jog informacijos apie COVID-19 sukeliamas pasekmes sveikatai pakankamai turi tik pusė (50 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų. Keturiems iš dešimties tyrimo dalyvių reikia daugiau informacijos, o net dešimtadalis (10 proc.) apklaustųjų apie neigiamas COVID-19 pasekmes išvis nėra nieko girdėję. Šį atsakymą dažniau žymėjo vyrai, jaunimas iki 30 metų, kaimo gyventojai, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu.

„Mūsų užsakymu atlikto sociologinio tyrimo rezultatai rodo, jog visuomenė nėra itin gerai informuota apie galimas koronaviruso pasekmes žmogaus organizmui ir jo sveikatai. Net pusė šalies gyventojų yra šios informacijos vakuume. Žmonės nežinodami apie liekamuosius reiškinius, greičiausiai mažiau bijo ir galimybės užsikrėsti infekcija, tad dėmesio saugumo reikalavimams nėra pilnai išpildomas – taisyklingai nenešiojamos kaukės, nedezinfekuojamos rankos ir nepaisomos kitos rekomendacijos“, – aiškina „Affidea klinika“ šeimos gydytoja K. Lebedevaitė. 

Gydytojos teigimu, susirgus COVID-19 liga, pradžioje gali vyrauti lengvų formų požymiai, tačiau dėl įvairių priežasčių būklė gali staigiai komplikuotis ir tapti kritiškai sunkia. 

„Dėl organizme vykstančių stiprių uždegiminių procesų gali vystytis įvairių organų, tokių kaip – kepenys arba inkstai, funkcijų nepakankamumas. Dėl sisteminio uždegiminio atsako dažnai kyla grėsmė ir įvairių vietų trombembolinėms komplikacijoms, kurių klinikinė išraiška gali būti miokardo infarktas, galvos smegenų insultas, plaučių embolija. Pacientus taip pat gali pradėti kamuoti širdies nepakankamumas ir širdies artimijos. Dažnai gali būti pastebimi ir neurologiniai sutrikimai – nerimas, depresija, galvos skausmai, regėjimo sutrikimas, klausos sutrikimas, galūnių silpnumas, raumenų skausmas ir rankų drebėjimas“, – aiškina medikė. 

Pacientams, persirgusiems bet kokia koronaviruso forma ir pajutusiems neįprastus sveikatos pokyčius, K. Lebedevaitė rekomenduojama nieko nelaukiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šis, pagal kiekvieno asmens simptomatiką, gali paskirti individualius tyrimus, kurių pagalba bus nustatomos persirgtos ligos galimos komplikacijos bei liekamieji reiškiniai. Tik gauti individualūs rezultatai pasitarnauja paskiriant tikslingą gydymą, reabilitaciją ar pateikiant kitas sveikatos gerinimo rekomendacijas, padedančias pacientui greičiau grįžti į prieš tai buvusį gyvenimo tempą.

„Komplikacijos ne visiems gali pasireikšti iš karto persirgus COVID-19 liga. Kai kurie reiškiniai gali būti randami ir po dviejų ar net trijų mėnesių, tad kontrolinio ištyrimo po ūmios fazės svarba tampa pagrindiniu ir neginčijamu pasirinkimu, galinčiu padėti laiku pastebėti ir išvengti papildomos sveikatos sutrikimų rizikos“, – sako šeimos gydytoja.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko visuomenės nuomonės tyrimų agentūra „Baltijos tyrimai“, 2021 metų sausio 15–19 dienomis. Jo metu apklausta 529, 18–74 metų amžiaus gyventojų. 

COVID-19 tyrimai

Registracija pas gydytoją

Jau esamiems klinikos pacientams

Panašūs įrašai