Pastarąjį mėnesį apie beždžionių raupų virusą kalbama itin daug ir plačiai. Gegužę Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Australijoje užfiksuota per 200 beždžionių raupų atvejų. Skaičius pamažu didėja, todėl šeimos gydytoja Elena Šukė atkreipia dėmesį į galimas beždžionių raupų komplikacijas ir kaip joms užbėgti už akių.

Bėrimai gali baigtis netgi sepsiu

Beždžionių raupų virusas pirmą kartą nustatytas 1958 m. Kopenhagoje. Jis priklauso taipačiaivirusų grupei, kaip ir žmonių bei karvių raupai. Pirmą kartą žmogus šiuo virusu užsikrėtė 1970 m. Demokratinėje Kongo Respublikoje, tačiau po dešimtmečio, dėka 1980 m. organizuotos masinės vakcinacijos kampanijos, raupai buvo išnaikinti. Dabar šis virusas vėl gyvybingas – plinta tarp žmonių ir kelia daug nerimo visame pasaulyje. Šiuo metumirštamumasnuo beždžioniųraupų siekia 3 proc.

„Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Elena Šukė sako, kad šio viruso sukelti ligos simptomai, bent jau pirmosiomis dienomis, yra panašūs į peršalimo ir gali trukti iki kelių savaičių.

„Pirmosiomis ligos dienomis žmogus gali jausti galvos ir raumenų skausmą, jam gali pakilti temperatūra, skaudėti nugarą, padidėti limfmazgiai, kamuoti šaltkrėtis. Dar po kelių dienų gali atsirasti etapinis bėrimas, kuris dažnai prasideda veido srityje ir išplinta po kūną. Iš pradžių atsiranda rausvos spalvos dėmelės, vėliau formuojasi pūslelės ir galiausiai, joms pratrūkus, susidaro šašai“, – apie ligos ir atskirus jos simptomų etapus pasakoja šeimos gydytoja.

Ji pažymi, kad būtent odos bėrimai gali labiausiai varginti, o jų sukeltos komplikacijos būti itin pavojingos sveikatai.

„Gausus bėrimas, pasireiškęs susirgus beždžionių raupais, gali ilgam palikti pėdsakus ant kūno – neretai jų vietose susidaro randai. Jei bėrimai atsiranda akių plote – žmogus gali netgi apakti. Dar blogesnis scenarijus gali grėsti, jei bėrimas pereina į bakterinę infekciją. Pavyzdžiui, jei pūslelės supūliuoja ir jų vietose susiformuoja dideli randai“, – sako E. Šukė ir įspėja, kad taip nutikus, infekcija gali išplisti į kraują ir sukelti sunkų plaučių uždegimą, net kraujo užkrėtimą ar sepsį.

Šeimos gydytoja E. Šukė

Virusas perduodamas artimo ilgalaikio kontakto metu

Pasklidus žiniai apie nustatytus pirmuosius beždžionių raupų atvejus pasaulyje, daugelis sunerimo, ar šis virusas yra toks pats grėsmingas ir užkrečiamas kaip koronavirusas. Tačiau medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja teigia, kad šių virusų nereikėtų gretinti – jie iš esmės yra skirtingi.

„Covid-19 yra ūmi infekcinė liga, perduodama oro lašeliniu būdu ir lengvai plintanti tarp žmonių. Tuo tarpu beždžionių raupai plinta sudėtingiau, nes reikia gerokai artimesnio ir ilgesnio kontakto, kad viruso užkratas būtų perduotas“, – sako medikė ir pateikia prielaidą, kad beždžionių raupų virusas nesukels tokios epidemijos, kaip koronavirusas, nes jį suvaldyti yra lengviau.

E. Šukė pabrėžia, kad užsikrėsti beždžionių raupais nėra taip paprasta, o būdų yra įvairių. Tačiau visi jie susiję su pernelyg artimu kontakto palaikymu su sergančiuoju.

„Virusas plinta per artimą kontaktą, o tiksliau per organizmo skysčius. Pavyzdžiui, artimai kontaktuojant su virusu užsikrėtusiu žmogumi, kurio oda išberta vandeningomis pūslelėmis arba kuris stipriai kosėja. Virusas taip pat plinta ir nesaugių lytinių santykių metu“, – beždžionių raupų užsikrėtimo kelius vardija šeimos gydytoja.

Visgi, anot medikės, žinant, kokiais keliais virusas plinta, galima pasakyti, kokiose situacijose iškyla reali grėsmė juo užsikrėsti ir kokiomis prevencinėmis priemonėmis to galima išvengti.

„Viešumoje arba keliaujant, kai ilgą laiką reikia sėdėti šalia kitų žmonių, patartina dėvėti medicinines vienkartines veido kaukes bei dažnai plauti rankas. Taip pat vengti nesaugių lytinių santykių, grožio procedūrų, kai jos atliekamos nesilaikant privalomų higienos normų“, – palankias situacijas virusu užsikrėsti išskiria E. Šukė.

Vieni imunitetą turi iš seniau, kiti turi susirūpinti sveikesniu gyvenimo būdu

Šeimos gydytoja E. Šukė teigia, kad beždžionių raupų virusas yra pavojingas visiems. Tačiau dalis brandaus ir vyresnio amžiaus žmonių, tikėtina, šiam virusui imunitetą turi. Įprastai tai žmonės, gimę anksčiau nei 1980 m., kurie dalyvavo masinio skiepijimo nuo raupų programoje.

Visgi gimusieji po 1980 m. turi labiau prisižiūrėti sveikatą. Tačiau, kaip akcentuoja medikė, nereikia persistengti: „Kažkaip ypatingai pradėti stiprinti imunitetą tikrai nereikia. Per stiprus imunitetas sukelia autoimunines ligas – todėl tai dar baisiau, nei nusilpęs imunitetas“.

Visgi ji pažymi, kad parengti organizmą kovai su virusais galime tiesiog laikantis sveikos gyvensenos principų: gerti daug vandens, valgyti įvairų maistą, į maisto racioną įtraukti daug daržovių, sportuoti. Taip pat rekomenduojama kartą per metus atlikti profilaktinius kraujo tyrimus.