Kokių klaidų nedaryti, vaikui kosint?

Kosulys yra vienas dažniausių simptomų, dėl kurių tėvai kreipiasi vaikų gydytojo konsultacijai. Kosuliu pasireiškia įvairios kvėpavimo takų ligos – nuo paprasto peršalimo iki rimtų lėtinių ligų. Apie tai, kodėl kai kuriuos vaikus itin dažnai kamuoja kosulys, kaip atpažinti ir tinkamai gydyti sausą, drėgną kosulį ir nepadaryti vaiko sveikatai „meškos paslaugos“, manodaktaras.lt kalbasi su klinikos „Endemik“ vaikų ligų gydytoja ir pulmonologe Justina Kaladžinskaite.

Vaikui sirgti virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis keletą kartų per metus – norma

Kosulys yra sudėtingas apsauginis mechanizmas, atsirandantis nevalingai suaktyvėjus kosulio refleksui. Pasak gydytojos, šis refleksas apsaugo nuo svetimkūnių, skrandžio turinio ar kitų medžiagų patekimo į apatinius kvėpavimo takus ir plaučius.

Kosulį pagal jo trukmę galima suskirstyti į ūminį (trunka iki 2–4 savaičių) ir lėtinį (trunka ilgiau nei 4 savaites).

„Dažniausiai ūminį kosulį sukelia virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir daugiau nei 90 proc. atvejų toks kosulys praeina per tris savaites. Infekcijos metu išsiskiria uždegime dalyvaujančios medžiagos, kurios pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, įjautrina jame esančius chemiškai jautrius kosulio receptorius ir taip sukelia kosulio refleksą. Deja trūksta įrodymų, kad bet koks ūminio kosulio gydymas būtų efektyvus”, – pasakojo vaikų pulmonologė J.Kaladžinskaitė.

Vaikai virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis gali sirgti daug kartų, atsižvelgiant į skirtingus amžiaus tarpsnius:

  • vaikai iki 3 m. gali sirgti vidutiniškai 2–12 kartų per metus,
  • 4–7 m. vaikai – 6 kartus per metus,
  • 8–17 m. vaikai – 3 kartus per metus.

Suaugusieji dažniausiai serga vidutiniškai kartą metuose. Kai vaikas nenustojo kosėti po vienos ligos ir prasideda kita, toks kosulys gali būti klaidingai vertinamas kaip lėtinis.

Ūminis kosulys, pasak vaikų ligų gydytojos, dažniausiai yra savaime praeinantis. Tik mažai daliai vaikų jį sukelia bakterinės infekcijos, plaučių uždegimas, astmos paūmėjimas, svetimkūnis kvėpavimo takuose ar kt.

Astmos paūmėjimo metu kosulys dažniausiai būna sausas, nebent kartu yra apatinių kvėpavimo takų infekcija. Kartu dažnai būna padidėjęs kvėpavimo dažnis, švokštimas, dusulys.

Kosulio priežastimi gali būti ir svetimkūnis

Svetimkūniai kvėpavimo takuose dažniausiai nustatomi iki 5 metų amžiaus vaikams. Vaikai dažniausiai užspringsta riešutais ir sėklomis. Įtarti svetimkūnį reikėtų, jei buvo springimo epizodas, po kurio yra užsitęsęs kosulys ir (arba) nepraeinantis plaučių uždegimas.

„Pradžioje kosulys būna sauso pobūdžio, tačiau gali tapti drėgnas svetimkūniui kvėpavimo takuose esant ilgesnį laiką. Įtarus svetimkūnį kvėpavimo takuose, rekomenduojamas skubus endoskopinis ištyrimas ir svetimkūnio šalinimas”, – teigė vaikų pulmonologė J.Kaladžinskaitė.

Vaikų ligų gyd. Justina Kaladžinskaitė

Dažniausios vaikų lėtinio kosulio, kuris trunka ilgiau kaip 4 savaites, priežastys yra:

  • nespecifinis poinfekcinis kosulys,
  • užnosinis varvėjimas,
  • astma,
  • gastroezofaginio refliukso liga,
  • užitęsęs bakterinis bronchitas.

Mažiems vaikams lėtinį kosulį, pasak gydytojos, gali lemti įgimtos anomalijos, genetinės ligos, įkvėpti svetimkūniai. Kosulį provokuoti taip pat gali tabako dūmai, aplinkos tarša ir kiti veiksniai.

Drėgnas ir sausas kosulys: skirtingi gydymo būdai

Sausas kosulys gali būti lengvas „gerklinis“, arba apibūdinamas kaip skardus, dirginantis. Virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos metu dažniausiai pradžioje būna sausas kosulys, o po maždaug trijų dienų kosulys tampa drėgnas, vaikas pradeda atsikosėti. Drėgnas kosulys, pasak vaikų pulmonologės, rodo, kad kvėpavimo takuose yra papildomo sekreto, gali būti atkosima skreplių.

Palengvinti kosulį galime duodant vaikui gerti pakankamai skysčių, drėkinant aplinkos orą (optimali aplinkos oro drėgmė turėtų būti ne mažiau kaip 40 proc.).

„Reikėtų nepamiršti, kad virusinės infekcijos metu dažnai kartu būna ir sloga. Maži vaikai nemoka efektyviai išpūsti nosies, todėl reikėtų pagelbėti jiems valant nosį jūros vandeniu. Dažnai nosies sekretas paskatina kosulį, ypač vaikui gulint. Ištikus kosulio priepuoliui duokite vaikui atsigerti, jei vaikas jaučia ryklės skausmą, numalšinkite jį vaiko amžiui tinkamais vietiniais purškalais ar pastilėmis, nepamirškite išvalyti nosies. Esant skardžiam lojančiam laringitiniam kosuliui, gali padėti pabuvimas su vaiku karštais garais prigarintame vonios kambaryje, ar vandens garų inhaliacija”, – patarė J.Kaladžinskaitė.

Pagrindinis principas gydant kosulį: sausą kosulį reikia stengtis nuraminti (geriausia tai daryti ne medikamentiniais būdais), o šlapią – skatinti. Jeigu tėvams sunku nupasakoti gydytojui kosulio pobūdį, gali pagelbėti kosulio garso įrašas telefone.

Jei ikimokyklinukas kosti, bet nėra kitų simptomų (temperatūros, slogos) ar gali eiti į lauką arba lankyti darželį?

Pasak vaikų ligų gydytojos, jei įtariame, kad vaikas apsikrėtė nuo kitų asmenų ir šiuo metu serga virusine infekcija, net jei nėra temperatūros ar slogos, infekcijos pradžioje reikėtų neiti į darželį ir gydytis namuose. Vėliau, po ūmaus periodo (1–2 savaičių), jei vaikas yra aktyvus, gerai jaučiasi, neturi kitų simptomų ir kosulys yra retesnis bei nevargina, jeigu nereikia specialaus gydymo, į kolektyvą galima eiti.

„Vykstant sveikimo procesams, vaikas dar gali kosėti dėl išliekančio kvėpavimo takų jautrumo, bet kitų užkrėsti nebegali. Tačiau jei vaikas intensyviai kosti, geriau dar pabūkite namuose. Taip pat geriau ilgiau namuose palaikyti tokį vaiką, kuris serga dažnai arba serga sunkiau nei kiti vaikai, kurių ligos linkusios užsitęsti ar komplikuotis. Jei vaikai kosti dėl neinfekcinių priežasčių, tokių kaip, pavyzdžiui, astma ar gastroezofaginis refliuksas, vaikas kolektyvą lankyti gali, tačiau tą turi patikslinti gydytojas”, – sakė pulmonologė.

Jei vaikas nekarščiuoja, į lauką pasivaikščioti jis gali eiti kone kasdien. Tačiau jei kosulio priežastimi yra nustatyta alergija žiedadulkėms, augalo žydėjimo metu rekomenduojama vengti ilgo buvimo lauke.

Dažniausios tėvų daromos klaidos, kai vaikas kosti:

Kosulį gydo antibiotikais. Kosuliui stiprėjant, tėvai kartais išsigąsta ir pradeda duoti antibiotikus, likusius po praeitų ligų. Tačiau antibiotikais, gydytoja primena, gydomos tik bakterinės infekcijos, o virusinių infekcijų jie neveikia.

Sunaikinus gerąsias organizmo bakterijas, gali nusilpti vaiko imuninė apsauga. Betikslis antibiotikų vartojimas didina bakterijų atsparumą antibiotikams, nepageidaujamų reakcijų riziką ir kitas grėsmes. Taigi, antibiotikai turi būti vartojami tik tada, kai juos paskiria gydytojas.

Netinkamai pasirenka vaistus. Dažnai tėvai nori nuslopinti vaiko kosulį, tačiau slopinamas gali būti tik sausas kosulys, o drėgną kosulį reikėtų skatinti. Slopinant drėgną kosulį, sekretas gali kauptis ir sukelti bronchitą ar plaučių uždegimą.

„Iš tiesų vaikams iki 6 metų amžiaus nerekomenduojami nei kosulį slopinantys, nei kosulį skatinantys vaistai. Maži vaikai neturi stiprių krūtinės ląstos raumenų ir negeba tinkamai iškosėti papildomai atsiradusio sekreto. Vartojant kelių skirtingų sirupų nuo kosulio derinį ar atsikosėjimą gerinantį sirupą geriant ilgą laiką, galima sulaukti priešingo rezultato – kol vaikas gers sirupą, tol kosės”, – pastebi vaikų ligų gydytoja J.Kaladžinskaitė.

Jei visgi vartojate sirupus kosulio metu, pirmiau rinkitės žolinius preparatus, vartokite vieną jų trumpą laiko tarpą, tik tol, kol vaikas ims lengviau atsikosėti. Taip pat klaidinga kosulį skatinančius vaistus duoti prieš pat miegą, nes tokiu atveju vaikas gali stipriau kosėti nakties metu.

Nepastebi pavojingų simptomų. Jei vaikas ne tik kosti, tačiau pastebite dažnesnį kvėpavimą nei įprastai, stebite padidėjusias kvėpavimo pastangas, padidėjusius krūtinės ląstos judesius ar judančius nosies sparnelius, girdite pašalinius kvėpavimo garsus, jei vaikas vangesnis nei įprastai, išblyškęs, atsisako gerti skysčius – neignoruokite šių simptomų ir nedelsiant kreipkitės gydytojo konsultacijai.

Negirdo skysčių. Sergantis vaikas netenka daugiau nei įprastai skysčių dažniau kvėpuodamas, kosėdamas, karščiuodamas. Jei vaikas nenori ar nėra pratęs gerti daug skysčių, pasiūlykite atsigerti dažniau arba, jei situacija prastesnė, girdykite su švirkštu.

Nevalo nosies. Esant slogai, dalis gleivių iš nosiaryklės patenka į gerklę ir skatina kosulį.

Per anksti išleidžia į kolektyvą. Imuninei sistemai po kiekvienos kovos reikia pailsėti ir atstatyti savo resursus. Tikėtina, kad išleidus vaiką į darželį jam pilnai nepasveikus, ten vaikas sutiks naują infekciją ir naujus iššūkius, kuriems jo imuninė sistema dar nebus spėjusi tinkamai pasiruošti.

Netinkama apranga. Vaikas, anot gydytojos, aprengtas per šiltai, jei viršutinė nugaros dalis po rūbeliais yra pernelyg karšta ar sudrėkusi. Vėsios vaiko plaštakos, pėdos ir galva rodo, kad vaikui šalta. Svarbu, kad vaiko avalynė apsaugotų kojas ne tik nuo šalčio, bet ir nuo drėgmės. Diskomfortą dėl netinkamos aprangos vaikas gali išreikšti verkimu, irzlumu.

Kokios priemonės labiausiai gelbsti prasidėjus kosuliui?

Skatinkite vaiką kvėpuoti per nosį. Nosis sušildo į kvėpavimo takus patenkantį orą. Kvėpuojant tik per burną, nesušildytas oras dirgina kvėpavimo takus.

Duokite vaikui gerti daugiau skysčių. Dažnai gurkšnojami šilti skysčiai suvilgo ir nuramina ryklės gleivinę, o reikiamas skysčių kiekis organizmui užtikrina gleivių sekreciją ir lengvesnį atsikosėjimą.

Palaikykite optimalią drėgmę namuose. Kadangi sausas oras džiovina gleivines, gali sustiprėti kosulys.

Eikite pasivaikščioti į gryną orą, jei vaikas nekarščiuoja.

Skatinkite judėti, masažuokite. Mažus vaikus, kurie sveiksta po apatinių kvėpavimo takų infekcijos, drėgnai kosti, tačiau jiems dar sunku atsikosėti, skatinkite pajudėti, pažaisti (žinoma, tik jeigu vaiko savijauta yra gera, jei vaikas nekarščiuoja).

Papildomi krūtinės ląstos judesiai padės sekretui lengviau pasišalinti iš kvėpavimo takų. Vibracinis krūtinės masažas, stuksenant krūtinės ląstą nuo apatinių dalių (ne žemiau kaip apatiniai šonkauliai) link viršutinių, skatina sekreto tekėjimą nuo apatinių kvėpavimo takų link burnos, skatina vaiko kosulį, skreplių pasišalinimą ir spartesnį kvėpavimo takų valymąsi. Šį masažą turėtų atlikti specialistas.

Taip pat atkreipkite dėmesį –  nepalikite lengvai prieinamose vietose riešutų, sėklų ar kitų smulkių maisto produktų bei daiktų, išvenkite springimo rizikos. Net jeigu jūsų vaikas niekada jų neragavo ir jais nesidomėjo, gali ateiti laikas, kai mažasis tyrinėtojas tais dalykais susidomės jums to net nepastebint.

Kada reikalinga gydytojo konsultacija?

Gydytojo konsultacija ūmios ligos metu reikalinga esant kosuliui, kurį lydi:

  • karščiavimas,
  • vangumas,
  • dusulys,
  • apsunkintas ar padažnėjęs kvėpavimas,
  • papildomi kvėpavimo garsai,
  • odos spalvos pokyčiai,
  • krūtinės skausmas,
  • maitinimo sutrikimai ar kiti tėvams nerimą keliantys simptomai.

Taip pat reikėtų konsultuotis su vaikų gydytoju, vaikų pulmonologu ar kitu specialistu, jei po poros savaičių nuo ligos pradžios kosulys ne lengvėja, o stiprėja, blogėja bendra būklė, jei kosulys užsitęsia 4 savaites ir ilgiau, jei stebėjote springimo epizodą, po kurio yra užsitęsęs kosulys, jei vaikas turėjo kontaktą su tuberkulioze sergančiu asmeniu.

Nerekomenduojama gydytis savarankiškai keletu skirtingų vaistų ar receptiniais vaistais, likusiais iš praeitų ligų, nes net esant panašiam kosuliui, liga gali būti kitokia. Jei gydant simptomus nematote pagerėjimo, geriau pasikonsultuokite su gydytoju.

 

[et_pb_db_action_shortcode action_name=”endemik_baneriukas” _builder_version=”4.11.1″ _module_preset=”default” sticky_position=”top” sticky_offset_top=”64px” sticky_limit_bottom=”section” global_colors_info=”{}”][/et_pb_db_action_shortcode]

Panašūs įrašai