Gyventojų dėmesį prikausčiusi koronaviruso pandemija nustelbė kitas, taip pat pavojingas ligas, kurios naujų aukų tyko ištisus metus. Viena jų – erkinis encefalitas. Anot šeimos gydytojos Kristinos Lebedevaitės, rizika susirgti šia klastinga liga galima net ir šaltuoju metų sezonu, todėl imtis visų apsaugos priemonių – būtina.

Erkės aktyvios išlieka ir šaltuoju sezonu

„Affidea Lietuva“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė pastebi, jog erkių sezonas kone kasmet gerokai pailgėja. Nors erkės šalyje aktyviausiomis pripažįstamos nuo kovo pabaigos iki lapkričio, sezonas gali prailgti net ir iki gruodžio, jei temperatūra siekia daugiau nei 5 laipsnius šilumos.

„Klaidinga manyti, kad erkės pavojingos tik šiltuoju metų laiku. Erkėms gyvuoti užtenka vos 5–7 laipsnių šilumos, todėl jos yra pavojingos didžiąją metų dalį. Šiuos voragyvius rasti galima drėgnesnėse ir šiltesnėse vietose, lapuočių miškuose, pelkėse, aukštoje žolėje, kirtimuose ar net namų kiemuose auginamose vejose, kur patenka daugiau saulės šviesos“, – sako gydytoja.

Ji atkreipia dėmesį į itin pavojingą erkių platinamą ligą – erkinį encefalitą, kurį voragyvis, dėka jo seilėse gyvenančio viruso, žmogui perduoti gali vos per kelias sekundes.

„Net greitai ištraukus erkę ir dezinfekavus įkandimo vietą negalime būti tikri, kad pavyks išvengti sudėtingos ligos ir sunkių liekamųjų reiškinių. Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 28 dienų, o ligos eiga išsiskiria dvejomis bangomis. Pirmoji trunka apie savaitę ir sukelia į gripą ar peršalimą panašius simptomus: karščiavimą, raumenų, galvos skausmus, nuovargį ar bendrą silpnumą. Vėliau seka „pasveikimo“ periodas, kurio metu būsena pagerėja. Neretai prislopę simptomai gali sugrįžti su gerokai sunkesne antrąja ligos banga“, – aiškina K. Lebedevaitė.

Šeimos gydytoja taip pat priduria, jog antrosios ligos bangos metu gali būti stebimi centrinės nervų sistemos pažeidimai, sukeliantys itin stiprius galvos skausmus, pykinimą, vėmimą, mieguistumą, rankų drebulį, raumenų bei sprando įsitempimą, nevaldomą karščiavimą, koordinacijos sutrikimą.

Sunkių komplikacijų kelio užkirtimui – skiepai

Pasak gydytojos, nors žmonės, vykdami į gamtą, su savimi pasiima ir specialius repelentus, jie pilnos apsaugos neužtikrina, o vienas veiksmingiausių pasirinkimų siekiant išvengti erkinio encefalito išlieka vakcinacija. Ji akcentuoja, jog laikantis individuliai parengto skiepų plano skiepai nuo encefalito užtikrina 98-99 proc. apsaugą.

„Tebevyrauja klaidingas manymas, jog skiepais nuo erkinio encefalito reikia pradėti rūpintis tik prasidėjus šiltajam sezonui. Šį mitą būtina griauti, kadangi pilna apsauga žmogaus organizme susiformuoja ne iš karto. Svarbiausios yra pirmosios 3 skiepų dozės: antroji – po 1–3 mėnesių nuo pirmosios, trečioji – dar po 9–12 mėnesių. Imunitetas ligai atsiranda po antrosios dozės praėjus 2–3 savaitėms, tačiau trečioji dozė būtina tam, kad žmogaus organizmas suformuotų ilgalaikį imunitetą, trunkantį 3–5 metus. Vėliau reikalingos sustiprinamosios dozės“, – aiškina gydytoja.

K. Lebedevaitė atkreipia dėmesį ir į asmenis, kurie neseniai atliko vakciną nuo koronaviruso ir baiminasi skiepytis nuo erkinio encefalito, dėl galimai rizikingos skiepų koreliacijos. Ji nuramina teigdama, jog abi vakcinos yra vadinamos inaktyvintomis, kas reiškia, jog jose mikroorganizmai yra negyvi, tad erkinio encefalito vakciną atlikti su koronaviruso vakcina galima net nepraėjus nurodytam dviejų savaičių terminui.