Endemik 9 Paslaugos 9 Skiepai 9 Stabligė

Stabligė

Stabligė – ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga. Jos sukėlėjas – bakterija Clostridium tetani, kuriai nereikia deguonies ir kuri gamina aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai) atsparias sporas. Sporos išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. 

Stabligės sukėlėjai yra labai plačiai paplitę gamtoje. Jų randama įvairiausių gyvūnų, taip pat ir žmogaus žarnyne; su išmatomis patenka į dirvožemį, kur sporų pavidalu ilgą laiką gali išbūti gyvybingi.

Ligos simptomai

Pirmieji ligos požymiai po užsikrėtimo dažniausiai pasireiškia po savaitės, bet gali ir po kelių dienų ar mėnesių. Ligos sukėlėjas, patekęs į anaerobines sąlygas (gilios durtinės žaizdos), pradeda daugintis ir gaminti egzotoksinus. Toksinas paveikia įvairias nervų sistemos struktūras, o tai sukelia stiprius raumenų susitraukimus ir kitus simptomus. Liga prasideda pamažu. 

Pirmieji ligos požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai, „tirpimas“ užkrato patekimo vietoje. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, jie būna tokie stiprūs, kad nuo jų net lūžta kaulai, o nuo kramtomųjų raumenų spazmų lūžta dantys. Dėl sunkių traukulių priepuolių gali ištikti ir hipoksija, ir mirtis.

Skiepijimas

Patikimiausia stabligės profilaktikos forma – skiepai. Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiesiems rekomenduojamos kas 10 metų. Traumų patyrę asmenys, kurie seniai nebuvo skiepyti šia vakcina, ją gauna kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės.