Endemik 9 Paslaugos 9 Skiepai 9 Juosiančioji pūslelinė

Juosiančioji pūslelinė

Juostinė pūslelinė – tai Varicella zoster viruso (toliau – VZV), priklausančio Herpesviridae šeimai, sukelta infekcija. Tai – skausmingas išbėrimas pūslelėmis, kurį sukelia pakartotinai suaktyvėjęs vėjaraupius sukeliantis virusas. Pacientui persirgus vėjaraupiais, virusas ramybės būsenos gali tūnoti nervuose ir susilpnėjus imuninei sistemai (senstant ar susirgus) vėl suaktyvėti. 

Infekcijos šaltinis – sergantis vėjaraupiais, rečiau – juostine pūsleline žmogus. Šiuo virusu užsikrečiama lašeliniu per orą arba sąlyčio būdu. Vaikai nuo sergančiojo juostine pūsleline gali užsikrėsti vėjaraupiais, ir atvirkščiai.

Po pirminės VZV infekcijos vėjaraupių virusas lieka neaktyvus sensoriniuose nugaros ir galvos smegenų ganglijuose. Dėl natūralių amžiaus nulemtų imuniteto pokyčių, ligų ar kitų priežasčių sukeltų imunosupresinių būklių, o ypač retai jauniems ir sveikiems asmenims, virusas aktyvuojasi ir sukelia infekcijos recidyvą, pasireiškiantį ganglioneuritu, pažeidžiančiu galvos ir tarpslankstelinių nervų ganglijus bei stuburo smegenų užpakalines šakneles. 

Juostinė pūslelinė – labai dažna vyresnio amžiaus žmonių infekcinė liga: išsivysto ketvirtadaliui vyresnių nei 50 metų asmenų ir kas kiekvieną tolesnį amžiaus dešimtmetį galimybė susirgti nuolat didėja. Tikimybė susirgti juosiančiąja pūsleline sulaukus 85 metų siekia 50 proc. Ganglijinė odos juosiančiosios pūslelinės forma prasideda kaip itin skausmingas deginimas pažeisto sensorinio nervo inervuojamo segmento (dermatomo) srityje. 

Ligos simptomai

Ligos pradžioje oda gali būti lengvai paraudusi. Vėliau (dažniausiai per 48–72 valandas) atsiranda pūslelių, kurios pasidengia šašu. Juosiančiosios pūslelinės bėrimų gali atsirasti bet kurioje žmogaus kūno vietoje, tačiau dažniausiai būna kaip vieno atskiro dermatomo pažeidimai juosmens, krūtinės ir galvos srityse, trišakio nervo juntamosios šakos, akinio nervo inervacijos plote. 

Juostinė pūslelinė gali pažeisti ir motorinius nervus, pavyzdžiui, VII galvinį veidinį nervą, sukeldama veido paralyžių. Sergant limfoproliferaciniais navikais odos juostinė pūslelinė gali išplisti į vidaus organus ir pasireikšti kaip pneumonitas ar hepatitas. Retais atvejais liga gali komplikuotis meningoencefalitu. 

Juosiančiąja pūsleline susirgusio senyvo amžiaus asmens gyvenimo kokybė reikšmingai pablogėja tiek dėl ypač stipraus skausmo ir paties bėrimo ūminės ligos periodu, tiek vėliau dėl itin dažnos, 60–70 proc. visų atvejų, sunkiai gydomos atkaklios komplikacijos – poherpinės neuralgijos (neuropatinio skausmo sindromo). Ši komplikacija gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų. Pusė trišakio nervo šakos akies nervo pažeidimų komplikuojasi akies pažeidimu: ūminiu ar lėtiniu keratitu arba iridociklitu, ragenos drumstimi.

Skiepijimas

Vengiant juosiančiosios pūslelinės ir siekiant padėti žmonėms, į kurių organizmą jau buvo patekęs varicella zoster virusas ir kurių organizme jau gaminasi antikūnai, yra sukurti skiepai.

Vakcina „Shingrix“ skiepijami 50 metų ir vyresnio amžiaus suaugusieji. Jaunesniems skiriama tik ypatingais atvejais ir tik su gydytojo paskyrimu.

Vakcina apsaugo nuo juosiančiosios pūslelinės (herpes zoster) ir poherpetinės neuralgijos (ilgalaikio nervo skausmo persirgus juosiančiąja pūsleline).

Skiepijimo kursą sudaro 2 injekcijos, kurios atliekamos dviejų mėnesių intervalu. Esant būtinybei, antrą dozę galima sušvirkšti vėliau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius po pirmos dozės suleidimo.

„Shingrix“ vakcinoje yra vadinamojo adjuvanto, pagaminto iš medžiagų, sustiprinančių imuninį atsaką į vakciną. Pakartotinai suaktyvėjus virusui, „Shingrix“ paskiepytų pacientų organizmas pajėgs greičiau gaminti antikūnus ir taip bus apsaugoti nuo ligos.

Daugiau informacijos apie „Shingrix“ vakcinos vartojimą ieškokite pakuotės lapelyje arba kreipkitės į gydytoją ar vaistininką.

SHINGRIX VAKCINA 

KĄ SVARBU ŽINOTI?

Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali. Ji skirta žmonėms nuo 50 metų amžiaus, kurie yra persirgę vėjaraupiais.
Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų arba šiuo metu sergate ūmia liga arba yra lėtinės ligos paūmėjimas.
Visi skiepijami dviem vakcinos dozėmis: pirmoji – jūsų pasirinktu metu, antroji – praėjus 2-6 mėnesiams po pirmosios dozės.
Imunitetas susidaro po 1 mėnesio nuo antrosios dozės.

Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo:
• karščiavimas, negalavimas, nuovargis;
• galvos skausmas;
• pykinimas, vėmimas;
• viduriavimas, pilvo skausmas;
• raumenų skausmas;
• vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva – visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos.

Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima išgerti vaistų nuo skausmo (pvz., tab. Ibuprofen 400 mg arba tab. Paracetamol 500 mg).

Bent parą po vakcinacijos negalima:
• vartoti alkoholio;
• drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti);
• sportuoti.

Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos yra retos. Tai gali būti tokios reakcijos:
• pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų pamėlynavimas;
• galvos sukimasis (žemas kraujo spaudimas) ir ūminis kraujagyslių nepakankamumas (kolapsas);
• veido ir kaklo patinimas.

Jeigu pasireiškia sunki alerginė reakcija, ji paprastai pasireiškia labai greitai, iškart po injekcijos, kol Jūs vis dar esate klinikoje ar gydytojo kabinete.

Jeigu bent vienas požymis atsiranda Jums išėjus iš klinikos, po to kai Jums buvo sušvirkšta vakcinos, nedelsiant būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.