Juosiančioji pūslelinė

vyresnio amžiaus žmonėms

Juosiančioji pūslelinė – tai Varicella zoster viruso (toliau – VZV), priklausančio Herpesviridae šeimai, sukelta infekcija.

Juosiančioji pūslelinė yra skausmingas išbėrimas pūslelėmis, kurį sukelia pakartotinai suaktyvėjęs vėjaraupius sukeliantis virusas. Pacientui persirgus vėjaraupiais, virusas gali ramybės būsenoje tūnoti nervuose ir vėl suaktyvėti susilpnėjus imuninei sistemai (organizmo natūraliai apsaugos sistemai), pvz., senstant arba susirgus.

Infekcijos šaltinis – sergantis vėjaraupiais, rečiau – juostine pūsleline žmogus; užsikrečiama lašiniu per orą ir sąlyčio būdu; vaikai gali užsikrėsti nuo sergančiojo juostine pūsleline, vėjaraupiais ir atvirkščiai

Po pirminės VZV infekcijos vėjaraupių virusas lieka neaktyvus sensoriniuose nugaros ir galvos smegenų ganglijuose. Dėl natūralių amžiaus nulemtų imuniteto pokyčių, ligų ar kitų priežasčių sukeltų imunosupresinių būklių, o ypač retai jauniems ir sveikiems asmenims, virusas aktyvuojasi ir sukelia infekcijos recidyvą, pasireiškiantį ganglioneuritu, pažeidžiančiu galvos ir tarpslankstelinių nervų ganglijus bei stuburo smegenų užpakalines šakneles. Juosiančioji pūslelinė – labai dažna vyresnio amžiaus žmonių infekcinė liga: išsivysto ketvirtadaliui vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų ir kas kiekvieną tolesnį amžiaus dešimtmetį galimybė susirgti nuolat didėja. Tikimybė susirgti juosiančiąja pūsleline sulaukus 85 metų amžiaus siekia 50 proc. Ganglijinė odos juosiančiosios pūslelinės forma prasideda kaip itin skausmingas deginimas pažeisto sensorinio nervo inervuojamo segmento (dermatomo) srityje. Oda ligos pradžioje gali būti lengvai paraudusi, vėliau (dažniausiai per 48–72 valandas) atsiranda pūslelių, kurios galiausiai pasidengia šašu. Juosiančiosios pūslelinės bėrimų gali atsirasti bet kurioje žmogaus kūno vietoje, tačiau dažniausiai būna kaip vieno atskiro dermatomo pažeidimai juosmens, krūtinės ir galvos srityse, trišakio nervo juntamosios šakos, akinio nervo inervacijos plote. Juosiančioji pūslelinė gali pažeisti ir motorinius nervus, pavyzdžiui, VII galvinį veidinį nervą, sukeldama veido paralyžių. Sergant limfoproliferaciniais navikais odos juosiančioji pūslelinė gali išplisti į vidaus organus ir pasireikšti kaip pneumonitas ar hepatitas. Retais atvejais liga gali komplikuotis meningoencefalitu. Juosiančiąja pūsleline susirgusio senyvo amžiaus asmens gyvenimo kokybė reikšmingai pablogėja tiek dėl ypač stipraus skausmo ir paties bėrimo ūminės ligos periodu, tiek vėliau dėl itin dažnos, 60–70  proc. visų atvejų, sunkiai gydomos atkaklios komplikacijos – poherpinės neuralgijos (neuropatinio skausmo sindromo), kuri gali tęstis nuo kelių mėnesių iki metų. Pusė trišakio nervo šakos akies nervo pažeidimų komplikuojasi akies pažeidimu: ūminiu ar lėtiniu keratitu arba iridociklitu, ragenos  drumstimi.

juostinė pūslelinė

*https://www.healthlinkbc.ca/health-topics/hw75433

Siekiant padėti žmonėms, į kurių organizmą jau buvo patekęs varicella zoster virusas (virusas, kuris sukelia vėjaraupius) ir kurių organizme jau gaminasi antikūnai prieš šį virusą, išvengti juosiančiosios pūslelinės buvo sukurti skiepai.

shingrix

Vakcina „Shingrix“ skiepijami 50 metų ir vyresnio amžiaus suaugusieji, siekiant apsaugoti juos nuo juosiančiosios pūslelinės (herpes zoster) ir poherpetinės neuralgijos (ilgalaikio nervo skausmo persirgus juosiančiąja pūsleline).

Tyrimais įrodyta, kad „Shingrix“ vakcina yra veiksminga siekiant išvengti juosiančiosios pūslelinės ir poherpetinės neuralgijos.

Skiepijimo kursą sudaro 2 injekcijos, kurios atliekamos dviejų mėnesių intervalu. Esant būtinybei, antrą dozę galima sušvirkšti vėliau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius po pirmos dozės suleidimo.

„Shingrix“ vakcinoje yra vadinamojo adjuvanto, kuris pagamintas iš medžiagų, sustiprinančių imuninį atsaką į vakciną. Pakartotinai suaktyvėjus virusui, Shingrix paskiepytų pacientų organizmas pajėgs greičiau gaminti antikūnus prieš šį virusą, todėl jie bus apsaugoti nuo ligos.

juostinė pūslelinė

        Daugiau informacijos apie „Shingrix“ vakcinos vartojimą ieškokite pakuotės lapelyje arba kreipkitės į gydytoją ar vaistininką.

 

Skiepų kainas savo mieste rasite čia: