Gripo skiepai

Kas yra gripas?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog gripas yra viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų daugumoje valstybių. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų.

Gripas – ūmi kvėpavimo takų infekcija, plintanti nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu. Gripu visame pasaulyje gali susirgti kiekvienas bet kokio amžiaus žmogus. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas ne tik sukelia ūmią ligą, bet ir yra labai pavojingas dėl galimų komplikacijų. Padidintos rizikos grupėse gripas sukelia ypač sunkias komplikacijas ir gali baigtis net ir mirtimi. Gripo virusai sukelia kasmetines sezonines epidemijas, kurių metu suserga apie 5-10 proc. gyventojų. Lietuvos klimato zonoje sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu. Gripo epidemijos mažindamos žmogiškuosius resursus neigiamai veikia valstybių ekonomiką ir sudaro didelį papildomą sezoninį krūvį sveikatos apsaugos sistemoms.

Kas yra gripo sukėlėjas?

Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius.

 

Skiepai (vakcinacija) – pati efektyviausia gripo infekcijos profilaktika. Ir kainuoja mažiau nei gydymas susirgus.

Vakcinacijai yra naudojamos saugios ir efektyvios, kiekvienais metais atnaujinamos vakcinos, kurios sergamumą bei komplikacijų tikimybę sumažina net iki 70-90%.

Šiemet galite pasirinkti platesnę ir stipresnę apsaugą nuo gripo: keturvalentę vakciną. Keturvalentėse vakcinose be visų virusų, kurie yra trivalentėse vakcinose, yra dar vienas B tipo gripo virusas. Tokia vakcina suteiks platesnę apsaugą nuo užsikrėtimo B tipo gripo virusu. Praeitų metų gripo sezono metu buvo paplitę A ir B tipo virusai. Lietuvoje dominavusi B tipo virusų padermė buvo B/Yamagata, kuri įeina į šio sezono keturvalentės vakcinos nuo gripo sudėtį. B tipo virusų Viktoria padermė, įeinanti į šių metų trivalentės ir keturvalentės vakcinų sudėtį, praeitų metų sezono metu buvo riboto paplitimo.* Vakcina tinkama vaikams nuo 6 mėnesių ir vyresniems pacientams. Teiraukitės apie skiepus nuo gripo savo gydytojo.

  • Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui.
    Pasiskiepyti nuo gripo PSO rekomenduoja daugumai žmonių, ypač šiems rizikos grupių asmenims:

    • 65 metų ir vyresniems asmenims;
    • Nėščioms moterims;
    • Sergantiems lėtinėmis ligomis ir asmenims, kurių atsparumas ligoms sumažėjęs;
    • Vaikams nuo 6 mėn. iki 2 metų;
    • Medicinos darbuotojams;

 

  • Gripo virusui būdinga dažna kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių įvairovę. Todėl PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusius viruso tipus bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui.
  • 2018-2019 metų šiaurės pusrutulio gripo sezonui PSO ir Europos Sąjungos Ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) rekomenduoja antigeninę vakcinos sudėtį, atitinkančią:
  • A/Michigan/45/2015 (H1N1);
  • A/Singapore/INFIMH-16-0019/2016 (H3N2);
  • B/Colorado/06/2017- (B/Victoria/2/87 padermė);
  • B/Phuket/3073/2013-l(B/Yamagata/16/88 padermė).

 

Gripo epidemijos metu taip pat rekomenduojama:

  • Dažnai plauti rankas;
  • Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
  • Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
  • Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
  • Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
  • Gerai vėdinti patalpas;
  • Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.

 Gripo gydymas
Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą į savo šeimos gydytoją, kuris skirs konkrečiam sezoniniam sukėlėjui labiausiai tinkantį gydymą. Antibiotikai virusų neveikia ir skiriami tik komplikacijų atvejais.

 

Mitai apie vakcinas
Populiariausias ir absurdiškiausias mitas – skiepai sugriauna imunitetą.
Priešingai, skiepai sukuria specifinį imunitetą, greitai ir veiksmingai apsaugantį nuo konkrečios ligos. Kuo daugiau žmogus gauna skiepų, tuo labiau apsaugotas nuo įvairių susirgimų.

Atkakliai plinta mitas, jog pasiskiepijus nuo gripo, juo susergama, nes užsikrečiama. Norime atsakingai užtikrinti, kad gripo viruso šiuolaikiniuose skiepuose nėra – juose yra tik viruso dalelės. Šiandieninės technologijos leidžia sukurti vakcinas, kurios sukelia žmogaus imuninės sistemos atsaką ir organizmas PATS sukuria ginklus prieš viruso dalelę – antikūnus. Jei į organizmą patenka tikras virusas – jie sėkmingai su virusu kovoja.
PSO konstatuoja, kad skiepų pagalba sumažinus tam tikrų užkrečiamų ligų dažnumą, ypač išsivysčiusiose šalyse, išaugo dvejonių dėl galimų šalutinių poveikių. Kitais žodžiais, vakcinos tapo savo sėkmės įkaitu.

Melagingi ar nepagrįsti gandai dėl vakcinų saugumo gali kelti grėsmę šalies imunizacijos programai, to kaina bus žmonių gyvybės.

Informuojame:
Kad būtų sumažinta šalutinių poveikių tikimybė, sukurtas skaidrus, mokslu paremtas procesas (Europoje jį prižiūri Europos Vaistų agentūra (EMA), Lietuvoje – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba). Vakcinos tiriamos, gaminamos ir vartojamos, remiantis tarptautiniu lygiu patvirtintais standartais. Pradėjus vartoti vakcinas rinkoje užtikrinama jų saugumo priežiūros sistema, operatyviai išanalizuojami ir įvertinami bet kokie pranešimai dėl vakcinacijos ir vakcinų šalutinių poveikių. PSO 1999 metais sukūrė Pasaulinį patarėjų komitetą dėl vakcinų saugumo (angl. Global Advisory Committee on Vaccine Safety), į kurį įtraukė geriausius pasaulio nepriklausomus ekspertus. Informacija apie vakcinų saugumą grindžiama kompetentingų tarptautinių ir nacionalinių įstaigų oficialiais pranešimais bei rekomendacijomis.

Objektyvūs skaičiai:
Lietuvos Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis šalyje kasmet atliekama apie 800 tūkst. vakcinacijos dūrių, tiek kartų paskiepijama vaikų ir suaugusiųjų. Kasmet registruojama 30-50 nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Tai tesudaro 0,003-0,006 proc. nuo visų per metus atliekamų injekcijų.

Kodėl pasiskiepijus nuo gripo lieka nedidelė tikimybė susirgti?

Gripo vakcinoje esančios gripo padermės yra Pasaulinės sveikatos organizacijos nustatytos, kiekvienais metais atnaujinamos ir dominuojančios skirtingose pasaulio vietose. Tačiau pasiskiepijus išlieka nedidelė tikimybė užsikrėsti vakcinoje nesančia viruso paderme. Bet net ir tuo atveju ligos simptomai ir pasekmės bus kur kas mažesnės nei nesiskiepijusio žmogaus.

♥♥♥♥♥

Daug laiko praleisdami uždaruose, nevėdinamuose biuruose ar kitose įstaigose, kolegos pasidalina ne tik šypsenomis ar sausainiais, bet ir gripo virusais. Juos pasigavę, dėl gripo simptomų, ne tik praranda darbingumą, bet parsineša juos ir į namus. Todėl nepamirškite, skiepijatės ne tik dėl savęs.

Gripas – nėra peršalimas. Nesidalinkite gripu!

 

 

*SEASONAL INFLUENZA IN THE WHO EUROPEAN REGION, 2017–2018 EARLY SEASON, situational analysis of WHO Europe.

Informacinis keturvalentės vakcinos nuo gripo lapelis

Kviečiame pasiskiepyti!

Skiepų kainas savo mieste rasite čia: