Helicobacter Pylori bakterija

Nekalti simptomai gali išduoti apie organizme apsigyvenusią bakteriją

Skrandžio skausmas, pykinimas, apetito stoka, pilvo pūtimas – vieni iš ženklų, kad skrandyje galėjo apsigyventi bakterija, paveikusi daugiau nei 4 mlrd. žmonių visame pasaulyje. Šeimos gydytoja paaiškina, kas gali nutikti ignoruojant bakterijos keliamus simptomus bei pataria, kaip galima šios infekcijos išvengti.

Pasekmės gali būti itin rimtos

Apie bakteriją Helicobacter Pylori (H. Pylori) toli gražu žino ne visi, tačiau ją nešioja net du trečdaliai pasaulio gyventojų. Užsikrėtus šia bakterija, gali lydėti maudimas ar deginantis skausmas skrandžio duobutėje, alkio pilvo skausmas (kada skausmas stiprėja nevalgius), pykinimas, apetito stoka, dažnas raugėjimas, pilvo pūtimas, neaiškios kilmės svorio kritimas.

„H. Pylori dažniausiai gali būti perduodama nuo žmogaus kitam žmogui per seiles – kalbantis, bučiuojantis, čiaudint. Taip pat – fekaliniu-oraliniu būdu, per užkrėstą maistą ar vandenį. Pajutus šiai infekcijai būdingus simptomus svarbu jų neignoruoti ir neslopinti medikamentais, o apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus ir padės surasti problemos priežastį“, – sako „Affidea“ įmonių grupės šeimos medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Visgi, medikė priduria, kad Helicobacter Pylori nešiotoją ne visuomet lydi nemalonūs pojūčiai. Kai kurie pacientai tik vėliau pradeda justi bakterijos sukeltas pasekmes – pirmuosius simptomus gali pastebėti tik po kelerių metų. Žmogaus organizme apsigyvenusi bakterija dažniausiai sukelia gastritą – skrandžio gleivinės uždegimą, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas. H. Pylori  taip pat yra stiprus skrandžio vėžio rizikos veiksnys.

Privalu laikytis specialių taisyklių

Šeimos gydytoja K. Lebedevaitė pažymi, jog bakteriją diagnozuoti galima atliekant serologinius antikūnų tyrimus, išmatų antigeno testą bei šlapalo kvėpavimo testą. Kiekvieną tyrimą turėtų paskirti šeimos gydytojas arba gydytojas gastroenterologas, prieš tai išsiaiškinęs atitinkamus vyraujančius simptomus, kadangi teigiamas antikūnų rodiklis gali išlikti ir po sėkmingo H. Pylori bakterijos išgydymo. Jei atliekamas skrandžio endoskopinis tyrimas, gydytojas gali paskirti ir ureazės testą – greitą ir paprastą būdą H. Pylori infekcijai ištirti.

„Sulaukus teigiamo tyrimų rezultato dėl H. Pylori bakterijos, būtina taikyti specialų gydymą. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, visiems, kam buvo diagnozuota skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, o antikūnų tyrimai rodo Helicobacter Pylori infekciją, reikėtų spręsti dėl antibiotikoterapijos paskyrimo. Šios bakterijos gydymas taip pat rekomenduojamas pacientams, kuriems diagnozuota dispepsija be jokių kitų įspėjamųjų simptomų bei tiems, kurie jau serga funkcine dispepsija. Vis dėlto, bakterija yra ganėtinai atspari ir geba apsisaugoti nuo gydymo, todėl neretai pacientui skiriami ne vieni, o keletas vaistų“, – įvardija šeimos gydytoja.

Ji paaiškina, kad norint išvengti ne tik nemalonių simptomų, bet ir ilgo infekcijos gydymo, svarbiausia laikytis higienos taisyklių: plauti rankas po pasinaudojimo tualetu, prieš ruošiant maistą bei prieš valgant. Taip pat, derėtų vengti nekokybiškai atrodančio maisto bei vandens. Anot medikės, svarbu ne tik elementari higiena, bet ir lankymasis pas gydytoją, kada jaučiami nemalonūs simptomai – taip galima ne tik užkirsti kelią tolimesniam infekcijos vystymuisi, bet ir apsaugoti artimus žmones.

„Helicobacter Pylori bakterijos nešiotojui būtinai reikėtų kreiptis į gydytoją, atlikti tikslingus tyrimus bei atitinkamai gydytis. Tai yra svarbu ne tik, kad ateityje nekiltų sudėtingų komplikacijų pavojus, bet ir tam, jog būtų išvengta šios bakterijos platinimo šeimos nariams, draugams ar kolegoms“, – paaiškina K. Lebedevaitė.