1811
Daugiau nei 190 tūkst. lietuvių patyrė koronaviruso infekciją savo kailiu, tačiau tyrimai rodo, jog dar septyni iš dešimties tautiečių su COVID-19 yra susidūrę artimoje aplinkoje, taip rizikuodami užsikrėsti patys. Šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė tikina, jog visiems, susidūrusiems su pavojingu virusu akis į akį, būtina išsiaiškinti tikrąją savo sveikatos būklę ir užkristi kelią galimoms ligos komplikacijoms.
Remiantis „Affidea Lietuva“ užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatais, beveik pusės (45 proc.) šalies gyventojų draugus ar pažįstamus palietė pavojingoji COVID-19 infekcija. Kiek daugiau nei dešimtadalis respondentų (12 proc.) teigė, kad plintantis virusas padarė nemenką įtaką jų pačių namų ūkiui – sirgo jie patys arba šeimos nariai. Trys iš dešimties (28 proc.) pažymėjo, kad sirgo kiti artimi žmonės, o trečdalis (32 proc.), – kad jų artimoje aplinkoje COVID-19 atvejų nepasitaikė.
Nors su koronaviruso infekcija pirminį arba antrinį ryšį turėjo beveik 70 proc. visuomenės, tačiau informacijos apie ligos neigiamas pasekmes ir galimus šalutinius reiškinius vis dar trūksta beveik pusei (40 proc.) gyventojų. Kad apie koronaviruso liekamąsias žymes norėtų žinoti daugiau, dažniau atsakė moterys, mažesnių miestų gyventojai iki trisdešimties metų, darbininkai, ūkininkai bei pensininkai.
„Deja, gana išsamiomis žiniomis apie koronaviruso komplikacijas galėtų pasigirti ne visi. Dažnai net persirgę koronavirusu nesusimąsto, jog save stebėti ir rūpintis sveikata net ir pasveikus – būtina. Įveikus aktyvųjį infekcijos periodą, tam tikri simptomai kaip kosulys, uoslės ir skonio praradimas ar išreikštas bendras silpnumas gali išlikti ir ilgesnį laiką. Taip pat, kyla rizika išsivystyti ir sudėtingesniems sutrikimams, tokiems, kaip širdies raumens pažeidimai, kvėpavimo funkcijos susilpnėjimas, periferinių nervų pažeidimai bei įvairūs neurologiniai sutrikimai, kaip depresija, nerimas, atminties ar kognityvinių funkcijų sutrikimai“, – aiškina „Affidea klinika“ šeimos gydytoja K. Lebedevaitė, pridurdama, jog minėti negalavimai gali kamuoti net ir tuos, kurie sirgo besimptome ar lengva ligos forma.
Pasak medikės, įvairiausi liekamieji reiškiniai, su kuriais galimai tenka susidurti žmogui persirgusiam koronaviruso infekcija, gali priklausyti nuo daugelio faktorių. Vieni jų – ar žmogus sirgdamas koronavirusu jautė jam būdingus simptomus, kaip sunkiai sirgo, ar buvo taikytas intensyvus gydymas stacionare, ar reikėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos. Kiekvienas pacientas šią sudėtingą ligą išgyvena skirtingai, tad natūralu, kad ir organizmo reakcija bei savijauta būna individuali. Atsižvelgiant į tai, visiems persirgusiems COVID-19, nepriklausomai nuo savijautos ir jaučiamų liekamųjų simptomų, rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl bendros būklės įvertinimo ir ištyrimo.
„Šiuo metu atliekame trijų skirtingų lygių ištyrimus, skirtus persirgusiems koronaviruso infekcija. Pirmąją, bazinę tyrimų programą, rekomenduojame atlikti visiems, kuriems buvo nustatyta COVID-19 infekcija, nepaisant patirtų simptomų. Šio tyrimo metu vertinama, ar organizme vis dar vyksta uždegiminiai procesai, tiriami kepenų bei inkstų pokyčiai, stebima, ar pacientas turi imunitetą virusui. Antrąją programą atlikti siūlome tiems, kurie net ir pasveikę vis dar jaučia nemalonius liekamuosius simptomus, tokius, kaip dusulys, kosulys, krūtinės ar galvos skausmai, jaučia pakitusį kraujo spaudimą. Šiuo tyrimu taip pat išsiaiškinami ir širdies pakitimai“, – sako šeimos gydytoja K. Lebedevaitė.
Ji taip pat įvardija, kad išsamiausiai apie organizmo būklę išsiaiškinti padeda trečioji „postcovid“ tyrimų programa, kurioje susijungia visi minėti ištyrimai bei išaiškinamos ateityje gresiančios koronaviruso ligos komplikacijos. Šis testas apima plaučių, širdies funkcijos, neurologinių bei psichologinių sutrikimų nustatymo tyrimus. Anot gydytojos, šis tyrimų kompleksas itin pravers tiems, kurie patyrė sunkias COVID-19 būkles, gulėjo ligoninėje ar patyrė sudėtingas komplikacijas gydymo eigoje.
Gydytoja pabrėžia, jog visi persirgę koronavirusu, turėtų dar atidžiau stebėti savo sveikatą, organizmo pokyčius, nuotaikos svyravimus, mat kai kurie ženklai bei pokyčiai gali prognozuoti apie ne tik nemalonius, bet ir pavojingus liekamuosius reiškinius. Būtent todėl, tiesiogiai susidūrus su pavojinga liga, reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti tikslingus tyrimus, kurie parodys galimus organizmo pokyčių scenarijus ir visais įmanomais būdais stengtis užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko visuomenės nuomonės tyrimų agentūra „Baltijos tyrimai“, 2021 metų sausio 15–19 dienomis. Jo metu apklausti 529 18–74 metų amžiaus gyventojai.
