1811
Nors šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriama skiepams nuo COVID-19 infekcijos, medikai skatina nepamiršti, jog prasidėjęs pavasaris kelia grėsmę susirgti ir kitomis pavojingomis ligomis, todėl būtina imtis veiksmingiausių priemonių, padėsiančių išvengti ne tik sunkių komplikacijų, bet net ir išsaugoti gyvybę. Visuomenėje kylant daugybei klausimų apie skiepų svarbą bei organizmo reakciją į vakcinaciją, gydytoja infektologė paaiškina, ką kiekvienas žmogus turėtų žinoti prieš skiepijantis nuo bet kokio viruso.
Kodėl skiepai reikalingi?
Šiuo metu tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje koncentruojamasi ties kolektyvinio imuniteto COVID-19 infekcijai suformavimu, mat priešingai nei kitiems virusams, su kuriais visuomenė susidūrė gerokai seniau, SARS-CoV2 virusui žmonių populiacija imuniteto dar neturi. Šis virusas yra itin pavojingas dėl savo efektyvaus plitimo oro lašeliniu būdu, taip užkrečiant daugybę žmonių ir sukeliant rimtą grėsmę jų gyvybei.
„Affidea“ įmonių grupės šeimos medicinos klinikos „Endemik“ gydytoja infektologė doc. Daiva Radzišauskienė paaiškina, jog visuotinį imunitetą skiepijant siekiama sukurti tam, kad nekiltų sudėtingos ar netgi mirtinos ligos komplikacijos, sumažėtų viruso mutacijų, būtų išsaugotas medicinos sistemos stabilumas.
„Skiepijimas nuo COVID-19 infekcijos vyksta valstybės numatyta tvarka, todėl daugybei šalies gyventojų per daug rūpintis vakcinacija patiems nereikia: srautai reguliuojami, pranešama apie galimus šalutinius reiškinius, plačiai aptariami visi vakcinacijos procesai. Visgi, derėtų nepamiršti, kad žengiame į pavasarį – gripo ir erkių sezoną. Gripas ir erkinis encefalitas taip pat yra sunkios ligos, galinčios iššaukti tragiškas pasekmes, o skiepai ženkliai sumažina visą gyvenimą lydėsiančių sunkių komplikacijų bei mirties riziką“, – kalba infekcinių ligų specialistė ir priduria, kad informacija apie skiepus nuo šių infekcijų, juos atliekančių klinikų paieška bei kitais svarbiais aspektais didžiajai daliai žmonių tenka rūpintis patiems.
Iš ko sudarytos vakcinos?
Doc. D. Radzišauskienė atkreipia dėmesį, kad vakcinos nuo gripo, erkinio encefalito bei kitų ligų yra „negyvos“: į jų sudėtį įeina ne visas virusas, o tik atskiri jo baltymai, kurie reikalingi, kad žmogaus organizmas įgautų imunitetą.
„Kai organizmo imuninėms ląstelėms pristatomi baltymai, esantys vakcinoje, jos pradeda gaminti antikūnus. Virusui patekus į organizmą, pastarieji virusą sunaikina ir žmogus nesuserga. Tuos, kurie vis dar tiki mitu, jog po vakcinacijos galima susirgti, noriu nuraminti – pasiskiepijus susirgti minėtomis ligomis nėra įmanoma, nes vakcinose viruso paprasčiausiai nėra. Jei asmuo susirgo iš karto po skiepo, tai parodo, jog jis užsikrėtė nuo kitų žmonių ar erkių ir tai įvyko anksčiau, nei organizme pasigamino reikalingas kiekis antikūnų nuo vakcinos“, – mitus išsklaido infekcinių ligų specialistė.
Ji taip pat paaiškina, jog siekiant pasitelkti visą vakcinos suteikiamą apsaugą, būtina laikytis skiepijimosi schemų, parengtų remiantis moksliniais tyrimais. Kad susidarytų imunitetas ligai, ne visada užtenka vienos vakcinos dozės, todėl reikia skiepytis pakartotinai po mėnesio ar kelių, o jei reikia – imunitetą palaikyti skiepijantis ir po kelerių metų.
„Svarbu suprasti, kad po vakcinacijos imunitetas iš karto nesusidaro – reikiamam kiekiui antikūnų pasigaminti gali prireikti 2–4 savaičių. Su šiais ir kitais svarbiais aspektais, besiskiepijantį pacientą dažniausiai supažindina patyręs medicinos specialistas. Prieš skiepijantis visuomet svarbu atsižvelgti į tai, ar pacientui pateikiama visa su vakcina susijusi informacija, ar jis supažindinamas su procedūra, skiepo sudėtimi, veikimu, galimais šalutiniais poveikiais, ar jam suteikiama galimybė susisiekti su jį vakcinavusios sveikatos priežiūros įstaigos medikais dėl neraminančių klausimų“, – kalba infektologė ir priduria, kad skiepytis derėtų tose įstaigose, kuriose dirba patyrę, pasitikėjimą keliantys specialistai.
Kuo reikėtų pasidomėti prieš skiepą?
Gydytoja infektologė doc. D. Radzišauskienė atskleidžia, kad per 30 metų Endemik klinikos gyvavimo, buvo suleista virš 1 mln. vakcinų, o kiekvienas pacientas supažindintas su būtinais aspektais, kurių reikia laikytis, norint nesulaukti nemalonių reakcijų. Ilgametė patirtis parodė, jog visiems skiepams galioja tos pačios taisyklės: po vakcinacijos siekiant išvengti vietinės odos ir / ar aplinkinių audinių reakcijos, tą dieną rekomenduojama vengti vandens procedūrų, sporto ar kitos intensyvios fizinės veiklos, kad šios reakcijos nesustiprėtų.
Ji priduria, kad pacientai prieš skiepijantis kartais teiraujasi, kokių šalutinių reiškinių galima būtų tikėtis nuo minėtų vakcinų ir pabrėžia, jog net ir skiepus nuo skirtingų infekcijų sieja panašūs šalutiniai reiškiniai: skausmas, patinimas, paraudimas dūrio vietoje, kai kuriems gali pasireikšti karščiavimas, raumenų skausmas.
„Susidūrus su šalutiniais reiškiniais išsigąsti nereikėtų. Šios reakcijos gyvybei nepavojingos ir dažniausiai pranyksta per vieną ar keletą dienų. Šalutiniai reiškiniai atsiranda dėl to, kad sureaguoja imuninė sistema ir išsiskiria tam tikri uždegiminiai mediatoriai. Pačios ligos sukelia daug sunkesnius ir kartais netgi pražūtingus simptomus, trunka gerokai ilgiau. Labai retais atvejais, alergišką žmogų gali ištikti anafilaksinis šokas, todėl svarbu, kad skiepijantis medicinos specialistas būtų patyręs ir žinotų, kaip elgtis tokiu atveju. Mūsų klinikoje vedama paciento skiepų istorija padeda išvengti ūmių alerginių reakcijų, nes jau žinome, kaip žmogaus organizmas reagavo į ankstesnes vakcinas“, – pažymi gydytoja.
Anot infekcinių ligų specialistės, skiepytis neleidžiama tuomet, kai pacientas serga ūmiomis infekcinėmis ligomis, o dėl kada nors patirtų alerginių reakcijų ar vartojamų medikamentų būtina informuoti medicinos personalą. Skiepijantis daugumą vaistų, skirtų gydyti lėtinėms ligoms, galima vartoti įprastai, tačiau kai kurie medikamentai slopina imuninę sistemą. Tokiu atveju rekomenduojama prieš vakcinaciją pasikalbėti su infekcinių ligų gydytoju arba gydytoju imunologu.
Endemik klinikose atliekamų skiepų kainas rasite ČIA.
