1811
Rudenį COVID-19 skaičiai nemenkai ūgtelėjo, o pastarąjį pusmetį nuolat kalbama apie besikeičiančius viruso simptomus, gydymo eigą bei kuriamą vakciną. Medikai sako, kad gyventojai taip susikoncentravo ties koronavirusu, kad pamiršo kitas pavojingas ligas, kurios būtent rudens laikotarpiu dažniausiai apkartina kasdienybę daugybei žmonių.
Rudenį – tikra sezoninių ligų virtinė
Prasidėjęs šaltasis sezonas į Lietuvą atnešė ir antrąją COVID-19 bangą, todėl gyventojų susirūpinimas savo sveikata tik ryškėja, o skambučių į sveikatos priežiūros įstaigas – daugėja. Visgi, „Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė patikina, jog nors COVID-19 virusas iš tiesų kelia nerimą, tačiau tai nėra vienintelė liga, su kuria tenka kovoti pastaruoju metu. Ji pasakoja, kad rudenį išaugo ne tik sergančiųjų koronavirusu skaičiai, tačiau ir pacientų kreipimaisi dėl sezoninių ligų, tokių, kaip peršalimas, gripas ar erkinis encefalitas.
„Kuomet pagrindinis lietuvių ir kitų pasaulio šalių rūpestis yra koronavirusas, dažnas pamiršta, kad šiuo metu taip pat galima peršalti ar susirgti gripu, kuris gali sukelti nemenkų komplikacijų, išprovokuoti šalutinių ligų paūmėjimą. Gripas – daug sunkesnė liga nei paprastas peršalimas. Jį būtinai reikia gydyti, stebėti ir kontroliuoti“, – aiškina šeimos gydytoja.
Ji pažymi, kad nepaisant gripo vakcinos, praėjusiais metais nuo gripo mirė apie 37 tūkst. europiečių, tačiau šie skaičiai žmones gąsdina mažiau dėl to, kad prie tokios gripo statistikos dauguma jau yra pripratę. Nekontroliuojamas gripas gali greitai progresuoti ir sukelti arba sustiprinti kitas ligas, kurios vėliau ir tampa stiprių negalavimų ar netgi mirties priežastimi.
„Gripas, kitaip nei peršalimas, vystosi greitai – simptomus galima pajusti vos per 12 valandų. Šis virusas sukelia stiprų karščiavimą, galvos, gerklės bei raumenų skausmus, didelį nuovargį, sausą kosulį, šaltkrėtį. Gripu dažniausiai sergama apie savaitę, tačiau jeigu kyla komplikacijos – ligos eiga tampa ypač sudėtinga: gali išsivystyti plaučių uždegimas, meningitas, sepsis, širdies raumens uždegimas, inkstų uždegimas, virusinis žarnyno uždegimas, akių uždegimas ir kitos sunkios ligos“, – pasakoja K. Lebedevaitė.
Pandemija paslėpė sunkias lėtines ligas
Šeimos gydytoja teigia, kad pandemijos metu įsivyravus baimė lėmė, kad žmonės ėmė vengti ne tik susibūrimų, viešų vietų, bet ir sveikatos priežiūros įstaigų, todėl natūralu, kad šiuo metu pacientai į šeimos gydytojus kreipiasi tik su gerokai suprastėjusiomis būklėmis ir jau progresavusiomis ligomis.
„Žmonės šiuo metu taip susikoncentravę ties koronavirusu, kad jiems sunku atpažinti kitų ligų simptomus. Dėl COVID-19 viruso nuošalyje liko svarbios ir nemažą pavojų keliančios lėtinės ligos, tokios, kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, įvairios infekcijos, lėtinis stresas ar nuovargis“, – sako K. Lebedevaitė.
Anot medikės, lėtinės ligos yra tikras iššūkis visiems, o sergančiųjų amžius vis jaunėja. Europoje nuo tokio pobūdžio ligų kasmet miršta apie 550 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, o COVID-19 virusas lėtines ligas tik dar labiau komplikuoja. K. Lebedevaitė pažymi, kad sergantys lėtinėmis ligomis, kaip ir senyvo amžiaus žmonės, yra priskiriami rizikos grupei, todėl jiems reikia ypač saugotis, stebėti simptomus, rūpintis geros organizmo būklės palaikymu, vengti žalingų įpročių, sveikai maitintis, nuolat konsultuotis su šeimos gydytoju.
„Sergantiems lėtinėmis ligomis reguliarios šeimos gydytojų bei specialistų konsultacijos yra būtinos, nes šios ligos iš tiesų yra pavojingos. Visuomet stengiamės įgyti pacientų pasitikėjimą, užmegzti draugišką ryšį – tai padeda pačiam pacientui nepraleisti reikalingų vizitų, įdėmiau žvelgti į simptomus, aktyviau siekti išgijimo“, – kalba šeimos gydytoja.
Ji priduria, kuomet pacientas jaučia, kad rūpi savo šeimos gydytojui, jis nesibaimina kreiptis dėl įvairių nusiskundimų, nevengia pasitarti ar profilaktiškai pasitikrinti – tokiu būdu išvengiama ligų progresavimo, greičiau išsprendžiamos užklupusios sveikatos problemos.
