1811
Kai žiema užklumpa netikėtai, gatvės ir šaligatviai pasidengia ledu, padaugėja ir traumų. Paslydę ant slidaus paviršiaus žmonės susilaužo galūnes: rankas, kojas, kartais nukenčia ir galva ar stuburas. Kodėl traumos pavojingos vyresnio amžiaus žmonėms, ar įmanoma jų išvengti, kaip reikėtų stiprinti organizmą, kad kaulai būtų tvirtesni, kalbamės su gydytoju ortopedu-traumatologu Andriumi Vaitiekumi.
– Kokios traumos dominuoja, kai keliai, šaligatviai šaltuoju metų periodu tampa slidūs?
– Dažniausiai žiemą lūžta rankos, ypatingai riešai, nes žmogus griūdamas pirmiausia remiasi riešu. Kaip žinia, riešo sąnarys santykinai mažas su kitais galūnių sąnariais ir tenkantis kūno svoris su griuvimo jėga neretai lemia būtent šios srities kaulų lūžius. Taip pat dažnos čiurnų sąnarių, galvos traumos, slidininkams – kelių, snieglentininkams – riešų traumos.
Gydytojas ortopedas-traumatologas Andrius Vaitiekus
– Kodėl jos pavojingesnės vyresnio amžiaus žmonėms?
– Vyresnio amžiaus žmonės neretai serga kaulu išretėjimu arba osteoporoze, kuomet dėl kaulų trapumo net ir be didelės traumos įvykta sudėtingi riešo, dubens, klubų sąnarių kaulų lūžiai. Ypatingai pavojingi šlaunikaulio kaklelio lūžiai, kuriuos tenka operuoti, vėliau seka sudėtingas ir ilgas pooperacinis periodas, nes pacientai negali ilgą laiką vaikščioti. Dėl ilgalaikio nejudėjimo galimos pavojingos plaučių komplikacijos, padidėja kraujo krešulių susiformavimo rizika, kas gali būti ir staigios mirties priežastimi.
– Kokią pagalbą patyrus traumą galime suteikti patys, o kada jau kreiptis į gydytoją?
– Nugriuvote, šaldykite skaudamą vietą ledu 10-20 min, pakelkite galūnę, nesiremkite, atsargiai neperspaudžiant įmobilizuokite elastiniu tvarsčiu. Jei tinimas didėja, galūnė deformuota, negalite minti, remtis – nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Mažam vaikui galima duoti žvakutę ar sirupo nuo skausmo, vyresniam – tabletę. Taip pat nedelsiant kreiptis į gydytoją būtina patyrus galvos traumą ir pastebėjus, kad vaikas ar suaugęs tampa vangus, vemia, pykina.
Praradus sąmonę visais atvejais reikia nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Labai didelis skausmas yra indikacija skubiai pagalbai teikti. Nušalus galūnių pirštus, sušildykite, nuplaukite tekančiu kambario temperatūros vandeniu, atsargiai nusausinkite. Jei nejaučiate pirštų, atsirado pūslės, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Nudegus pirštus, nuplaukite tekančiu vandeniu, nudegimo vietą sutvarstykite sausu tvarsčiu. Didesni nei vieno delno dydžio nudegimai, nudegimai susiformavus pūslėms reikalauja skubios pagalbos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Labai pavojingi sužeidimai šventiniu periodu neatsargiai naudojant fejerverkus, petardas. Galimi sudėtingi plaštakų pirštų sužalojimai, net galūnių nutraukimai reikalaujantys neatidėliotinos pagalbos ir dažnai pasibaigiantys skaudžiomis pasekmėmis.
– Kas gali padėti išvengti traumų slidžiame kelyje?
– Pasirinkite tinkamą avalynę neslidžiu padu su protektoriumi, koja bate turi būti tinkamai fiksuota, apspausta, geriau batai su aukštesniu auliuku, kad geriau būtų apsaugotos čiurnos. Deja, bet žiemą aukštakulnius reikia palikti namuose ir rinktis tinkamus žieminius batus kuo mažesne pakulne.
Norint išvengti arba sumažinti traumų riziką, svarbu bendrauti su vaikais, mokyti juos atsargaus elgesio tiek kelyje į mokyklą, tiek žaidžiant su kitais vaikais. Per ledą eikite lėtai, mažais žingsneliais, kiek sulenkus kojas per kelius ir šiek tiek palinkus į priekį geresnei kūno balanso kontrolei. Kad griūdami apsaugotumėte galvą, statykite pilnas pėdas ant paviršiaus, pėdos turėtų būti pečių lygyje ir kiek pasuktos į išorę, nuleiskite ir ištieskite rankas. Dėl geresnės kūno kontrolės rankas ištraukite iš kišenių.
– Kokia galėtų būti efektyvi traumų prevencija?
– Jeigu griūnate paslydę ant ledo, tai, jei tik įmanoma, atpalaiduokite galūnes, visą kūną ir griūkite ne ant ištiestų rankų, o pirmiausia tegul sugeria smūgį sėdmenys, šlaunys, tada pečiai. Šios žmogaus kūno vietos yra geriau apsaugotos minkštaisiais audiniais. Smakrą prilenkite prie krūtinės, kad apsaugotumėte galvą. Negriūkite ant ištiestų rankų, griūdami jas pakelkite! Venkite kelio dangos nelygumų ir kalnelių, žiūrėkite po kojomis ir neįsitempkite, nes jei teks griūti, tai geriau tai daryti atsipalaidavus.
Labai atsargiai lipkite laiptais žiemą, kai yra slidu: įsikibkite į turėklus, statykite ant laiptelio visą pėdą, eikite kuo lėčiau. Jei galima išvengti tinkamai nenuvalytų laiptų, tai eikite greta esančiu paviršiumi, jei jis pakankamai stabilus ir saugus. Prieš eidami į lauką veidą, nosį, ausis pasitepkite riebiu kremu. Atsargiai naudokitės pirotechnikos gaminiais. Saugokitės varveklių, nes jiems krentant galima patirti sunkių galvos traumų. Saugokite nepridengtas kūno vietas nuo šalčio, atsisakykite alkoholio.
– Ar yra būdų stiprinti kaulus, kad jie nelūžtų paslydus ir nukritus?
– Svarbi gera fizinė kūno būklė, pakankamas fizinis aktyvumas, raumenų tonusas. Kaulus stiprina ašinis kūno apkrovimas, bėgimas, krepšinis, futbolas ir kt. sportas. Kaulams labai svarbus vitaminas D ir kalcis, kuris geriausiai įsisavinamas ašinės (viso kūno) apkrovos metu.
Pas gydytoją ortopedą-traumatologą Andrių Vaitiekų patogu regsitruotis telefonu 1811
