1811
Pradėjus niežėti galvą ir pasirodžius pleiskanoms dažnas tiesiog pakeičia šampūną ar išbando kitas plaukų priežiūros priemones – retas kuris skuba konsultuotis. Tačiau nuolatinis pleiskanojimas, sausėjanti, niežtinti galvos oda gali signalizuoti ir apie uždegiminę odos ligą – seborėjinį dermatitą. Kaip jį atpažinti ir tinkamai prižiūrėti plaukus ir galvos odą – manodaktaras.lt kalbasi su gydytoja dermatovenerologe Laimute Trociukiene.
Didžiausio žmogaus organo – odos specifiškumas priklauso nuo to, kaip ją veikia išoriniai veiksniai, kiek ji patiria streso, kokios yra riebalinės, prakaito liaukos, plaukai.
Pasak dermatovenerologės, labai dažnai mūsų oda pakinta, atsižvelgiant į temperatūros svyravimus, vandenį, prausiklių poveikį, dėvimus drabužius, fizinį krūvį ir kt.
Į pleiskanas nenumokite ranka
„Tam tikros būsenos pokyčiai yra vertinami kaip norma. Išsausėjus odai dažniausiai ją pasitepame kremu ir būna viskas gerai. Mokame susitvarkyti su paprastomis situacijomis, bet būna, kad nebežinome, ką daryti, pastebėjus odos paraudimą, prasidėjus niežuliui, perštėjimui, tęsiantis pleiskanojimui ir pan. Tuomet ir patarčiau konsultuotis su specialistais“, – patarė gydytoja dermatovenerologė L.Trociukienė.
Galvoje atsiradusios pleiskanos dažniausiai rodo, kad oda išsausėjusi ir kad jau susidariusi uždegiminė odos reakcija. Anot gydytojos, pleiskanojimas gali būti skirtingas: tai gali būti smulkios pleiskanos tarsi galva būtų nubarstyta miltais, stambios pleiskanos arba didelis odos luobas, prikibęs prie plaukų. Pleiskanų pobūdis dažnai nurodo, kokio tipo pažeidimus turi oda.
Bet koks pleiskanojimas yra odos pakitimas. Prieš kreipiantis į gydytoją, patariama bent savaitę nenaudoti uždegimą mažinančių preparatų, kremų, kad gydytojui būtų lengviau įvertinti simptomus ir nustatyti tikslią diagnozę.
Dermatovenerologė Laimute Trociukienė
Kaip atpažinti seborėjinį dermatitą?
Tai specifinis odos pažeidimas, turintis specifinius požymius. Pasak dermatovenerologės, jis vertinamas kaip lėtinė uždegiminė odos liga, sąlygota padidėjusios riebalinių liaukų veiklos: „Seborėjinio dermatito apraiškos yra labai įvairios – nuo nežymaus pleiskanojimo plaukuotoje galvos dalyje iki ryškaus odos uždegimo veido, krūtinės srityje, sukeliančių subjektyvų ir psichologinį diskomfortą žmogui“.
Tai pakankamai dažna liga, kuria serga ir suaugusieji, ir vaikai. Kaip pastebi gydytoja, seborėjinio dermatitas dažniau pasitaiko vyrams, galbūt todėl, kad jie ilgiau nesikreipia ir negydo ligos. Tačiau ši liga aktuali visiems.
Kas gali padėti kovoti su seborėjiniu dermatitu ir užkirsti kelią naujam paūmėjimui?
Vienos priežasties, dėl ko vystosi ši liga nėra, todėl seborėjinio dermatito eiga labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus gyvensenos. Tai galioja ir gydymui.
„Mityba, įpročiai, higienos supratimas – visa tai yra dalis gydymo ir prevencijos. Padidintas plovimas išsausina odą, prausikliai taip pat gali erzinti bei neteisingai paskirti medicininiai preparatai. Dažnai pasitaikanti klaida – pažeistos odos paviršiui naudojamos priemonės, skirtos sveikai odai. Taip pat per daug saldaus, aštraus maisto padidintas vartojimas“, – paaiškino gydytoja dermatovenerologė L.Trociukienė.
Yra nustatyta, kad paūmėjimui turi įtakos malassezia rūšies grybelis, kuris gyvena ant žmogaus odos ir sudaro tam tikrą odos mikrobiotą.
Susidarius palankios sąlygoms, šio grybelio pagausėja ir jo buvimas odoje sukelia uždegiminę reakciją, kuri pasireiškia šiais požymiais:
- gausiomis pleiskanomis plaukuotoje galvos dalyje, paraudusios odos lopinėliuose;
- paraudusi ar sudirgusi oda veido srityje (aplink nosį, viršutinę lūpą, skruostus);
- pleiskanojimu stambiomis pleiskanomis;
- niežėjimu;
- odos džiuvimu, o kartais ir šlapiavimu;
- gausiu bėrimu uždegiminiais spuogeliais, kartais bėrimas lokalizuojasi tarpkrūčio srityje, tarpumenčių srityje ir natūraliose raukšlėse.
Seborėjinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl gydymas užtrunka. Priklausomai nuo apraiškos. Pasak gydytojos, kai nėra subjektyvių pojūčių, gydymui tinka ir profilaktinės priemonės: specifiniai šampūnai, kremai, skirti seborėjinio dermatito pažeistos odos priežiūrai.
Kai atsiranda subjektyvūs pojūčiai, tada reikia vaistų, kurie slopintų uždegimą, taip pat apribojant dirgiklius: kasymasis, plaukų džiovinimas džiovintuvu, bandymas nudraskyti pleiskanų sankaupas, itin karšto vandens naudojimas ir kiti.
Karštas vanduo nėra kenksmingas galvos odai, bet veido odą prausiant karštu vandeniu, susidaro palankios sąlygos daugintis grybeliui.
Kaip dažnai reikia plauti galvą?
Dermatovenerologė L.Trociukienė juokauja, kad odai patiktų praustis tik per Kalėdas ir Velykas, nes tuomet išliktų sveikas odos apsauginis sluoksnis, bet negalėtume gyventi didesnėmis kompanijomis.
„Odos apsauginis sluoksnis susidaro iš odos riebalo, prakaito ir atsisluoksniavusio epidermio ląstelių. Šį sluoksnį mes bandome pašalinti visokiausiais būdais. Jei prausiamės labai dažnai, turime atstatyti apsauginį odos sluoksnį, o tą padaryti galvos srityje – sudėtinga. Jei dažnai plauname galvą – turėtume atsisakyti plaukų džiovintuvo ir papildomai nedžiovinti odos.“, – teigė gydytoja.
Nustačius seborėjinį dermatitą, galvos odos priežiūrai ir profilaktikai patariama rinktis specialas priemones, pažymėtas DS raidėmis: šampūnai su priešgrybeliniu poveikiu, gali būti kremas ar emulsija, skirta naudojimui ant plaukuotos odos.
„Žmogus – cikliška būtybė, tad įpročiai mums visiems yra labai svarbu. Todėl disciplina, sveikas gyvenimo būdas, judėjimas, sveika mityba – tai yra geriausia prevencija“, – teigė gydytoja dermatovenerologė.
