1811
Besitęsiant pandemijai ir gripo sezonui, vaistinėse vis dažniau nusidriekia ilgos eilės pirkėjų – ne tik sergančių, bet ir norinčių tiesiog pasiruošti „juodai dienai“. Šeimos gydytoja ir šeimos finansų ekspertė įvardija, kokių medikamentų, medicinos prietaisų bei priemonių turėtų būti kiekvieno namuose ir kiek lietuviai yra pasiryžę tam skirti lėšų.
Svarbiausių medikamentų ir priemonių krepšelis
„Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė tikina visada savo pacientams akcentuojanti, jog namų vaistinėlę turėti yra būtina, mat jos dėka kartais galima išvengti skubaus vykimo į priėmimo skyrių. Pasak jos, kiekvienuose namuose turi būti termometras, kraujospūdžio matuoklis, o pandemijos metu – ir pulsoksimetras, matuojantis pulsą ir kraujo įsotinimą deguonimi.
„Tai – vieni svarbiausių instrumentų, kurių pagalba galima objektyviai įvertinti savo būklę, o prireikus, rodiklius pateikti ir savo šeimos gydytojui nuotolinės konsultacijos metu. Taip pat namų vaistinėlėje turėtų rastis tvarsčiai, pleistrai, medicininės vatos, vandenilio peroksidas, žaizdų antiseptikas – šios priemonės labai pravers netyčia susižeidus, esant nedidelėms žaizdoms ar net kraujavimo stabdymui“, – vardija medikė.
Ji rekomenduoja savo namuose turėti ir svarbiausių medikamentų: vaistų nuo skausmo ir temperatūros, skausmą malšinančio tepalo. Tiems, kas augina mažus vaikus, K. Lebedevaitė pataria turėti vaikiškų dozuočių, skystų vaistų formų, kad būtų galima lengviau dozuoti ir suduoti medikamentus mažiesiems. Anot jos, namų vaistinėlėje taip pat pravartu turėti virškinimo funkciją gerinančių vaistų, tokių, kaip virškinimo fermentai, aktyvinta anglis ir pan.
„Vyresnio amžiaus žmonėms patartina savo namų vaistinėlę papildyti ir vaistais, greitai mažinančiais kraujospūdį, taip pat nitroglicerinu, kuris vartojamas krūtinės skausmo atvejais“, – kalba šeimos gydytoja.
Kiek kainuoja namų vaistinėlė?
Šeimos gydytoja K. Lebedevaitė sako, jog namų vaistinėlei išleidžiama pinigų suma priklauso nuo naudojamų instrumentų kainos. Vidutiniškai termometras, pulsoksimetras bei spaudimo matuoklis atsieina apie 70 Eur, tačiau tai dažniausiai būna ilgai tarnaujantys prietaisai, kuriuos pakeisti naujais reikės tik po kelerių ar daugiau metų.
Medikamentai kainuoja mažiau – bendra gydytojos jau minėtų priemonių kaina vyrauja nuo 30 iki 40 Eur, o tai rodo, kad iš viso namų vaistinėlei reikėtų skirti apie 100 Eur. Visgi, gydytoja įspėja, kad visi medikamentai turi savo galiojimo laiką, todėl vaistinėlė nuolat turėtų būti atnaujinama.
Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorė Giedrė Štuopė pažymi, jog kasmet bendrovės vykdomas sociologinis tyrimas rodo, kad net 43 proc. respondentų nerimauja dėl netikėtų išlaidų sveikatai. Anot jos, tai lemia sudėtingas laikotarpis, kai kyla rizika užsikrėsti ne tik koronavirusu, bet ir gripu, peršalimu bei kitomis šaltojo sezono ligomis.
„Tyrimas rodo, kad skirti 100 Eur namų vaistinėlei gali ne visi – nuo 50 iki 100 Eur iš santaupų ar atlyginimo atseikėti pasiryžę 65 proc., o tokių išlaidų sau leisti negali 15 proc. apklausos dalyvių. Vien sergant peršalimu ar gripu piniginė gerokai paplonėja – reikalingi vaistai dažnai kainuoja keliasdešimt eurų, o jei liga užsitęsia – išlaidų atsiranda dar daugiau. Be to, dėl nedarbingumo sumažėja ir pajamos. Tyrimas rodo, kad net 37 proc. gyventojų sveikatos reikmėms skiria lėšas iš einamojo atlyginimo, o 18 proc. nevengia pasiskolinti“, – sako šeimos finansų ekspertė.
G. Štuopė įvardija, jog bendrovės tyrimai rodo augančią taupymo „juodai dienai“ tendenciją, į kurią įeina ir išlaidos sveikatai. 16 proc. gyventojų paskutinius keletą mėnesių taupė būtent sveikatos išlaidoms. Taip dažniau nurodė moterys, pensininkai, toliau nuo miesto gyvenantys žmonės.
Pasak finansų ekspertės, planuojant išlaidas reikalingiems medikamentams, medicinos prietaisams, gydymuisi ar sveikatingumo procedūroms bei norint išlaikyti savo finansinę būklę stabilią, patartina atsižvelgti į savo asmeninio ar šeimos biudžeto sąmoningumą. Itin svarbu kuriam laikui atidėti nebūtinus pirkinius, paskaičiuoti preliminarias planuojamas išleisti sumas, apžvelgti opias problemas, kurioms išspręsti prireiks finansinių išteklių ir nuolat stebėti pajamų ir išlaidų koreliaciją.
