Šiais laikais, kai mes ypač išsterilizavome savo aplinką, o planeta tampa vis labiau užteršta, žmonės vis dažniau skundžiasi paūmėjusiomis alergijomis bei imuniniais susirgimais. Iš tiesų dažnam žmogui pasireiškia įvairios alergijos maisto produktams, odos bėrimai, dažna liga tampa ir šienligė, alerginė sloga, dilgėlinė. Tad vis daugiau kelių veda pas gydytoją alergologą ar imunologą.

Kas yra tas gydytojas alergologas-imunologas? Plačiau aptarkime, alergologo-imunologo specialybinius skirtumus, kas yra alergija, kokios yra pačios dažniausios alerginės ligos, kokie yra alergijos simptomai, kada reikėtų apsilankyti pas alergologą, kokie imunologiniai tyrimai yra atliekami, kokie yra alergijos simptomai, kaip pasiruošti pirmajam vizitui pas alergologą-imunologą, kaip vyksta alergologo konsultacija bei kokios yra tyrimų kainos „Endemik“ klinikose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose.

Alergologo-imunologo specialybiniai skirtumai

Iš esmės alergologijos ir imunologijos sritys yra glaudžiai susijusios, o šios medicinos šakos – itin sparčiai tobulėjančios tiek dėl mokslo pažangos, tiek dėl žmonių poreikio. Kai buvo išsiaiškinta daugiau apie imunologoją, labai prasiplėtė ir alergologijos sritis, jos praktika. 

Dabar ligų, kurias gydo alergologai-imunologai, sąrašas išties platus – nuo įvairiausių alergijų, iki imuninių ir autoimuninių ligų. Vis daugiau išsiaiškinant apie imuninių audinių pažeidimus, pritaikant naujausius imunologinius tyrimus, galima daugiau atskleisti apie alergines ligas, jų gydymą bei profilaktiką.

Specialybinių skirtumų kaip ir nelieka. Alergologai dabar žinomi ir kaip klinikiniai imunologai, kurie specializuojasi ties įvairių alergijų ir imuninės sistemos ligų diagnozavime bei gydyme. Šie gydytojai gydo tiek vaikus, tiek suaugusius.

Diagnozuojant įvairias alergijas, šios srities gydytojai pirmiausia nustato kas sukėlė tokią organizmo imuninės sistemos reakciją, o tada jau gali patvirtinti ligą ir skirti gydymą. 

Alergologai nustato ir gydo įvairias maisto produktų sukeliamas alergijas, šienligę, egzemą, nustato netoleruojamus maisto produktus, astmą, psoriazę ir kitas alergijas ar infekcijas.

Kas yra alergija?

Alergija yra itin dažna ir paplitusi liga, kuri kankina vis daugiau žmonių, o jų amžius vis jaunėja. Dabar alergiški skirtingiems šaltiniams gali būti net ir kūdikiai. Jei aiškinant papratai, alergija yra labai stipri ar net per stipri organizmo imuninės sistemos reakcija į tam tikrą medžiagą, kuri kitiems žmonėms yra visiškai nekenksminga. Alerginė reakcija gali pasireikšti bėrimais, lėtine sloga, čiauduliu, krūtinės deginimu, kosuliu, odos bėrimais ant rankų, akių ašarojimu, net pykinimu ar vėmimu ir kitokiais simptomais. Vadinamieji alergenai yra neatpažįstami mūsų imuninei sistemai, todėl ir sukelia reakcijas, kurios dažnai yra pavojingos sveikatai.

Diagnozuojama alergija tyrimais, tokiais kaip odos lopo tyrimas, kraujo tyrimas, odos testas ir kitais. Kartais alergijos gydymas gali apsiriboti tik rekomendacija vengti alergijos šaltinio ar atsisakyti tam tikrų maisto produktų, tačiau gali prireikti ir medikamentų. 

Per kiek laiko praeina alergija – sunku atsakyti. Priklauso nuo to, kaip greitai jūs kreipiatės į gydytoją, atliekate alergenų tyrimus ir imatės vykdyti gydytojo paskirtus nurodymus.

Dažniausios alerginės ligos

Šiais laikais žmonės alergiški tikrai įvairioms skirtingoms medžiagoms, tačiau dažniausios alerginės ligos yra alergija maisto produktams ir netoleravimas, astma, egzema, alergija žiedadulkėms, medikamentams bei gyvūnų pleiskanoms. Pastaroji alergija dažnai įvardijama kaip tiesiog alergija gyvūnams.

Rečiau pasitaikantys yra dilgėlinė ir dilgėliniai bėrimai, alergija uodams, alergija saulei.

Maisto alergija pasireiškia kaip autoimuninės sistemos atsakas ar pasipriešinimas į jam netinkančią medžiagą, alergeną, kuris nebūtinai visiems žmonėms gali būti netinkamas. Imuninė yra toksinės kilmės reakcija ir iššaukia alergiją maistui, o neimuninė yra netoksinės kilmės reakcija ir sukelia maisto netoleravimą. Maisto netoleravimas dažniausiai pasireiškia prasta savijauta, nuovargiu, skrandžio skausmu, vangumu, o štai alergija maistui turi bėrimų ant kūno ir kitų simptomų. Kaip atrodo alerginis bėrimas nuo maisto? Gali berti rankas, akių sritį, net ausis, gerklę ar lūpas ir liežuvį.

Alergija maistui neapsiriboja tik alerginiais bėrimais. Gali pradėti niežėti gomurį, atsirasti čiaudulys ar kosulys, dusulys, net ir pykinimas, viduriavimas, vėmimas.

Astma dažniausiai sukelia kvėpavimo sutrikimus, švokštimą, kosulį, uždegimus ar spaudimą krūtinės srityje. Ji gali kilti nuo aplinkos veiksnių, tokių kaip pelėsis, dulkės ir kitų.

Egzema, arba kitaip vadinamas atopinis dermatitas dažniausiai sukelia odos niežėjimą, iššaukia raudonį. Ji pasitaiko žmonėms, turintiems alerginių ligų, o netinkamai pasirinktas maistas ar aplinkos veiksniai gali dar pabloginti situaciją. Dažnai pasitaiko rankų bėrimas ir niežėjimas.

Alergija žiedadulkėms dažniausiai aštriau pasireiškia pavasarį, kai atgyja gamta, atsiranda pumpurų ir žiedų, sužaliuoja beržai. Dažniausiai pasireiškiantys požymiai – sloga ir akių ašarojimas, čiaudulys.

Alergija medikamentams nėra lygi jų šalutiniam poveikiui. Ji gali susiformuoti ir tada, kai pacientas pirmą kartą pavartoja vaistų, ir net tada, kai juos vartoja ilgą laiką. Ši alergija itin pavojinga, nes gali sukelti rimtas sveikatos problemas, anafilaksinį šoką ar net mirtį.

Alergija gyvūnų pleiskanoms dažniausiai pasireiškia namuose laikant augintinį ir ilgesnį laiką su juo praleidžiant vienoje patalpoje, tačiau gali pasireikšti net ir svečiuojantis pas žmones, kurie augina jums alergiją sukeliantį gyvūną. Ji taip pat gali pasireikšti kosuliu, dusuliu, čiauduliu, kūno niežėjimu ar bėrimais.

Dilgėlinės priežastys gali būti pačios įvairiausios. Dilgėlinė vaikams taip pat gali pasireikšti raudonomis, niežulį keliančiomis dėmėmis ant kūno. Kaip gydyti dilgėlinę? Dilgėlinės gydymui rekomenduojama vartoti antihistamininius vaistus bei kompresus, taip pat vengti jums nustatytų jos sukėlėjų, reguliuojant mitybą.

Alergijos simptomai

Alerginiai simptomai gali būti kuo įvairiausi. Alergija maistui gali sukelti pykinimą, vėmimą, skrandžio skausmus, kūno bėrimą, tinimą, taip pat ir iššaukti dilgėlinę. Kamuojami alergijos maistui arba maisto netoleravimo galite jausti ilgai besitęsiantį nuovargį, silpnumą.

Alergija gyvūnų pleiskanoms arba gyvūnams sukelia dusulį, niežėjimą, čiaudulį, bėrimus. Žiedadulkių alergija gali sukelti akių ašarojimą bei perštėjimą, dusulį, iššaukti lėtinę slogą.

Visi simptomai yra varginantys, sukeliantys diskomforto jausmą ir blogą savijautą, tačiau nėra pavojingi gyvybei kitaip nei alergija medikamentams. Tai yra sunki alergija, kuri gali sukelti anafilaksinį šoką. Dėl šios alergijos gali tapti sunku kvėpuoti, žmogus net gali prarasti sąmonę. Tai gyvybei pavojinga alergija.

Kada reikėtų apsilankyti pas alergologą?

Visų pirma pas alergologą reikėtų apsilankyti pajutus bet kokius alergijos simptomus – bėrimą, krūtinės spaudimą, vangumą, lėtinę slogą, dusulį, ilgai trunkantį kosulį. Taip pat pas šios srities specialistą turėtumėte užsiregistruoti jei jums jau nustatyta alergija, tačiau neveikia paskirti vaistai.

Reikėtų sunerimti ir tada, kai jus kamuoja ausų ar sinusų infekcijos, knarkimas ar nemiga, gerklės dirginimas. Taip pat – jei pasireiškė ūmi alerginė reakcija ar anafilaksinis šokas.

Imunologiniai tyrimai

Imunologinių tyrimų yra tikrai nemažai, tačiau alergijoms nustatyti dažniausiai atliekami alerginiai testai, kraujo tyrimas, odos dūrio arba odos lopo mėginiai, maisto alergenų bei maisto netoleravimo testai arba specifinė imunoterapija. 

Alergenų imunoterapija yra alergenų skyrimas, kuris palaipsniui apsaugo pacientą nuo alerginių reakcijų. Ji yra poodinė arba poliežuvinė, tai yra leidžiama arba vartojama per burną.

Kaip pasiruošti pirmajam vizitui pas alergologą-imunologą?

Pasiruošti vizitui pas alergologą reikės atsakingai. Po registracijos pas alergologą, likus apie savaitei iki vizito, jums reikėtų pasitarti dėl antihistaminių vaistų, jei tokius vartojate. Taip pat gydytojai rekomenduoja savaitę registruoti ką valgote, kuo tepate savo odą. Taip gydytojas alergologas galės tiksliau nustatyti ligos priežastis.

Alergologo-imunologo konsultacija

„Endemik“ klinikose taip pat galite registruotis konsultacijai pas alergologą. Galite išsirinkti vaikų alergologą Vilniuje ir kituose miestuose, suaugusieji gali registruotis pas alergologą Vilniuje, Kaune, taip pat jus konsultacijai priims alergologas Šiauliuose, Klaipėdoje ir kituose miestuose, kur įsikūrusios „Endemik“ klinikos.

Alergologo konsultacijos kaina nėra didelė, ją rasite mūsų kainyne. Taip pat galėsite pasitikslinti kiek kainuoja imunoterapija jūsų pasirinktame mieste.

Gydytojas alergologas-klinikinis imunologas diagnozuoja ir gydo įvairius imuniteto sutrikimus, dažniausiai pirminius (įgimtus) imunodeficitus. 

• Šienligę;
• bronchinę astmą;
• atopinį dermatitą;
• alerginį kontaktinį dermatitą;
• alerginį rinitą;
• maisto ir vaistų sukeltas alergines reakcijas. 

Į gydytoją alergologą būtina kreiptis, jeigu po gydymo stacionare:

• pasireiškė ūmi alerginė reakcija;
• anafilaksinis šokas;
• pasireiškė Kvinkės edema.

Atliekami tyrimai / gydymas

Būtina ištirti, dėl ko pasireiškia alerginė reakcija, taip pat įvertinti bendrą paciento būklę ir paskirti jam tinkamą gydymą. Atliekami šie tyrimai: odos dūrio mėginys, odos lopo mėginys, odos ledo mėginys, taip pat kraujo tyrimai, kuriais nustatomi specifiniai imunoglobulinai E, atliekami mišrūs įkvepiamų ir maisto alergenų tyrimai, maisto netoleravimo (Imupro) testai. Alerginėms ligoms gydyti gali būti taikomas medikamentinis gydymas, poodinė ar poliežuvinė imunoterapija.