Kortizolio tyrimas

Kortizolio koncentraciją galima tirti kraujyje arba seilėse. Pastarasis tyrimas gali atskleist žmogaus organizmo stresinį lygį.

Kortizolio tyrimui atskleidus jo padidėjimą ar sumažėjimą gali būti diagnozuotos įvairios ligos.

Apžvelkime, kas yra kortizolis, kaip atliekamas kortizolio tyrimas, kokia yra kortizolio norma žmogaus organizme, ką daro kortizolio trūkumas, ką daro kortizolio perteklius, kokie yra kortizolio sukeliami simptomai bei kokia yra šio tyrimo kaina. 

• Kortizolis – kas tai?

Hormonas kortizolis priskiriamas steroidinių hormonų grupei. Šis hormonas gaminasi antinksčių žievėje.

Kortizolio, kaip ir adrenalino sekreciją į kraują gali suaktyvinti stresinės situacijos, tokios kaip jaudulys dėl laukiančio nemalonaus ar bauginančio darbo, išgąstis, toks kaip gyvūno puolimas ir panašiai. Kai žmogaus organizmas įsivaizduoja kažkokią grėsmę, jo smegenyse išsiskiria adrenokortikotropinis hormonas. Būtent jis ir skatina kortizolio sekreciją į mūsų kraują.

Esant stresinei situacijai būtent kortizolis slopina organizmo gynybos funkcijai trukdančias kitas funkcijas. Jis gali slopinti virškinimą, imuninę sistemą ir kitas. Būtent todėl patirdami didelį stresą galime skųstis skrandžio skausmais, užklupusiomis peršalimo ar kitomis ligomis, svorio pokyčiais.

Jei stresas organizme – tik trumpalaikis reiškinys, tai ir padidėjusi kortizolio koncentracija organizmą paveiks tik trumpalaikiais negalavimais. Tačiau jei stresas patiriamas nuolat, tai gali sukelti nemenkas ligas.

• Kaip atliekamas kortizolio tyrimas?

Kortizolio tyrimas atliekamas iš žmogaus kraujo. Jį paėmus tikrinamas kortizolio lygis. O koncentracija kraujyje paprastai yra nustatoma iš seilių mėginio, tiriant antinksčių žievės veiklą.

Kortizolio rodmenys organizme gali skirtis ryte ir vakare, todėl verta šį tyrimą pakartoti kelis kartus skirtingu laiku. Profilaktinis tyrimas rekomenduojamas rytinėmis valandomis, nes būtent ryte kortizolio koncentracija būna didžiausia.

• Kortizolio norma žmogaus organzime

Kortizolio norma matuojama ir μg/l ir nmol/l. Ryte kortizolio norma žmogaus organizme turėtų būti 91–235 μg/l arba 250–650 nmol/l, o vakare norma svyruoja tarp 18–101 mcg/l arba 50–280 nmol/l.  

• Kortizolio sukeliami simptomai

Padidėjusi kortizolio norma atliekant tyrimą tiek iš kraujo, tiek iš seilių, gali iššaukti Kušingo sindromą. Kortizolio padidėjimas gali sukelti net navikinius susirgimus.

Neilgalaikis padidėjimas gali reikšti, kad organizmas patiria stresines reakcijas.

Kortizolio sumažėjimas dažniausiai siejamas su Adisono liga.

Kušingo sindromas pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu bei svoriu, padidėjusiu cukraus kiekiu, suprastėjusia odos būkle, nerimu ir depresija.

Adisono ligos simptomai gali būti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, žemas kraujo spaudimas ir apetito nebuvimas, silpnumas, depresija.

• Kortizolio tyrimo kaina

Kortizolio kiekį būtina pasitikrinti jaučiant stresą, paminėtus simptomus, taip pat svarbu stebėti kortizolį sportuojant. Tik atlikę tyrimą galėsite imtis reguliavimo. Šio tyrimo kaina yra nedidelė, ją rasite „Endemik“ puslapio kainyne.