Dažniausiai užduodami klausimai

Dalijamės paprastais, lengvai prieinamais ir naudingais patarimais, kaip apsisaugoti nuo pavojingų ligų – erkinio encefalito, Laimo ligos, babeziozės (gyvūnų liga).

Erkinio encefalito sukėlėjas yra užkrėstos erkės seilėse, todėl jei erkė užkrėsta, sukėlėjas perduodamas iškarto, tik pradėjus erkei siurbtis, nes savo seilėmis erkė nuskausmina įkandimo vietą ir vienintelė apsaugos priemonė yra skiepai. Tuo tarpu Laimo ligos sukėlėjai, borelijos, gyvena erkės žarnyne ir nėra aktyvios, kol erkė nepasimaitina žmogus krauju

Einant į mišką reikėtų apsirengti šviesiais drabužiais: viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, rankogaliai – gerai priglusti prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.

Vos grįžę iš miško ar pasivaikščiojimo gamtoje kelis kartus atidžiai per kojas, rankas ir visą kūną perbraukite paprasčiausiu pūkų rinkikliu. Jei iš lauko parsinešėte erkių, jos prilips.

Erkės – ne tik nemalonios išvaizdos, mėgsta įsisiurbti į odą, bet ir perneša pavojingas ligas, kurios turi negrįžtamų pasekmių.

Neretai erkės į namus atkeliauja įsikabinusios į mūsų augintinių kailį. Paprastai jos įsikabina į po aukštas žoles lakstančius šunis ir kates. 

Patikima apsauga nuo erkių – specialios erkes atbaidančios medžiagos, vadinamos repelentais. Efektyviausia repelentų veiklioji medžiaga – DEET (dietiltoluamidas). Būtinai atkreipkite dėmesį į purškalų ar tepalų gamintojų patarimus. Ne visi repelentai yra tinkami naudoti ir vaikams.

Jeigu vis dėlto įsisiurbė erkė, reikia ją kuo skubiau ištraukti (jei ir apkrėsta, gali būti dar nespėjusi perduoti užkrato). 

Pincetu ar specialiu erkių traukikliu (parduodami vaistinėse) suimti kuo arčiau kūno odos ir ištraukti staigiu judesiu. Ištraukus erkę įkandimo vietą reikia dezinfekuoti. Jeigu lieka erkės galvutė – nieko blogo. Jokių aliejų, riebalų ar panašių priemonių, kaip ir sukinėjimų prieš ar pagal laikrodžio rodyklę, neverta griebtis.

Svarbiausia, nepanikuokite. Užkratas nebūtinai pateko į jūsų organizmą. Įsisiurbus erkei rekomenduojama stebėti įkandimo vietą ir visą kūną apie mėnesį. Pirmasis Laimo ligos požymis – migruojanti eritema. Ji gali atsirasti vidutiniškai per 7–10 dienų po erkės įsisiurbimo. Pastebėjus migruojančią eritemą reikėtų kreiptis į gydytoją infektologą. Jis paskirs reikiamą gydymą. Tyrimų atlikti nereikia.

Migruojanti eritema dažniausiai atrodo taip.

Apie mėnesį po erkės įsisiurbimo reikėtų stebėti savo kūną ir dėl erkinio encefalito. Praėjus vidutiniškai 7–14 dienų po erkės įsisiurbimo gali atsirasti erkiniam encefalitui būdingų požymių. Pirmoji banga – gripą primenantys simptomai. Po to – pagerėjimo periodas, kurį lydi antroji banga – stiprus galvos skausmas, karščiavimas ir neurologinė simptomatika (rankų drebulys, pykinimas, vėmimas, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, mieguistumas, paralyžius ir kt.). Pajutus pirmuosius simptomus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Viena galimybė – Laimo ligos antikūnų kraujo tyrimas ELISA (imunofermentiniu) metodu (toliau – LL IgM ir LL IgG). Antikūnams susidaryti reikia laiko, todėl šie tyrimai atliekami praėjus 4–6 savaitėms po erkės įsisiurbimo / ištraukimo. Šių tyrimų trūkumas – galimi klaidingi teigiami rezultatai reaguojant į kitas spirochetų sukeltas ligas, tokias kaip sifilis, erlichiozės, infekcinės mononukleozės ar parvovirusinės infekcijos. Tiriant antikūnus dėl Laimo ligos visuomet rekomenduojama atlikti abi IgM ir IgG klases.

Šiuo metu Laimo ligos diagnostikoje „auksiniu standartu“ laikomas imunobloto (Western blot) metodas (toliau – LL IgM WB ar LL IgG WB). LL IgM WB tyrimas gali būti atliekamas praėjus 3 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Šis tyrimas yra jautresnis ir specifiškesnis.

Svarbu! Įvertinus visus boreliozės serologinio tyrimo ypatumus, svarbiausiu Laimo ligos diagnozės kriterijumi laikoma klinika, o tikslią diagnozę nustato gydytojas. 

Serologinis tyrimas patvirtina diagnozę tik esant klinikinių požymių. Klinikinis ligos požymis turi būti objektyvus. Vien tik subjektyvūs nusiskundimai ir teigiama serologija Laimo ligos nepatvirtina.

Įkandus erkei erkinio encefalito antikūnus rekomenduojama tirti tik tuo atveju, jeigu pasireiškia ligos simptomai (karščiavimas, galvos skausmas, neurologinė simptomatika).

Geriausia apsauga nuo erkinio encefalito yra imunoprofilaktika. Vakcinaciją geriausia pradėti šaltuoju metų laiku, tačiau galima skiepytis visus metus, nepriklausomai nuo to, kada buvo įsisiurbusi erkė. 

Erkė gali perduoti ne tik erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Jos gali perduoti ir babeziozę, ir kitas infekcines ligas. Tačiau nuo erkinio encefalito turime skiepus ir tai yra patikimiausia apsauga nuo šios ligos, o nuo visų kitų erkių perduodamų ligų sukėlėjų reikia saugotis vengiant erkių įkandimų. 

Tikrai taip, nes erkių židinių būna ne tik miškuose ar girių glūdumose. Puikus pavyzdys – Vilnius. Didelė erkių gausa gyvena pačiame Vingio parke, o iš ten žmonės bei gyvūnai jas išnešioja po visą miestą. Taigi užkrėstą erkę galima rasti ir Vilniaus centre esančiuose žaliuosiuose plotuose. 

Vakcinacijos nuo erkinio encefalito schema: antra dozė po 14 dienų – 3 mėnesių, todėl šiltuoju metų matų laiku rekomenduojama skiepytis po 14 dienų ar mėnesio), trečia dozė – po 9–12 mėnesių. 

Vėliau reikalinga pakartotinė vakcinacija. Pirmą kartą – po 3 metų, vėliau – kas 3–5 metus po vieną vakcinos dozę (priklausomai nuo amžiaus). Imunitetas susidaro praėjus maždaug 2 savaitėms po antrosios vakcinos.

Jei praleista stiprinamoji (palaikomoji, busterinė) erkinio encefalito dozė po pirmos arba antros vakcinos dozės (-ių) intervalu iki 2 metų arba daugiau nei 2 metų, rekomenduojama tęsti skiepijimą, o ne kartoti iš naujo vakcinacijos kursą, nes po pirmos vakcinos dozės apsauginių antikūnų titras siekia 50–60 %. Paskiepijus pirmąja stiprinamąja vakcinos doze – apsauginių antikūnų titras pasiekia 90–100 % apsaugos. Vėliau skiepijimas tęsiamas įprasta schema. 

Apsauginis erkinio encefalito viruso antikūnų titras po stiprinamosios dozės susidaro nepriklausomai nuo to, kiek buvo įskiepyta dozių bei koks buvo intervalas tarp paskutinės dozės ir stiprinamosios dozės. Didesnį antikūnų kiekį prieš stiprinamąją dozę turi tie asmenys, kuriems įskiepytas didesnis kiekis vakcinos, t. y. įskiepytų dozių skaičius svarbesnis nei laikas, praėjęs nuo paskutinės dozės.

Jei sloga trunka nebe pirmą dieną, tuomet galima skiepytis . Nerekomenduojama skiepytis esant pakilusiai kūno temperatūrai.

Jeigu kyla daugiau klausimų, kaip elgtis konkrečiu atveju, atvykite pasikonsultuoti į artimiausią „Endemik“ kliniką arba skambinkite telefonu 1811.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad gripas yra viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų daugumoje valstybių. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų.

Gripas – ūmi kvėpavimo takų infekcija, plintanti nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu. Gripu visame pasaulyje gali susirgti kiekvienas bet kokio amžiaus žmogus. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas ne tik sukelia ūmią ligą, bet ir yra labai pavojingas dėl galimų komplikacijų. Rizikingesnėse grupėse gripas sukelia ypač sunkių komplikacijų ir netgi gali baigtis mirtimi. Gripo virusai sukelia kasmetines sezonines epidemijas, kurių metu suserga apie 5–10 proc. gyventojų. Lietuvos klimato zonoje sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens ir žiemos sezonais. Gripo epidemijos, mažindamos žmogiškuosius resursus, neigiamai veikia valstybių ekonomiką ir sudaro didelį papildomą sezoninį krūvį sveikatos apsaugos sistemoms.

Gripu galima lengvai užsikrėsti nuo jau užsikrėtusio ir šia liga sergančio žmogaus. Gripas sparčiai plinta mokyklose, globos namuose bei kitose įstaigose, taip pat viešajame transporte, kitose žmonių susibūrimo vietose. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint ir kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Todėl sergantis privalo likti namuose ir dengti burną bei nosį. Epidemijos metu reikia vengti žmonių susibūrimo vietų bei reguliariai plauti rankas.

Pernykštė gripo vakcina gali neapsaugoti nuo šiemet plintančio gripo viruso. Tad rekomenduojama skiepytis kasmet.

Gripo vakcina nesukelia gripo. Jei lauksite, kol susirgs aplinkiniai, skiepytis gali būti per vėlu.

Gripo virusą galite platinti namuose arba darbe vieną dieną prieš pradėdami juo sirgti ir po to dar 7 dienas.

Gripui būdinga staigi ligos pradžia, didesnė nei 38 °C kūno temperatūra (šis simptomas gali pasireikšti ne visiems gripu sergantiems asmenims), nuovargis, gerklės skausmas, sloga, nosies užgulimas, raumenų skausmas, viso kūno skausmas, galvos skausmas, vėmimas, viduriavimas (vėmimas ir viduriavimas – būdingesni vaikams), šaltkrėtis.

Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, į savo šeimos gydytoją. Jis skirs atitinkamą konkrečiam sezoniniam ligos sukėlėjui gydymą. Antibiotikai virusų neveikia ir yra skiriami tik komplikacijų atvejais.

Pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, yra skiepai. Komplikacijos gali būti įvairios: pneumonija, bronchitas, ausų uždegimas, sinusitas, lėtinių ligų paūmėjimas ir kt. Sergant gripu paūmėja ir visos lėtinės ligos. 

Gripo profilaktikai jau 60 metų yra naudojamos saugios ir efektyvios vakcinos, sumažinančios sergamumą gripu 70–90 proc., o komplikacijų galimybę – iki 60 proc., mirštamumą – 80 proc. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui.

Pasiskiepyti nuo gripo PSO rekomenduoja daugumai žmonių, ypač asmenims, esantiems rizikos grupėse:

• 65 metų ir vyresniems asmenims;
• nėščiosioms;
• sergantiems lėtinėmis ligomis ir asmenims, kurių atsparumas ligoms sumažėjęs;
• vaikams nuo 6 mėn. iki 2 metų;
• medicinos darbuotojams.

Egzotiški kraštai skiriasi savo klimato juostomis, apgyvendinimo tankiu ir kitomis specifinėmis geografinėmis sąlygomis, todėl svarbu išsiaiškinti, kokie galimi pavojai, o reikalui esant sudėlioti skiepų kalendorių ir įvertinti maliarijos riziką. Todėl prieš vykstant į egzotines keliones rekomenduojama gydytojo infektologo konsultacija. Konsultacijos metu taip pat duodamos konkrečios rekomendacijos – t.y. kaip išvengti infekcinių ligų, ką daryti paūmėjus lėtinei ligai, kokius vaistus ir medicininius dokumentus turėti su savimi, kokie tyrimai reikalingi prieš ar po kelionės. 

Visą informaciją apie skiepus ir profilaktinį skiepijimą, keliaujant į konkrečią šalį, galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro internetinėje svetainėje http://www.ulac.lt/lt/keliautojams

Rekomenduojami skiepai saugo nuo ligų, kurios nesukelia epidemijų, tačiau yra pavojingos vieno, užsikrėtusio asmens sveikatai. Tad nereiktų į juos numoti ranka – tokios rekomendacijos sudaromos Pasaulio Sveikatos Organizacijos ir Center for Disease control and Prevention JAV. Tai yra labai rimtos organizacijos, kurios atlieka daug tyrimų, analizuoja didžiulius kiekius informacijos ir rekomenduoja tik tai, ko tikrai reikia. O štai privalomais skiepais dažniausiai tampa tie, kurie gali sukelti grėsmę visuomenės sveikatai – tapti epidemijų ar pandemijų priežastimi. Vienas iš dažniausių privalomų yra geltonojo drugio skiepas.

Hepatitas A yra virusinis susirgimas, plintantis per užterštą maistą, vandenį arba artimą sąlytį. Virusinis hepatitas B plinta per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius, per kraują (perpilant užkrėstą kraują ar jo produktus, per nesterilias adatas/švirkštus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinės). Nuo hepatito A ir B rekomenduojama pasiskiepyti.

Pagrindinės infekcijos, nuo kurių būtina apsisaugoti keliaujant į užsienį, yra, jau minėtas, hepatitas A ir B, geltonoji karštligė, poliomielitas, stabligė, difterija ir vidurių šiltinė. Tačiau kiekvienu atveju konkrečiai jums informaciją suteiks gydytojas infektologas konsultacijos metu.

Visą informaciją apie skiepus ir profilaktinį skiepijimą, keliaujant į konkrečią šalį, galima rasti ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro internetinėje svetainėje http://www.ulac.lt/lt/keliautojams

Jei keliaujate į tolimus kraštus, kur paplitęs šis virusas, – taip. Tačiau Europoje jo sukėlėjas negyvena. Tai yra dažniausia virusinio encefalito priežastis Azijos žemyne.

Japoniškas encefalitas – tai viruso sukeltas galvos ir nugaros smegenų uždegimas, kaip ir erkinis encefalitas, tik jį sukelia kitoks virusas. Juo užsikrečiama įkandus užkrėstam uodui. Inkubacinis periodas (laikas nuo uodo įkandimo iki ligos pradžios) yra 4–14 dienų. Daliai žmonių ši liga gali pasireikšti labai lengvai – per karščiavimą ir galvos skausmą. Tačiau kitiems ji gali sukelti sunkų karščiavimą, neurologinių sutrikimų, paralyžių. Kasmet šia liga serga apie 68 000 žmonių ir apie trečdalis jų miršta.

Taip, todėl keliaujant į Aziją (ypač Indiją, Pietryčių Aziją, Indoneziją, Filipinus, Malaiziją, Singapūrą, rytinę Kinijos dalį, Šiaurės ir Pietų Korėją, Japoniją) vienas iš rekomenduojamų skiepų yra nuo japoniško encefalito.

Tikrai ne prieš kiekvieną kelionę reikia iš naujo skiepytis. Dauguma skiepų suformuoja imunitetą keletui ar keliolikai metų, o kai kurie ir visam gyvenimui. Daugiau informacijos suteiks gydytojas infektologas konsultacijos metu.

Nors keliautojams kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4-6 savaitėms, tačiau jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes kai kurie skiepijimai gali būti atliekami iki kelionės likus ir mažiau laiko.

VIRŠKINAMOJO TRAKTO INFEKCIJOS

• Vengti termiškai neapdoroto (nekepto, nevirto) arba atšalusio maisto ; 
• Kaskart prieš valgant švariai plauti rankas ar bent jau jas dezinfekuoti;
• Negerti jokio kito vandens, tik iš buteliukų 
• Nenaudoti ledukų gėrimuose, kavai ir arbatai paruošti naudoti vandenį iš buteliukų. 
• Duše ir valantis dantis stengtis nenuryti iš čiaupo bėgančio vandens;
• Vengti valgyti neplautus vaisius ir daržoves, geriausia, jei plaunate patys.

KRAUJU PLINTANČIOS INFEKCIJOS

• Nerekomenduojama lankytis invazinėse grožio procedūrose: pedikiūre, nesiverti auskarų, nesidaryti tatuiruočių;
• Vengti ekstremalios fizinės veiklos. 
• Vengiant uodų platinamų infekcijų, stenkitės miegoti su uždaru baldakimu;
• Vengti bet kokios kvepiančios kosmetikos ir kvepalų
• Naudoti insekticidus, kurių sudėtyje yra DEET ar pikaridino veikliosios medžiagos.

Daugiau informacijos apie skiepus keliaujantiems rasite čia.

Prevenar 13 konjuguota pneumokoko vakcina skiepijami vaikai nuo 6 savaičių amžiaus, paaugliai ir suaugusieji. Vakcina apsaugo tiek nuo invazinių tiek nuo neinvazinių pneumokokinių infekcijų, t.y. plaučių uždegimo, sepsio (kraujo užkrėtimo), pneumokokinio meningito ir nuo vidurinės ausies uždegimo. Pasiskiepijus pagal pilną vakcinos schemą – imunitetas susidaro daugiau nei 90 proc. asmenų. Pasiskiepijus šia vakcina paciento imuninė sistema geba atpažinti pneumokokus jų patekimo vietoje bei juos neutralizuoti, paprasčiau sakant, asmuo paskiepytas šia vakcina negali būti pneumokokokinės infekcijos nešiotojas bei užkrėsti kitų asmenų.

Pneumovax (PPSV23) vakcina rekomenduojama 2 metų ir vyresnių vaikų, paauglių bei suaugusiųjų aktyviai imunizacijai nuo pneumokokų sukeliamų ligų. Tai polisacharidinė vakcina, kuri apsaugo nuo 23 pneumokokų serotipų sukeltų invazinių pneumokokinių ligų.¹ Pradėjus skiepijimą 13-valente vakcina  buvo pastebėta, kad pagausėjo tų pneumokoko štamų aktyvumas, kurie neįeina į PVC13 vakcinos sudėtį, bet įeina į PPSV23 vakcinos sudėtį. Todėl, atsižvelgiant į vyraujančius sukėlėjų tipus, 2019 metais buvo pakeistos tarptautinės rekomendacijos. Pneumovax vakcinos reikalinga viena dozė, išimtinais atvejais (vyresni nei 65 metų ir sergantys lėtinėmis ligomis, turintys imunosupresines būkles ir pan.) – 2 dozės su 5 metų pertrauka.²

^{Rekomendacijos skiepijant pneumokokine vakcina pagal amžiaus grupes ir ligas.2}

*Apima B – (humoralinių faktorių) arba T-limfocitų trūkumą, komplemento trūkumus (ypač C1, C2, C3 ir C4 trūkumus) ir fagocitų sutrikimus (išskyrus lėtinę granulomatozę).†Ligos, kurias reikia gydyti imunosupresiniais vaistais, įskaitant ilgalaikius sisteminius kortikosteroidus ir spindulinę terapiją.

Abi vakcinos sukuria imuninę apsaugą nuo pneumokokinių infekcijų.  Tačiau konjuguota vakcina Prevenar 13 sužadina ne tik antikūnų gamybą, bet ir sukuria imuninę atmintį t.y. sukuria ilgalaikę apsaugą, bei papildomai apsaugo nuo vidurinės ausies uždegimo bei streptokokinio pneumokoko sukelto sinusito. Taip pat ši vakcina turi apsaugą nuo 3, 6A ir 19A štamų, kurie pasižymi atspariomis gydymui formomis bei žaibine pneumokokinės infekcijos eiga.

Informacija paruošta remiantis Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos  (BALTIPA) vakcinų skiepijimo rekomendacijomis (ISBN 978-609-446-025-8) ir Pfizer Limited atstovo rekomendacijomis.

 Literatūros šaltiniai:

1. Pneumovax vaistinio preparato charakteristikų santrauka. Prieiga per internetą https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medicatio ns/view/28322
2. JAV imunizacijos praktikos patariamojo komiteto (ACIP) rekomendacijos (prieiga per internetą: https://www.cdc.gov/mmwr/volumes/68/wr/mm6846a5.htm)