Sugrįžta užmirštos ligos: ar įmanoma užkirsti kelią pavojingoms infekcijoms?

28 Bir 2019 Naujienos

Specialistai teigia, kad pagrindinė seniai užmirštų ligų atvejų ar net protrūkių priežastis – nepakankamas pasiskiepijusių asmenų skaičius.

Todėl sugrįžta seniai užmirštos ir tik iš vadovėlių pažįstamos užkrečiamosios ligos. Pavojingų infekcijų išvengsime tik tuomet, jei pasirūpinsime skiepais ir nepaliksime vietos infekcijoms cirkuliuoti, teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai.

Svarbu išlaikyti ne mažesnes nei 90−95 proc. vaikų skiepijimo apimtis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, tik tokiu būdu galima išvengti pavojingų užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir išplitimo.

Turime nepamiršti, kad nuo tokių ligų, kaip kokliušas, difterija, raudonukė, tymai ir kt. apsaugo tik skiepai ir jokia liaudies medicina ar imuniteto stiprinimas čia nepadės.

Visuomenėje esant nepakankamai paskiepytų žmonių, keliaujant po šalis, kuriose dar išlikęs sergamumas skiepais valdomomis ligomis, yra rizika ne tik parsivežti šių ligų sukėlėjų ir susirgti, bet ir juos platinti. Tokiu atveju gali grėsti ligų atsinaujinimas ar net protrūkiai, ką parodė šių metų tymų protrūkis Lietuvoje.

Dėl visuotinės vakcinacijos difterija ir stabligė Lietuvoje, kaip ir daugelyje išsivysčiusių šalių, pasireiškia tik pavieniu sergamumu, tačiau vis dar kelia grėsmę visuomenės sveikatai Europoje. Mažėjant vakcinacijos apimtims ir augant žmonių migracijai, kyla ypač didelė grėsmė, kad kils difterijos protrūkių. Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, priskirta prie difterijos rizikos šalių.

Pavyzdžiui Ukraina 1992-1993 metais išgyveno difterijos epidemiją, o šiais metais šalį krečia tymai ir baiminamasi dėl plataus masto difterijos protrūkio. Žinant situaciją, kad į Lietuvą tymų atvejai atkeliavo iš Ukrainos, galime teigti, kad Lietuva – difterijos rizikos šalis, todėl medikai ragina imtis priemonių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 26 m. amžiaus asmenys nuo difterijos ir stabligės gali pasiskiepyti nemokamai. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ar į privačią gydymo įstaigą norint pasiskiepyti privačiai.

Riziką susirgti difterija ir stablige patiria neskiepyti nuo šių infekcijų, taip pat nepilnai paskiepyti asmenys ar gavusieji pilną vakcinacijos kursą, tačiau kuriems laiku neįskiepyta palaikomoji vakcinos dozė. Nesiskiepijant palaikomosiomis difterijos ir stabligės vakcinos dozėmis, suaugusieji tampa itin imlūs šioms infekcijoms. Tik visavertė imunizacija gali garantuoti patikimą ir ilgalaikę apsaugą nuo difterijos ir stabligės.

Plačiau apie ligas:

***

Kokliušas – tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Susirgus šia liga pirmaisiais gyvenimo metais gali būti pavojingų komplikacijų. Ligą sukelia Bordetella pertussis bakterija. Sukėlėjas kolonizuoja viršutinių kvėpavimo takų gleivinę ir pradeda skirti toksinus, kurie pažeidžia gleivinę ir sukelia uždegimą. Nors mikroorganizmas ir nepatenka į kraujotaką, tačiau labai sutrikdo kvėpavimo takų veiklą.

 Kaip užsikrečiama kokliušu?
Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5 – 21 dieną (dažniausiai per 7 – 10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų.
Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t.y. kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač – kosint. Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai, bet dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Daugiausiai sergančiųjų – vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai serga neskiepyti ar netinkamai paskiepyti vaikai. Be to, skiepai apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip 10 metų, todėl pastaruoju metu labai padaugėjo susirgimų kokliušu suaugusiųjų bei vyresnio amžiaus vaikų grupėje.

Kokie yra kokliušo simptomai?
Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, vaikas pradeda kosėti. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams. Ilgainiui kosulys tampa priepuoliniu. Sergant kokliušu, toks kosulio priepuolis gali tęstis nuo kelių net iki keliolikos minučių, neretai priepuoliai bagiasi vėmimu. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos ar net kelių dešimčių tokių priepuolių. Po sunkių ilgalaikių spastinio kosulio priepuolių dėl smegenų hipoksijos ir kvėpavimo centrų perdirginimo gali sustoti kvėpavimas. Kokliušu itin sunkiai serga kūdikiai. Efektyviausia kokliušo prevencija – skiepijimai. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus. Per pirmuosius metus vaikai paskiepijami tris kartus, po to sulažukus pusantrų metų, taip pat vakcina skiriama ikimokyklinio amžiaus vaikams. Norint apsaugoti naujagimį nuo gimimo iki antro gyvenimo mėnesio, reikėtų pasiskiepyti nėštumo metu, geriausia antrą arba trečią trimestrą. Vakcina nėštumo metu yra visiškai saugi.

***

Difterija

Kas yra difterija?
Tai ūmi viena sunkiausių užkrečiamųjų infekcinių ligų, plintanti oro lašiniu būdu, pasižyminti dideliu mirtingumu.

Difteriją sukelia difterijos lazdelė (Corynebacterium diphtheriae, retai – Corynebacterium ulcerans ir Corynebacterium pseudotuberculosis). Šios bakterijos dažniausiai pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę (nosies, gerklės, ryklės, tonzilių ir viršutinę trachėjos dalį) rečiau pasireiškia akių, lytinių organų, odos ir žaizdų difterija.

Kaip užsikrečiama difterija?
Žmogus yra vienintelis C. diphtheriae, infekcijos šaltinis. Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, sveikstančio ligonio ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus – kosint, čiaudint, kalbant (oro lašiniu būdu) ar su odos opų išskyromis. Difterijos simptomai paprastai pasireiškia per 2 – 5 dienas nuo užsikrėtimo (gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų). Kai kuriems difterija užsikrėtusiems asmenims jokie simptomai nepasireiškia, tokie žmonės vadinami ligos nešiotojais, nes jie gali difterija užkrėsti aplinkinius.
Liga prasideda ūmiai. Pradžioje difterijos simptomai panašūs į kitų bakterinių nosiaryklės ligų: pakyla temperatūra, skauda gerklę, ypač ryjant, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina, gali būti jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos. Difterija sergantiems asmenims gali būti sunku kvėpuoti, jiems patinsta kaklo limfmazgiai, vargina sausas kosulys. Kaklo patinimas paprastai yra sunki ligos forma. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio.

 Kaip apsisaugoti nuo difterijos?
Efektyvi difterijos profilaktika – vakcinacija.

***

Stabligė

Stabligė – tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga.

Kas yra ligos sukėlėjas?
Stabligės sukėlėjas – tai bakterija Clostridium tetani, kuriai nereikia deguonies ir kuri gamina sporas, atsparias aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai), todėl sporos išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Stabligės sukėlėjai yra labai plačiai paplitę gamtoje. Jie randami įvairiausių gyvūnų, taip pat ir žmogaus žarnyne; su išmatomis patenka į dirvožemį ir jame sporų pavidalu gali išbūti gyvybingi ilgą laiką.

 Kaip užsikrečiama stablige?
Stabligės sukėlėjas į žmogaus organizmą patekęs per burną ligos nesukelia. Grėsmė susirgti kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač – į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas.

Koks gydymas?
Stabligės gydymas pradedamas nedelsiant. Skiriami antibiotikai. Taip pat – antitetaninis serumas (specialus serumas nuo stabligės).

Kaip apsisaugoti nuo stabligės?
Patikimiausia stabligės profilaktikos forma –skiepai.

***

Tymai

Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems kūdikiams, nėščiosioms ir  imunosupresuotiems asmenims. Pagrindinė tymų kontrolės priemonė – didelės skiepijimų nuo tymų apimtys (daugiau nei 95 proc. paskiepytų kiekvienoje amžiaus grupėje), sukuriančios aukšto lygio kolektyvinį imunitetą visuomenėje, tada tymų virusas negali plisti.

Kaip užsikrečiama tymais? 

Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Asmuo gali išskirti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymai viena lengviausiai plintančių ligų. Jeigu imuniteto neturintis žmogus susidurs su tymų virusu ore yra 90% tikimybė, kad jis užsikrės šia liga. Nereikia net tiesioginio kontakto su sergančiu asmeniu, nes tymų virusas ore išlieka gyvas iki 2 valandų.

Kokie yra tymų simptomai?

Tymų inkubacinis periodas trunka apie 10 dienų (7-18-21d.). Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu (38-39°C), vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės (vidinėje žandų gleivinėje). Charakteringas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3-7 ligos dieną, Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuri po savaitės išnyksta.

Kaip apsisaugoti nuo tymų?

Patikimiausia profilaktikos priemonė  nuo tymų –  skiepijimas.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Paieška

+