Meningokoko B skiepai

Meningokokinė infekcija yra staigi, pavojinga gyvybei liga, pasireiškianti kaip bakterinis meningitas (smegenų ir stuburo dangalų infekcija) ir/arba sepsis (per kraują plintanti infekcija, „kraujo užkrėtimas“). Meningokokinę infekciją sukelia bakterija Neisseria meningitidis, liga greitai progresuoja ir gali baigtis mirtimi per 24 val. po pirmųjų simptomų atsiradimo. Daugiausiai meningokokinių infekcijų pasaulyje sukelia penkios pagrindinės meningokokų grupės: A, B, C, W-135 ir Y

Maždaug 1 iš 10 susirgusiųjų šia liga miršta, nors yra tinkamai gydomas. Vienam iš penkių pasveikusiųjų visam gyvenimui išsivysto sunkus neįgalumas, pavyzdžiui, smegenų pažeidimas, klausos praradimas arba galūnių netekimas. Daugiausia meningokokinių infekcijų pasitaiko pirmaisiais gyvenimo metais.

Pirmieji meningokokinės infekcijos simptomai dažnai būna nespecifiniai, primenantys gripo požymius, tad net sveikatos priežiūros specialistui gali būti sunku anksti diagnozuoti ligą. Klasikiniai simptomai, pavyzdžiui, kaklo sustingimas ir hemoraginis (nedidelis violetinio atspalvio) išbėrimas, išryškėja palyginti vėlai, ligai pažengus, todėl gali būti, kad gyvybę galintis išgelbėti gydymas bus pradėtas ne iš karto.

Meningito simptomai: karščiavimas, vėmimas, stiprus galvos skausmas, skaudamas sustingęs kaklas, jautrumas šviesai, didelis mieguistumas, išbėrimas (pasireiškia ne visada), traukuliai, sutrikimas.

Sepsio simptomai: karščiavimas, vėmimas, galūnių, sąnarių arba raumenų skausmas, šaltos rankos ir kojos, drebulys, išblyškusi arba išmarginta oda, tankus kvėpavimas arba dusimas, nedidelis neiškilus arba iškilus smulkus bėrimas raudonais arba violetiniais taškais, kurie plinta į didesnes raudonas dėmes arba violetinius odos pažeidimus, didelis mieguistumas, sutrikimas.

Dažniausiai meningokokine infekcija netikėtai suserga iki tol buvę sveiki žmonės. Meningokokinę bakteriją žmonės lengvai perduoda vieni kitiems oro – lašeliniu būdu, pavyzdžiui, kosėdami, čiaudėdami ir per tiesioginį kontaktą, pavyzdžiui, bučiuodamiesi. Dėl įprasto paauglių ir jaunimo gyvenimo būdo – lankymosi žmonių pilnuose naktiniuose klubuose, gyvenimo studentų bendrabučiuose arba kareivinėse ar keliavimo į vietoves, kuriose paplitusi meningokokinė infekcija, gali padidėti tikimybė, kad žmogus užsikrės meningokokine infekcija arba taps meningokokų nešiotoju. Kūdikiai, labiau tikėtina, užsikrečia per artimą kontaktą su savo šeimos nariais, kurie gali nešioti bakteriją nosyje arba gerklėje, bet patys nejusti simptomų. Nors bakterija gali sukelti mirtiną ligą, kai kurie žmonės gali nešioti ir platinti šią bakteriją tarp kitų, o patys nebūtinai susirgti. Užsikrėtęs žmogus gali nešioti bakterijas iki 6 mėnesių ir visą tą laiką perduoti infekciją kitiems. Iš tiesų dėl artimo kontakto su jų nešiotoju pavojus užsikrėsti šiomis bakterijomis gali padidėti 800 kartų.

Rizikos grupės

Kūdikiai ir paaugliai labai lengvai suserga meningokokine infekcija.

Kūdikiai ypač neatsparūs meningokokinei infekcijai iš dalies dėl to, kad jų imuninė sistema nėra visiškai susiformavusi. Tačiau dauguma kūdikių, kuriuos užklupo ši liga, iki tol buvo sveiki.

Rizika paaugliams ir jaunimui susirgti meningokokine infekcija taip pat didesnė, tai siejama su elgesio ir gyvenimo būdo pokyčiais. Šiose amžiaus grupėse matomas neįprastai aukštas mirtingumo nuo meningokokinės infekcijos mastas.

Be to, tikimybė, kad paaugliai ir jaunimas yra šių bakterijų nešiotojai, yra didesnė nei kitose amžiaus grupės, ir jie gali perduoti bakteriją šeimos nariams ir draugams.

Kitoms didesnės rizikos užsikrėsti meningokokine infekcija grupėms priskiriami keliautojai, kariškiai ir musulmonų maldininkai, keliaujantys hadžo arba umros piligrimines keliones. Šiuolaikiniame globalizuotame pasaulyje keliauninkai gali užsikrėsti meningokokine liga ir padėti jai plisti, taip pat atvežti naujų bakterijų grupių į šalis, kuriose jų anksčiau nebūta.

Gydymas

Pasak PSO, meningokokinę ligą būtina gydyti ligoninėje ir taikyti antimikrobinį gydymą, nes ši liga gali baigtis mirtimi. Naudojami įvairūs antibiotikai, tame tarpe penicilinas, ampicilinas, chloramfenikolis ir ceftriaksonas.Meningokokinė infekcija labai greitai progresuoja, todėl ji gali baigtis mirtimi arba jos pasekmės gali būti labai sunkios, nors skiriamas tinkamas gydymas ir nedelsiant atliekama medicininė intervencija.

Meningokokinės infekcijos prevencija

Meningokokinė infekcija yra pagrindinė mirčių ir neįgalumo, kurių galima išvengti, priežastis tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Veiksmingiausias būdas užkirsti kelią meningokokinei infekcijai yra vakcinacija.

Vakcinos sukūrimas – precedento neturintis iššūkis

Šiuo metu turimos vakcinos, skirtos kitoms keturioms pagrindinėms infekcijas sukeliančioms meningokokinėms serologinėms grupėms (A, C, Y ir W-135), buvo sukurtos naudojant išorinę polisacharidinę kapsulę kaip antigeno taikinį. Tačiau paaiškėjo, kad B grupės meningokokinė infekcija (sutrumpintai MenB) yra taikinys, į kurį pataikyti itin sunku, nes imuninė sistema prastai atpažįsta išorinį bakterijos apvalką kaip antigeną, todėl nesukeliamas organizmo imuninis atsakas.

Anksčiau vakcinoms nuo MenB būdavo bandoma naudoti išorinės membranos baltymus kaip antigenus. Tačiau kiekvienoje MenB padermėje šie baltymai labai skirtingi, todėl  šios vakcinos buvo veiksmingos tik prieš konkrečias padermes (viso žinoma apie 8000 padermių). Kad  vakcina būtų veiksminga, turi būti galimybė suteikti visokeriopą apsaugą nuo daugumos B grupės meningokoko padermių, bet iki šiol to pasiekti turimomis technologijomis nepavykdavo.

„Bexsero“ tiesia kelią plataus spektro  vakcinai

„Bexsero^®“ (B grupės meningokokų vakcina (rDNR, komponentinė, adsorbuota)) yra pirmoji plataus spektro B grupės meningokokų vakcina, patvirtina Europos Komisijos ir leidžiama naudoti 2 mėnesių amžiaus kūdikiams ir vyresniems žmonėms. „Bexsero“ yra daugiau kaip 20 metų trukusių  tyrimų  rezultatas. MenB – taikinys, į kurį pataikyti buvo labai sunku, nes išorinį bakterijos apvalką imuninė sistema prastai atpažįsta, tad kurti  veiksmingą vakciną sekėsi itin sunkiai, bet pastaruoju metu padaryti moksliniai atradimai tai leido. „Bexsero“ buvo sukurta, taikant apdovanojimų pelniusį mokslinį metodą, kuris susiję su MenB genetinės sandaros (genomo sekos) iššifravimu. Šis naujoviškas metodas suteikė pagrindą naujai vakcinų kartai, jos gali padėti apsisaugoti ir nuo kitų ligų, kurias sukelia labai įvairių padermių sukėlėjai.

Beveik 8 000 kūdikių, vaikų, paauglių ir suaugusiųjų dalyvavo „Bexsero“ klinikiniuose tyrimuose, kurių duomenys rodo, kad „Bexsero“ gali padėti apsaugoti nuo šios pražūtingos ligos įvairaus  amžiaus žmones, įskaitant kūdikius, kurie turi didžiausią riziką susirgti šia infekcija.

Klinikinių tyrimų duomenys parodė:

„Bexsero“ galima skirti kūdikiams jau nuo 2 mėnesių amžiaus.

„Bexsero“ galima skirti kūdikiams kartu su kitomis įprastomis vakcinomis arba taikyti šią vakciną vieną, laikantis lankstaus skiepijimo kalendoriaus.

Kūdikiams skiriama „Bexsero“ buvo saugi ir toleruojama panašiai kaip kitos įprastos kūdikiams naudojamos vakcinos.

Dažniausiai pastebėtos nepageidaujamos  reakcijos yra panašios į kitų vakcinų: jautrumas ir paraudimas injekcijos vietoje, dirglumas ir karščiavimas (karščiavimas buvo dažnesnis, jei „Bexsero“ buvo skirta kartu su kitomis vakcinomis).

Pagal patvirtintą Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2018 m. liepos 1 d. bus pradėti skiepyti  2 mėn. amžiaus kūdikiai t. y., visi kūdikiai, gimę nuo 2018 m. gegužės 1 d.

Vyresni kūdikiai ir vaikai pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės lėšomis nebus skiepijami, tačiau juos galima ir rekomenduojama skiepyti privačiomis lėšomis. Primename, kad didžiausia rizika susirgti meningokokine infekcija yra 0-5 m. amžiaus vaikų grupėje.