Endemik 9 Paslaugos 9 Skiepai 9 Meningokokinė infekcija

Meningokokinė infekcija

Meningokokinė infekcija yra staigi, gyvybei pavojinga liga, pasireiškianti kaip bakterinis meningitas (smegenų ir stuburo dangalų infekcija) ir / arba sepsis (per kraują plintanti infekcija, „kraujo užkrėtimas“). 

Meningokokinę infekciją sukelia Neisseria meningitidis bakterija. Liga progresuoja greitai ir gali vos per 24 valandas po pirmųjų simptomų pasireiškimo baigtis mirtimi. Daugiausia meningokokinių infekcijų pasaulyje sukelia penkios pagrindinės meningokokų grupės: A, B, C, W-135 ir Y. 

Maždaug 1 iš 10 sergančiųjų šia liga, nors ir yra gydomas tinkamai, miršta. Vienam iš penkių pasveikusiųjų visam gyvenimui išsivysto sunkus neįgalumas, pavyzdžiui, smegenų pažeidimas, klausos praradimas arba galūnių netekimas. Daugiausia meningokokinių infekcijų pasitaiko pirmaisiais gyvenimo metais. 

Ligų simptomai

Pirmieji meningokokinės infekcijos simptomai dažnai būna nespecifiniai ir primena gripo požymius. Tad net sveikatos priežiūros specialistui gali būti sunku diagnozuoti ligą ankstyvojoje stadijoje. Klasikiniai simptomai, pavyzdžiui, kaklo sustingimas ir hemoraginis (nedidelis violetinio atspalvio) išbėrimas, išryškėja palyginti vėlai, pažengus ligai, todėl gali būti, kad gyvybę galintis išgelbėti gydymas bus pradėtas ne iš karto.

Meningito simptomai: karščiavimas, vėmimas, stiprus galvos skausmas, sustingęs kaklas, jautrumas šviesai, didelis mieguistumas, išbėrimas (pasireiškia ne visada), traukuliai, sutrikimas.

Sepsio simptomai: karščiavimas, vėmimas, galūnių, sąnarių arba raumenų skausmas, šaltos rankos ir kojos, drebulys, išblyškusi arba išmarginta oda, tankus kvėpavimas arba dusimas, nedidelis neiškilus arba iškilus smulkus bėrimas raudonais arba violetiniais taškais, kurie plinta į didesnes raudonas dėmes arba violetinius odos pažeidimus, didelis mieguistumas, sutrikimas.

Dažniausiai meningokokine infekcija netikėtai suserga sveiki žmonės. Meningokoko bakteriją žmonės lengvai perduoda vieni kitiems lašeliniu būdu, pavyzdžiui, kosėdami, čiaudėdami ir per tiesioginį kontaktą, pavyzdžiui, bučiuodamiesi. 

Dėl įprasto paauglių ir jaunimo gyvenimo būdo – lankymosi žmonių pilnuose naktiniuose klubuose, gyvenimo studentų bendrabučiuose ar keliavimo į vietoves, kuriose paplitusi meningokokinė infekcija, gali padidėti tikimybė, kad žmogus užsikrės meningokokine infekcija arba taps meningokokų nešiotoju. 

Kūdikiai dažniau užsikrečia per artimą kontaktą su savo šeimos nariais, kurie gali nešioti bakteriją nosyje arba gerklėje, bet patys simptomų nejusti. Nors bakterija gali sukelti mirtiną ligą, kai kurie žmonės gali nešioti ir platinti šią bakteriją tarp kitų, o patys nebūtinai susirgti. Užsikrėtęs žmogus gali nešioti bakterijas iki 6 mėnesių ir visą tą laiką perduoti infekciją kitiems. Dėl artimo kontakto su bakterijos nešiotoju pavojus užsikrėsti gali padidėti 800 kartų. 

Rizikos grupės

Kūdikiai ir paaugliai labai lengvai suserga meningokokine infekcija. Kūdikiai yra ypač neatsparūs meningokokinei infekcijai. Taip yra iš dalies dėl to, kad jų imuninė sistema nėra visiškai susiformavusi. Tačiau dauguma kūdikių, kuriuos užklumpa ši liga, iki tol būna sveiki.

Rizika susirgti meningokokine infekcija paaugliams ir jaunimui taip pat yra didesnė. Tai yra siejama su elgesio ir gyvenimo būdo pokyčiais. Šiose amžiaus grupėse matomas neįprastai aukštas mirštamumo nuo meningokokinės infekcijos mastas. Be to, tikimybė, kad paaugliai ir jaunimas yra šių bakterijų nešiotojai, yra didesnė nei kitose amžiaus grupėse. 

Kitoms didesnės rizikos užsikrėsti meningokokine infekcija grupėms priskiriami keliautojai, kariškiai ir musulmonų maldininkai, keliaujantys į hadžo arba umros piligrimines keliones. Jie gali tapti ir ligos nešiotojais.

Meningokokinės infekcijos gydymas

Meningokokinę ligą būtina gydyti ligoninėje ir taikyti antimikrobinį gydymą. Šios ligos pasekmės gali būti labai sunkios, nors ir būna skiriamas tinkamas gydymas bei nedelsiant atliekama medicininė intervencija. Ji taip pat gali baigtis mirtimi.

Skiepijimas

Meningokokinė infekcija yra pagrindinė mirčių ir neįgalumo, kurių galima išvengti, priežastis tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Veiksmingiausias būdas užkirsti kelią meningokokinei infekcijai yra vakcinacija.

Skiepijant galima apsaugoti nuo A, B, C, W-135 ir Y meningokoko bakterijų (N. meningitidis) grupių sukeliamos ligos. Šiuo metu nuo ligos, kurią sukelia N. meningitidis, A, C, W-135 ir Y grupių bakterijų rekomenduojama skiepytis „Nimenrix“ vakcina.

Pagrindinė rizikos grupė, kuriai rekomenduojama skiepytis nuo A ir C serotipo meningokokų, yra keliautojai, vykstantys į meningokokinės infekcijos protrūkiais pasireiškiančias šalis. Vykstant į tokias šalis netgi reikalaujama būti pasiskiepijusiam nuo N. meningitidis C tipo. 

Meningokoko C vakcina rekomenduojama vykstantiems į šalis, kur pradėtas visuotinis skiepijimas meningokokine vakcina: Brazilija, Kanada, Graikija, Airija, Islandija, Portugalija, Ispanija, Didžioji Britanija, Italija, Australija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas, Olandija, Šveicarija, Kipras.

NEISVAC-C skirta aktyviai 2 mėnesių ir vyresnių vaikų, paauglių ir suaugusiųjų imunizacijai nuo invazinės ligos, kurią sukelia N. meningitidis C serogrupės bakterijos. Ši vakcina gali būti skirta kūdikiams nuo 2 iki 4 mėnesių: reikia skirti dvi dozes su dviejų mėnesių pertrauka.

Kūdikiams nuo 4 mėnesių, vyresniems vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems reikalinga viena dozė. Baigus kūdikių pirminio imunizavimo kursą kūdikiams nuo 2 iki 12 mėnesių rekomenduojama skirti palaikomąją dozę, kai kūdikis bus apytikriai 12–13 mėnesių, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po paskutinės vakcinacijos. Imunitetas pradeda formuotis praėjus dviem savaitėms po antro skiepo. Manoma, kad išlieka visą laiką.

 

„Bexsero“ tiesia kelią plataus spektro vakcinai

Šiuo metu turimos vakcinos, skirtos kitoms keturioms pagrindinėms infekcijų sukeliančioms meningokokinėms serologinėms grupėms (A, C, Y ir W-135), buvo sukurtos naudojant išorinę polisacharidinę kapsulę kaip antigeno taikinį. Tačiau paaiškėjo, kad B grupės meningokokinė infekcija (sutrumpintai MenB) yra taikinys, į kurį pataikyti itin sunku, nes imuninė sistema prastai atpažįsta išorinį bakterijos apvalką kaip antigeną, todėl nesukeliamas organizmo imuninis atsakas.

Anksčiau vakcinoms nuo MenB būdavo bandoma naudoti išorinės membranos baltymus kaip antigenus. Tačiau kiekvienoje MenB padermėje šie baltymai labai skirtingi, todėl šios vakcinos buvo veiksmingos tik nuo konkrečių padermių (iš viso žinoma apie 8 000 padermių). Kad vakcina būtų veiksminga, turi būti galimybė suteikti visokeriopą apsaugą nuo daugumos B grupės meningokoko padermių, bet iki šiol to pasiekti turimomis technologijomis nepavykdavo.

„Bexsero®“ (B grupės meningokokų vakcina (rDNR, komponentinė, adsorbuota)) yra pirmoji plataus spektro B grupės meningokokų vakcina, patvirtina Europos Komisijos ir leidžiama naudoti 2 mėnesių kūdikiams ir vyresniems žmonėms. 

„Bexsero“ yra daugiau kaip 20 metų trukusių tyrimų rezultatas. MenB – taikinys, į kurį pataikyti buvo labai sunku, nes išorinį bakterijos apvalką imuninė sistema prastai atpažįsta, tad kurti veiksmingą vakciną sekėsi itin sunkiai, bet pastaruoju metu padaryti moksliniai atradimai tai leido. „Bexsero“ buvo sukurta taikant apdovanojimų pelniusį mokslinį metodą, susijusį su MenB genetinės sandaros (genomo sekos) iššifravimu. Šis naujoviškas metodas suteikė pagrindą naujai vakcinų kartai, jos gali padėti apsisaugoti ir nuo kitų ligų, kurių sukelia labai įvairių padermių sukėlėjai.

Beveik 8 000 kūdikių, vaikų, paauglių ir suaugusiųjų dalyvavo „Bexsero“ klinikiniuose tyrimuose, kurių duomenys rodo, kad „Bexsero“ gali padėti apsaugoti nuo šios pražūtingos ligos įvairaus amžiaus žmones, įskaitant kūdikius, kurie turi didžiausią riziką susirgti šia infekcija.

Klinikinių tyrimų duomenys parodė:

„Bexsero“ galima skirti kūdikiams jau nuo 2 mėnesių;

„Bexsero“ galima skirti kūdikiams kartu su kitomis įprastomis vakcinomis arba taikyti šią vieną vakciną, laikantis lankstaus skiepijimo kalendoriaus;

Kūdikiams skiriama „Bexsero“ buvo saugi ir toleruojama panašiai kaip kitos kūdikiams įprastai naudojamos vakcinos;

Dažniausiai pastebėtos nepageidaujamos reakcijos yra panašios į kitų vakcinų: jautrumas ir paraudimas injekcijos vietoje, dirglumas ir karščiavimas (karščiavimas buvo dažnesnis, jei „Bexsero“ buvo skirta kartu su kitomis vakcinomis).

Amžiaus grupė Pradinė imunizacija Intervalai tarp pradinių dozių Stiprinamoji dozė
Kūdikiai nuo 2 iki 5 mėn. Trys dozės po 0,5 ml Pirmąją dozę skiriant 2 mėn. kūdikiui Ne mažiau kaip 1 mėn. Taip. Viena dozė, kuri skiriama tarp 12 ir 15 gyvenimo mėnesių, darant ne trumpesnę kaip 6 mėnesių pertrauką tarp pirminės vakcinacijos kurso ir stiprinamosios dozės suleidimo.
Kūdikiai nuo 3 iki 5 mėn. Dvi dozės po 0,5 ml Ne mažiau kaip 2 mėn. Taip. Viena dozė, kuri skiriama tarp 12 ir 15 gyvenimo mėnesių, darant ne trumpesnę kaip 6 mėnesių pertrauką tarp pirminės vakcinacijos kurso ir stiprinamosios dozės suleidimo.
Kūdikiai nuo 6 iki 11 mėn. Dvi dozės po 0,5 ml Ne mažiau kaip 2 mėn. Taip. Viena dozė, kuri skiriama antraisiais gyvenimo metais, darant bent 2 mėnesių pertrauką tarp pirminės vakcinacijos kurso ir stiprinamosios dozės suleidimo.
Vaikai nuo 12 iki 23 mėn. Dvi dozės po 0,5 ml Ne mažiau kaip 2 mėn. Taip. Viena dozė, kuri skiriama darant 12–23 mėnesių pertrauką tarp pirminės vakcinacijos kurso ir stiprinamosios dozės.
Vaikai nuo 2 iki 10 metų Dvi dozės po 0,5 ml Ne mažiau kaip 1 mėn. Poreikis nenustatytas
Paaugliai (nuo 11 metų) ir suaugusieji Dvi dozės po 0,5 ml Ne mažiau kaip 1 mėn. Poreikis nenustatytas

Pagal patvirtintą Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2018 metų liepos 1 dienos pradėti skiepyti 2 mėnesių kūdikiai.

„Trumenba“ – tai rekombinantinė absorbuota vakcina nuo invazinės meningokokinės B infekcijos. Ji skirta apsaugoti nuo šios infekcijos 10 metų ir vyresnius asmenis. Galimos dvi vakcinacijos schemos: dvi dozės su 6 mėnesių pertrauka arba trys dozės 0, 1, 5 schema. Imunitetas susidaro praėjus mėnesiui po antros dozės ir, manoma, išlieka visą gyvenimą.