Endemik 9 Paslaugos 9 Skiepai 9 Hepatitas

Hepatitas

Virusinis hepatitas: kaip apsisaugoti?

Virusiniai hepatitai – tai skirtingų virusų sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje nuo virusinio hepatito ar jo komplikacijų kasmet miršta apie 1,4 mln. žmonių. Pasak PSO, tai – „tylusis žudikas“. Taip yra todėl, kad daugumai užsikrėtusių hepatito virusais nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai. Liga gali pereiti į lėtinę formą, kuri per kelis dešimtmečius gali progresuoti į kepenų cirozę ar vėžį. Pagal sukėlėją yra išskiriami keli virusinių hepatitų tipai. 

Hepatitas A

Hepatitas A – tai virusinė kepenų infekcija, ypač aktuali išsivysčiusių šalių gyventojams, vykstantiems į mažiau išsivysčiusias šalis (Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Vidurio Rytuose, Pietryčių Azijoje). Šia liga galima užsikrėsti nuo sergančiųjų, per gyvūnų ir žmonių ekskrementais užterštą maistą bei vandenį. Hepatitui A būdinga gelta, silpnumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas.

Hepatitas A gali pasireikšti besimptome, lengva arba sunkia forma. Liga gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Jos sukėlėjas yra atsparus išorės aplinkos veiksniams – šalčiui, kaitinimui, džiovinimui ir kt. Pavyzdžiui, užšaldytame maiste (-20 °C) virusas gali išgyventi ir metus, gėlame ar jūros vandenyje išlieka gyvybingas nuo 12 savaičių iki 12 mėnesių. Šio viruso neveikia įprastinių koncentracijų dezinfekcinės priemonės. Be to, grėsmė užsikrėsti hepatitu A išlieka itin ilgai – inkubacinis periodas trunka nuo 2–6 savaičių iki kelių mėnesių, o pasveikus virusas išlieka aktyvus dar savaitę.

Lietuvoje registruojami pavieniai hepatito A atvejai, tačiau pasitaiko ir ligos protrūkių. Didesni protrūkiai įvyksta maždaug kas 5–7 metus, mažesni – dar dažniau. Įvairiose pasaulio šalyse kilę hepatito A protrūkiai susiję su maistu, kuris po paruošimo papildomai nėra kaitinamas. 

Džiovinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2018 metais 41 proc. sirgusiųjų virusiniu hepatitu A nurodė, kad užsikrėtė gyvenamojoje aplinkoje, dar 41 proc. užsikrėtimo vieta nenustatyta ir tik 18 proc. iš sirgusiųjų užsikrėtė kelionių metu.

Skiepijimas

Visame pasaulyje pripažinta efektyviausia apsaugos nuo hepatito A priemonė – skiepai. Skiepai atliekami likus 4 savaitėms iki kelionės, antroji dozė skiriama po 6–36 mėnesių. Tokia skiepijimo schema užtikrina imunitetą ne mažiau kaip 10 metų.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme numatyta, kad darbuotojai, kuriems yra pavojus susirgti užkrečiamąja liga, skiepijami darbdavio lėšomis. Primename, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras rekomenduoja nuo hepatito A paskiepyti įstaigų bei įmonių darbuotojus, dirbančius maisto tvarkymo objektuose ar tiesiogiai dalyvaujančius maisto tvarkyme.

Hepatitas B

Hepatitas B – plačiai paplitęs Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Vidurio Rytuose, Amazonės Baseino regione, kai kuriose Karibų jūros vietovėse. Tai – virusinė kepenų liga, kaip komplikacija dažnai išsivysto kepenų cirozė, kepenų vėžys arba netgi ištinka mirtis. Šis virusas plinta tuo pačiu būdu kaip ir ŽIV: nesaugių lytinių santykių metu, kontaktuojant su sergančiojo krauju ar kitais kūno skysčiais, naudojantis ligonio dantų šepetuku, skustuvu, įsidūrus užkrėsto švirkšto adata ar nesteriliais instrumentais atliekant manikiūrą, tatuiruotes, veriant auskarus ir pan.

Skiepijimas

Naujagimiai ir kūdikiai skiepijami pagal skiepijimo kalendorių. Neskiepytiems asmenims skiriamos 3 vakcinacijos dozės (standartinė schema: pirmoji dozė, antroji – po 1 mėnesio ir trečioji – per 6–12 mėnesių). Tokia skiepijimo schema užtikrina imunitetą ne mažiau kaip 25 metams. Kadangi hepatitui būdingas ilgas inkubacinis periodas, pirmos dvi vakcinos gali būti skiriamos prieš kelionę, trečioji – grįžus.

Skiepai – viena ekonomiškai efektyviausių profilaktikos priemonių: profilaktika skiepais yra daug pigesnė nei gydymas. O pasiskiepyti galima bet kada, tačiau keliaujantiems asmenims į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama kreiptis iki kelionės likus 4–6 savaitėms. Po skiepų imunitetui susiformuoti reikalingas tam tikras laikotarpis. Jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą – kai kuriais skiepais gali būti skiepijama likus mažiau laiko iki kelionės.

Asmenys, kuriems yra rizika užsikrėsti hepatito A ir hepatito B virusais, gali būti skiepijami sudėtine hepatito A ir hepatito B vakcina.