Hepatitas A

Virusinis hepatitas: kaip apsisaugoti?

Virusiniai hepatitai – tai skirtingų virusų sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje nuo virusinio hepatito ar jo komplikacijų kasmet miršta apie 1,4 mln. žmonių. Pasak PSO, tai – „tylusis žudikas“. Taip yra todėl, kad daugumai užsikrėtusių hepatito virusais nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai. Liga gali pereiti į lėtinę formą, kuri per kelis dešimtmečius gali progresuoti į kepenų cirozę ar vėžį. Pagal sukėlėją yra išskiriami keli virusinių hepatitų tipai. 

Hepatitas A

Hepatitas A – tai virusinė kepenų infekcija, ypač aktuali išsivysčiusių šalių gyventojams, vykstantiems į mažiau išsivysčiusias šalis (Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Vidurio Rytuose, Pietryčių Azijoje). Šia liga galima užsikrėsti nuo sergančiųjų, per gyvūnų ir žmonių ekskrementais užterštą maistą bei vandenį. Hepatitui A būdinga gelta, silpnumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas.

Hepatitas A gali pasireikšti besimptome, lengva arba sunkia forma. Liga gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Jos sukėlėjas yra atsparus išorės aplinkos veiksniams – šalčiui, kaitinimui, džiovinimui ir kt. Pavyzdžiui, užšaldytame maiste (-20 °C) virusas gali išgyventi ir metus, gėlame ar jūros vandenyje išlieka gyvybingas nuo 12 savaičių iki 12 mėnesių. Šio viruso neveikia įprastinių koncentracijų dezinfekcinės priemonės. Be to, grėsmė užsikrėsti hepatitu A išlieka itin ilgai – inkubacinis periodas trunka nuo 2–6 savaičių iki kelių mėnesių, o pasveikus virusas išlieka aktyvus dar savaitę.

Lietuvoje registruojami pavieniai hepatito A atvejai, tačiau pasitaiko ir ligos protrūkių. Didesni protrūkiai įvyksta maždaug kas 5–7 metus, mažesni – dar dažniau. Įvairiose pasaulio šalyse kilę hepatito A protrūkiai susiję su maistu, kuris po paruošimo papildomai nėra kaitinamas. 

Džiovinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2018 metais 41 proc. sirgusiųjų virusiniu hepatitu A nurodė, kad užsikrėtė gyvenamojoje aplinkoje, dar 41 proc. užsikrėtimo vieta nenustatyta ir tik 18 proc. iš sirgusiųjų užsikrėtė kelionių metu.

Skiepijimas

Visame pasaulyje pripažinta efektyviausia apsaugos nuo hepatito A priemonė – skiepai. Skiepai atliekami likus 4 savaitėms iki kelionės, antroji dozė skiriama po 6–36 mėnesių. Tokia skiepijimo schema užtikrina imunitetą ne mažiau kaip 10 metų.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme numatyta, kad darbuotojai, kuriems yra pavojus susirgti užkrečiamąja liga, skiepijami darbdavio lėšomis. Primename, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras rekomenduoja nuo hepatito A paskiepyti įstaigų bei įmonių darbuotojus, dirbančius maisto tvarkymo objektuose ar tiesiogiai dalyvaujančius maisto tvarkyme.

AVAXIM 160V VAKCINA (Nuo Hepatito A)

KĄ SVARBU ŽINOTI?

Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali. Ji skirta paaugliams nuo 16 metų ir suaugusiems.
Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų ar antibiotikui neomicinui arba šiuo metu sergate ūmia liga arba yra lėtinės ligos paūmėjimas.
Šios vakcinos skiepijimo schema priklauso nuo to, trumpalaikės ar ilgalaikės apsaugos nuo hepatito A reikia:
Trumpalaikė apsauga. Imunitetas susidaro praėjus 14 dienų po pirmosios dozės suleidimo ir išlieka iki 36 mėnesių.
Ilgalaikė apsauga. Suleidus pirmąją vakcinos dozę po 6-12 mėnesių (kritiniu atveju – iki 36 mėnesių po pirmosios dozės) suleidžiama palaikomoji dozė, po kurios imunitetas nuo hepatito A išlieka 10 metų.

Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo:
• galvos skausmas;
• pykinimas, vėmimas;
• apetito nebuvimas;
• viduriavimas, pilvo skausmas;
• raumenų ir sąnarių skausmas;
• vidutinio laipsnio karščiavimas;
• bendras silpnumas;
• vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva – visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos.

Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima išgerti vaistų nuo skausmo (pvz., tab. Ibuprofen 400 mg arba tab. Paracetamol 500 mg).

Bent parą po vakcinacijos negalima:
• vartoti alkoholio;
• drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti);
• aktyviai sportuoti;

Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos yra labai retos. Tai gali būti tokios reakcijos:
• pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų pamėlynavimas;
• galvos sukimasis (žemas kraujo spaudimas) ir ūminis
kraujagyslių nepakankamumas (kolapsas);
• veido ir kaklo patinimas.

Jeigu pasireiškia sunki alerginė reakcija, ji paprastai pasireiškia labai greitai, iškart po injekcijos, kol Jūs vis dar esate klinikoje ar gydytojo kabinete.

Jeigu bent vienas požymis atsiranda Jums išėjus iš klinikos, po to kai Jums buvo sušvirkšta vakcinos, nedelsiant būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.

HAVRIX VAKCINA (Nuo hepatito A)

KĄ SVARBU ŽINOTI?

Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali. Ji skirta paaugliams nuo 16 metų ir suaugusiems.
Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų ar antibiotikui neomicinui arba šiuo metu sergate ūmia liga arba yra lėtinės ligos paūmėjimas.
Reikia suleisti dvi šios vakcinos dozes:
Pirmoji dozė – Jūsų pasirinktu metu, antroji dozė gali būti suleista praėjus nuo 6 mėnesių iki 5 metų po pirmosios dozės suleidimo, geriausia – praėjus 6-12 mėnesių.

Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo:
• galvos skausmas;
• dirglumas;
• apetito nebuvimas;
• pykinimas, vėmimas;
• viduriavimas, pilvo skausmas;
• karščiavimas ≥37,5 °C, negalavimas;
• mieguistumas, nuovargis;
• vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva – visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos.
Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima išgerti vaistų nuo skausmo (pvz., tab. Ibuprofen 400 mg arba tab. Paracetamol 500mg).

Bent parą po vakcinacijos negalima:
• vartoti alkoholio;
• drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti);
• aktyviai sportuoti.

Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos užregistruoti tik keletas atvejų. Tai gali būti tokios reakcijos:
• pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų pamėlynavimas;
• galvos sukimasis (žemas kraujo spaudimas) ir ūminis
kraujagyslių nepakankamumas (kolapsas);
• veido ir kaklo patinimas.

Jeigu pasireiškia sunki alerginė reakcija, ji paprastai pasireiškia labai greitai, iškart po injekcijos, kol Jūs vis dar esate klinikoje ar gydytojo kabinete.

Jeigu bent vienas požymis atsiranda Jums išėjus iš klinikos, po to kai Jums buvo sušvirkšta vakcinos, nedelsiant būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.

TWINRIX VAKCINA (Nuo hepatitų A ir B)

KĄ SVARBU ŽINOTI?

Ši vakcina apsaugo TIK nuo hepatitų A ir B, nuo hepatito C ji neapsaugo. Taip pat ši vakcina nepadės, jei žmogus JAU yra užsikrėtęs hepatitu B, tačiau dar nejaučia simptomų.
Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali. Ji skirta paaugliams nuo 16 metų ir
suaugusiems.
Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų, mielėms, antibiotikui neomicinui arba šiuo metu sergate sunkia ūmia liga arba yra lėtinės ligos paūmėjimas.
Nustatyta, kad nutukusių žmonių atsakas į vakciną yra silpnas, dėl to gali nesusidaryti apsauga nuo hepatito A. Be to, nustatyta, kad dėl silpno atsako į vakciną gali nesusidaryti apsauga nuo hepatito B senyviems žmonėms, vyrams dažniau nei moterims, rūkantiems, nutukusiems, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms ar vartojantiesiems tam tikrų vaistų.

Galimos tokios vakcinos skeipijimo schemos:
Įprasta schema – reikalingos trys vakcinos dozės: pirmoji Jūsų pasirinktu metu, antroji – praėjus 1 mėnesiui po pirmosios dozės, trečioji – praėjus 6 mėnesiams po pirmosios dozės.
Greitoji schema – pirmoji Jūsų pasirinktu metu, antroji dozė praėjus 7 dienoms po pirmosios, trečioji dozė – praėjus 21 dienai po pirmosios dozės, ketvirtoji (palaikomoji) dozė – praėjus 12 mėnesių po pirmosios dozės.

Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo:
• galvos skausmas;
• dirglumas, irzlumas;
• apetito nebuvimas;
• pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmas;
• karščiavimas ≥ 37.5°C, negalavimas, nuovargis;
• vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva – visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos.

Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima išgerti vaistų nuo skausmo (pvz., tab. Ibuprofen 400 mg arba tab. Paracetamol 500 mg).

Bent parą po vakcinacijos negalima:
• vartoti alkoholio;
• drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti);
• aktyviai sportuoti.

Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos yra retos. Tai gali būti tokios reakcijos:
• pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų pamėlynavimas;
• galvos sukimasis (žemas kraujo spaudimas) ir ūminis
kraujagyslių nepakankamumas (kolapsas);
• veido ir kaklo patinimas.

Jeigu pasireiškia sunki alerginė reakcija, ji paprastai pasireiškia labai greitai, iškart po injekcijos, kol Jūs vis dar esate klinikoje ar gydytojo kabinete.

Jeigu bent vienas požymis atsiranda Jums išėjus iš klinikos po to, kai Jums buvo sušvirkšta vakcinos, nedelsiant būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.