Virusinis hepatitas: kaip apsisaugoti?

Virusiniai hepatitai – tai skirtingų virusų sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje nuo virusinio hepatito ar jo komplikacijų kasmet miršta apie 1,4 mln. žmonių. Pasak PSO, tai – „tylusis žudikas“. Taip yra todėl, kad daugumai užsikrėtusių hepatito virusais nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai. Liga gali pereiti į lėtinę formą, kuri per kelis dešimtmečius gali progresuoti į kepenų cirozę ar vėžį. Pagal sukėlėją yra išskiriami keli virusinių hepatitų tipai. 

Hepatitas B

Hepatitas B – plačiai paplitęs Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Vidurio Rytuose, Amazonės Baseino regione, kai kuriose Karibų jūros vietovėse. Tai – virusinė kepenų liga, kaip komplikacija dažnai išsivysto kepenų cirozė, kepenų vėžys arba netgi ištinka mirtis. Šis virusas plinta tuo pačiu būdu kaip ir ŽIV: nesaugių lytinių santykių metu, kontaktuojant su sergančiojo krauju ar kitais kūno skysčiais, naudojantis ligonio dantų šepetuku, skustuvu, įsidūrus užkrėsto švirkšto adata ar nesteriliais instrumentais atliekant manikiūrą, tatuiruotes, veriant auskarus ir pan.

Skiepijimas

Naujagimiai ir kūdikiai skiepijami pagal skiepijimo kalendorių. Neskiepytiems asmenims skiriamos 3 vakcinacijos dozės (standartinė schema: pirmoji dozė, antroji – po 1 mėnesio ir trečioji – per 6–12 mėnesių). Tokia skiepijimo schema užtikrina imunitetą ne mažiau kaip 25 metams. Kadangi hepatitui būdingas ilgas inkubacinis periodas, pirmos dvi vakcinos gali būti skiriamos prieš kelionę, trečioji – grįžus.

Skiepai – viena ekonomiškai efektyviausių profilaktikos priemonių: profilaktika skiepais yra daug pigesnė nei gydymas. O pasiskiepyti galima bet kada, tačiau keliaujantiems asmenims į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama kreiptis iki kelionės likus 4–6 savaitėms. Po skiepų imunitetui susiformuoti reikalingas tam tikras laikotarpis. Jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą – kai kuriais skiepais gali būti skiepijama likus mažiau laiko iki kelionės.

Asmenys, kuriems yra rizika užsikrėsti hepatito A ir hepatito B virusais, gali būti skiepijami sudėtine hepatito A ir hepatito B vakcina.

ENGERIX ADULT VAKCINA (Nuo hepatito B) 

KĄ SVARBU ŽINOTI?

Ši vakcina apsaugo TIK nuo hepatito B, nuo hepatitų A ir C ji neapsaugo. Taip pat ši vakcina nepadės, jei žmogus JAU yra užsikrėtęs hepatitu B, tačiau dar nejaučia simptomų.
Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali. Ji skirta paaugliams nuo 16 metų ir suaugusiems, išskirtinais atvejais vakcina gali būti skiriama paaugliams nuo 11 metų.
Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų ar mielėms arba šiuo metu sergate ūmia liga arba yra lėtinės ligos paūmėjimas.

Galimos kelios šios vakcinos skiepijimo schemos:
Įprasta schema – reikalingos trys vakcinos dozės: pirmoji Jūsų pasirinktu metu, antroji – praėjus 1 mėnesiui po pirmosios dozės, trečioji – praėjus 6 mėnesiams po pirmosios dozės.
Greitesnė schema – pirmoji dozė Jūsų pasirinktu metu, antroji – praėjus 1 mėnesiui po pirmosios dozės, trečioji – praėjus 2 mėnesiams po 1-osios dozės, ketvirtoji – praėjus 12 mėnesių po pirmosios dozės.
Greičiausia schema – pirmoji dozė Jūsų pasirinktu metu, antroji – po 7 dienų po pirmosios dozės, trečioji dozė – praėjus 21-ai dienai po pirmosios dozės, ketvirtoji – praėjus 12 mėnesių po pirmosios dozės.

Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo:
• galvos skausmas;
• dirglumas, irzlumas;
• apetito nebuvimas;
• mieguistumas;
• pykinimas, vėmimas;
• viduriavimas, pilvo skausmas;
• karščiavimas, negalavimas, nuovargis.

Vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva – visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos.
Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima išgerti vaistų nuo skausmo (pvz., tab. Ibuprofen 400 mg arba tab. Paracetamol 500 mg).

Bent parą po vakcinacijos negalima:
• vartoti alkoholio;
• drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti);
• aktyviai sportuoti.

Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos užregistruoti tik keletas atvejų. Tai gali būti tokios reakcijos:
• pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų pamėlynavimas;
• galvos sukimasis (žemas kraujo spaudimas) ir ūminis
kraujagyslių nepakankamumas (kolapsas);
• veido ir kaklo patinimas.

Jeigu pasireiškia sunki alerginė reakcija, ji paprastai pasireiškia labai greitai, iškart po injekcijos, kol Jūs vis dar esate klinikoje ar gydytojo kabinete.

Jeigu bent vienas požymis atsiranda Jums išėjus iš klinikos, po to kai Jums buvo sušvirkšta vakcinos, nedelsiant būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.

INFANRIX HEXA VAKCINA (Nuo hepatito B)

KĄ SVARBU ŽINOTI?

Ši vakcina apsaugo nuo Haemophilus influenzae B bakterijos, kuri gali sukelti meningitą, sepsį, artritą, celiulitą bei epiglotitą, taip pat nuo difterijos, stabligės ir kokliušo, poliomielito, hepatito B.
Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali. Ji skirta vaikams nuo 6 savaičių iki 10 metų amžiaus.
Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei Jūsų vaikas yra alergiškas bent vienam iš jos komponentų, antibiotikui neomicinui, polimiksinui, jei serga ūmine liga.
Reikalingos KETURIOS šios vakcinos dozės: I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė po 2 mėn., III-ia dozė po 2 mėn. po antros dozės, IV-a dozė – mažiausiai 6 mėn. po trečiosios dozes, geriausia po 6-12 mėn., bet ne vėliau kaip 18 mėnesių amžiuje.
Palaikomosios dozės: kas 10 metų.
Imunitetas susidaro praėjus 2-4 savaitėms po pirminės imunizacijos ir išlieka apie 10 metų.

Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo:
• bendras negalavimas, dirglumas,nuovargis, neįprastas verkimas;
• karščiavimas ≥ 38°C;
• apetito praradimas;
• vėmimas, viduriavimas;
• sąnarių skausmas;
• raumenų skausmas;
• vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva – visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant injekcijos vietos.

Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima vaikui duoti vaistų nuo skausmo, dozuojant pagal kūno masę (pvz .,10mg/kg Ibuprofeno ar 15mg/kg Paracetamolio). Jei skiepijama ne pirma vakcinos dozė, o po pirmosios buvo ryškūs šalutiniai reiškiniai – galima prieš vakcinaciją suduoti Paracetamolio pagal kūno svorį, dozę kartojant po 4-6 valandų). Bent parą po vakcinacijos negalima drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo
nors pridengti).

Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos yra retos. Tai gali būti tokios reakcijos:
• pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų pamėlynavimas;
• galvos sukimasis (žemas kraujo spaudimas) ir ūminis kraujagyslių nepakankamumas (kolapsas);
• veido ir kaklo patinimas.

Jeigu pasireiškia sunki alerginė reakcija, ji paprastai pasireiškia labai greitai, iškart po injekcijos, kol Jūs vis dar esate klinikoje ar gydytojo kabinete.
Jeigu bent vienas požymis atsiranda Jums išėjus iš klinikos, po to kai Jums buvo sušvirkšta vakcinos, nedelsiant būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.

TWINRIX VAKCINA (Nuo hepatitų A ir B)

KĄ SVARBU ŽINOTI?

Ši vakcina apsaugo TIK nuo hepatitų A ir B, nuo hepatito C ji neapsaugo. Taip pat ši vakcina nepadės, jei žmogus JAU yra užsikrėtęs hepatitu B, tačiau dar nejaučia simptomų.
Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali. Ji skirta paaugliams nuo 16 metų ir
suaugusiems.
Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų, mielėms, antibiotikui neomicinui arba šiuo metu sergate sunkia ūmia liga arba yra lėtinės ligos paūmėjimas.
Nustatyta, kad nutukusių žmonių atsakas į vakciną yra silpnas, dėl to gali nesusidaryti apsauga nuo hepatito A. Be to, nustatyta, kad dėl silpno atsako į vakciną gali nesusidaryti apsauga nuo hepatito B senyviems žmonėms, vyrams dažniau nei moterims, rūkantiems, nutukusiems, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms ar vartojantiesiems tam tikrų vaistų.

Galimos tokios vakcinos skeipijimo schemos:
Įprasta schema – reikalingos trys vakcinos dozės: pirmoji Jūsų pasirinktu metu, antroji – praėjus 1 mėnesiui po pirmosios dozės, trečioji – praėjus 6 mėnesiams po pirmosios dozės.
Greitoji schema – pirmoji Jūsų pasirinktu metu, antroji dozė praėjus 7 dienoms po pirmosios, trečioji dozė – praėjus 21 dienai po pirmosios dozės, ketvirtoji (palaikomoji) dozė – praėjus 12 mėnesių po pirmosios dozės.

Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo:
• galvos skausmas;
• dirglumas, irzlumas;
• apetito nebuvimas;
• pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmas;
• karščiavimas ≥ 37.5°C, negalavimas, nuovargis;
• vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva – visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos.

Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima išgerti vaistų nuo skausmo (pvz., tab. Ibuprofen 400 mg arba tab. Paracetamol 500 mg).

Bent parą po vakcinacijos negalima:
• vartoti alkoholio;
• drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti);
• aktyviai sportuoti.

Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos yra retos. Tai gali būti tokios reakcijos:
• pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų pamėlynavimas;
• galvos sukimasis (žemas kraujo spaudimas) ir ūminis
kraujagyslių nepakankamumas (kolapsas);
• veido ir kaklo patinimas.

Jeigu pasireiškia sunki alerginė reakcija, ji paprastai pasireiškia labai greitai, iškart po injekcijos, kol Jūs vis dar esate klinikoje ar gydytojo kabinete.

Jeigu bent vienas požymis atsiranda Jums išėjus iš klinikos po to, kai Jums buvo sušvirkšta vakcinos, nedelsiant būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.