pgr tyrimas

Psichiatras yra gydytojas, diagnozuojantis psichikos sutrikimus, psichines ligas, skiriantis gydymą ir medikamentus dėl psichikos sutrikimų. Psichiatras gali skirti antidepresantus, raminamuosius, nuotaiką reguliuojančius vaistus, antipsichozinius medikamentus ir kitus, kurie reikalingi gydymui. Taip pat gali skirti pacientui laboratorinius tyrimus, stebėti gydomo paciento būklę ir sveikimo progresą. 

Psichiatrai gydo sunkias psichines ligas. Kartais jie tiesiog turi nustatyti diagnozę, bet gydymas nėra skiriamas. Taip pat skiriasi ir vaikų bei suaugusiųjų psichiatrų darbas, nes ir jų problemos yra labai skirtingos. 

Psichiatrai konsultuoja ir gydo ne tik sunkius psichikos susirgimus, tačiau ir konsultuoja žmones, kurie turi kitų ligų, tokių kaip valgymo sutrikimai – anoreksija, bulimija ir panašiai.

Dažnai žmonės nežino pas ką tiksliai reikėtų kreiptis – psichologą, psichiatrą, psichoterapeutą ar psichoanalitiką. Todėl plačiau aptarkime, kas yra psichiatras, ką tiria psichiatrija, kuo ji skiriasi nuo psichologijos, kuo skiriasi psichologas nuo psichoterapeuto, ką daro vaikų ir paauglių psichiatras, kokie simptomai išduoda psichikos sutrikimus, kodėl svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją psichiatrą bei kokia yra psichiatro konsultacijos kaina.

Kuo skiriasi psichologas nuo psichoterapeuto?

Aiškinantis, kuo skiriasi psichologas nuo psichoterapeuto, pirmiausia svarbu paminėti, kad psichologas neturi medicininio išsilavinimo, nėra gydytojas ir sprendžia kiek lengvesnes problemas. Psichologas negali diagnozuoti ligos, taip pat negali skirti vaistų gydymui.

Kas yra psichologija? Žmogaus psichologija yra išties sudėtingas mokslas, apimantis įvairias žmogaus psichinio gyvenimo sritis. Psichologai dažniausiai tiria žmogaus elgesį, taip pat mąstymą, konsultuoja dėl dėmesio sutelkimo, valios, vyresniems žmonėms dažnai į psichologus tenka kreiptis dėl atminties procesų. Kitaip tariant, psichologai žmonėms padeda susikalbėti patiems su savimi, pataria, kartais įkvepia, moko rasti išeitį ir kelią iš įvairiausių jo gyvenimo negandų. Psichologai padeda žmonėms įveikti depresiją, tikėti savimi ir įgyti stiprybės.

Psichologai dar yra skirstomi į skirtingas kryptis – medicinos psichologus, socialinius psichologus bei pedagogikos psichologus. Be to, kad jie gali dirbti kabinete su pacientais, psichologai dirba ir mokyklose, universitetuose, dėsto paskaitas, dirba prie psichologinės pagalbos linijų ir dažnai apmoko savanorius. Taip pat psichologai gali vykdyti asmenybės testus, intelekto nustatymo testus. Psichologai gali pasitarnauti tiek renkantis profesiją, tiek buriant žmones į tam tikras grupes.

Jei su psichologais susiduriate medicinos įstaigoje, tai bus medicinos psichologai, arba dar kitaip vadinami klinikiniai psichologai. Ši psichologų kryptis, skirtingai nei, pavyzdžiui, pedagogikos psichologai, turi daugiau žinių apie ligas bei jų diagnozavimą.

Jei psichologai daugiau sprendžia socialinius klausimus, nagrinėja žmones veikiančius aplinkos bei kultūrinius veiksnius, tai psichoterapeutai, kaip medikai, remiasi daugiau biologiniais aspektais. Psichoterapeutai yra gydytojai. Dažniausiai jais tampa psichiatrai, po studijų pasirinkę papildomą kryptį ir baigę papildomus netrumpus mokslus. Psichoterapija turi nemažai skirtingų krypčių, tad gydytojai psichoterapeutai pasirenka pagal kurią iš jų dirbs ir taikys gydymą. Tai tokios mokslinės kryptys kaip psichoanalitika, geštalto terapija ir kitos.

Psichoterapijos esmė yra paciento ir gydytojo pokalbis, kurio metu pacientas gali ir pats atsakyti į jį kamuojančius klausimus ir padėti pats sau išspręsti problemas.

Psichoterapeutai gali paskirti individualią ar grupinę psichoterapiją, nustatyti jos dažnumą ir trukmę.

Kokie simptomai išduoda psichikos sutrikimus?

Pirmiausia verta aptarti, kokius sutrikimus gydo psichiatrai psichoterapeutai. Gydytojas psichiatras tiria, diagnozuoja ir gydo valgymo sutrikimus, tokius kaip anoreksija ar bulimija, taip pat depresiją, įvairias priklausomybes – nuo alkoholio, narkotikų ir kitų kenksmingų mūsų organizmui medžiagų ar įpročių, šizofreniją, bipolinį sutrikimą. Taip pat šios srities gydytojai padeda žmonėms su senatvine demensija, Alzhaimerio liga, po įvairių galvos traumų, meningito.

Minėtus ir kitus psichikos sutrikimus bei ligas gali išduoti patys įvairiausi simptomai. Turintys psichinių sutrikimų žmonės gali elgtis ir labai ramiai, kuomet apie jį kamuojančias bėdas aplinkiniai gali net neįtarti, tačiau žmonės su psichikos sutrikimais gali elgtis ir gąsdinančiai ar neadekvačiai, neįprastai.

Pavyzdžiui, kamuojami anoreksijos ar bulimijos žmonės, dažnai neišsiduota ir tampa sunku pastebėti jų ligas, kol, pavyzdžiui, anoreksija sergančių žmonių svoris tampa pernelyg mažas, pastebimas nenoras valgyti, vėmimas.

Dažnai depresija sergantys žmonės taip pat linkę neparodyti savo vidinės būsenos, todėl jų psichikos sutrikimus irgi sunku iš karto pastebėti. Tačiau juos dažnai kamuoja apatija, liūdesys, jie dažnai gali būti nekalbūs, vengti susitikimų.

Žmonės, kenčiantys nuo priklausomybių dažnai gali parodyti agresiją, nerimą, neigti turintys problemų.

Visai kas kita yra šizofrenija, bipolinis sutrikimas, maniakinė depresija ar dar sudėtingesnės psichinės ligos. Čia jau galime pastebėti aiškius simptomus, tokius kaip pasyvumas, nerimas, koordinacijos sutrikimas, blaškymasis, emocijų pliūpsniai ir jų šuoliai, baimė, kartais net agresija.

Vaikų psichiatrų dažnai prireikia ne tik dėl elgesio problemų, tačiau ir dėl bendravimo su suaugusiais ar bendraamžiais problemų, raidos sutrikimo, dėmesio sutelkimo problemos, įvairių baimių, nevaldomo pykčio protrūkių, problemų mokykloje, tokių kaip nepritapimas bendruomenėje, nevaldomas elgesys, vienišumas ar atsiskyrimas. Psichiatrų ar psichoterapeutų vaikams gali prireikti išgyvenant tėvų skyrybas, artimųjų netektis.

Dėl vaiko raidos problemų į psichiatrus reikėtų kreiptis matant tokius sutrikimus kaip vaiko kalbos nebuvimas, elgesys, kuris gali žaloti, kalbos apie nenorą gyventi ar visuomenės atstūmimą, negalėjimą susikaupti jokiose situacijose, nuotaikų kaitą ir nerimą, mitybos sutrikimus, įtarus vartojant priklausomybę keliančias medžiagas – alkoholį, nikotiną, narkotines medžiagas.

Kodėl svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją psichiatrą?

Svarbu nedelsti kreiptis į bet kokį gydytoją, kai pastebimi įvairūs ligų simptomai. Būtina ir profilaktiškai tikrintis, ir neuždelsti gydymo, nes jis tampa vis sunkesnis ir ilgesnis. Tačiau nedelsti ir laiku kreiptis į psichiatrą ypač svarbu. Pirmiausia dėl to, kad visos psichikos ligos yra pavojingos, tai yra dėl daugumos psichinių ligų gresia pavojus žmogaus gyvybei.

Pavyzdžiui, pastebėjus žmogaus valgymo sutrikimus, būtina jį paraginti ieškoti pagalbos, nes perdėtomis dietomis ir neteisinga mityba žmogus gali iššaukti daugybę kitų ligų, o kardinalūs svorio pokyčiai, ypač jo mažėjimas, gali pasibaigti mirtimi.

Depresija, kuomet ji pastebima, taip pat turi būti nedelsiant gydoma. Nuo liūdesio ir melancholijos žmogus gali netrukti pereiti prie apatijos ir minčių apie gyvenimo beprasmybę, todėl labai svarbu laiku užkirsti tam kelią ir pradėti gydymą, kurio metu psichiatras padės pacientui išbristi iš abejingumo, liūdesio ar beprasmybės gniaužtų. 

Kalbant apie šizofreniją, ji yra progresuojanti liga ir simptomai tik aštrėja, todėl laikas čia taip pat labai svarbus ir reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją psichiatrą.

Kokia psichiatro konsultacijos kaina?

Dažnai užduodamas žmonių klausimas – kokia yra psichiatro konsultacijos kaina. Psichiatro konsultacija tikrai nėra brangi, palyginus su tuo, kokią naudą ji duoda pacientui. Ji gali nekainuoti visai, jei turite gydytojo siuntimą. Tačiau jei norite pats išsirinkti gerą psichiatrą, nelaukti eilėse, verta apsilankyti „Endemik“ klinikose, kur jus konsultuos patyrę, profesionalūs savo srities specialistai. Galimos ir psichiatro internetu konsultacijos paslaugos.

„Endemik“ klinikose galite pasirinkti psichiatro konsultacijas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei kituose Lietuvos miestuose.

Ar nori leistis į kelionę po savo vidinį pasaulį, lydimas psichiatro, geriau save pažinti ir atskleisti?

Klinikoje vaikus ir suaugusiuosius konsultuoja psichiatras

  • Kai atrodo, jog gyvenimas neteikia džiaugsmo ir neši per sunkią naštą;
  • Kai jautiesi atsidūręs aklavietėje ir nežinai, kaip rasti išeitį;
  • Kai, atrodytų, nei iš šio, nei iš to apima nerimas, liudesys, pyktis;
  • Kai jausmai ima varginti;
  • Kai negali priimti savęs tokio, koks esi;
  • Kai atrodo, kad niekas tavęs nesupranta;
  • Kai jautiesi vienišas ir niekam nereikalingas;
  • Kai tavo gyvenime – skyrybos, netektis, kiti emociškai skaudūs įvykiai, kuriuos sunku atlaikyti;
  • Kai norisi surasti emocinį ryšį su vaiku;
  • Kai nuolat kyla konfliktai ir negali susikalbėti su savo vaiku;
  • Kai sunku priimti vaiką tokį, koks jis yra;
  • Kai matai, kad tavo vaikas nelaimingas ir nežinai, kaip jam padėti;
  • Kai vaikas nei iš šio, nei iš to pradėjo prastai valgyti, miegoti, mažai bendrauti, tapo atsiskyrėliu;
  • Kai vaikas, atrodytų, nei iš šio, nei iš to pradeda verkti, pratrūksta pykčiu, puola muštis;
  • Kai vaikui nesiseka mokslai ir nežinote, kaip jam padėti.

Nenuspėjama gyvenimo tėkmė kartais mus įstumia į duobes ir aklavietes, kartu su psichologu galima rasti išeitį.

Tu nesi vienas. Tu rūpi. Tu esi laukiamas. Tai, ką išgyveni, yra svarbu.

 

Endemik klinikos psichiatrai/psichologai