Endemik 9 Paslaugos 9 Tyrimų programos 9 Tyrimų programa vegetarams/veganams

Tyrimų programa vegetarams/veganams

Vegetariška mityba pasirenkama dėl įvairiausių priežasčių – ekonominių, ekologinių, sveikatos gerinimo ar religinių pažiūrų. Tokiu atveju iš mitybos raciono pašalinami gyvūninės kilmės produktai. Dažniausiai atsisakoma mėsos, kiaušinių ir pieno. Juos pakeičia augalinės kilmės produktai.

Tokios vegetarizmo bei veganizmo dietos yra siejamos su didesne nauda organizmui –augalinės kilmės produktuose yra itin daug vitaminų ir mikroelementų. Tačiau kai kurie veganai arba vegetarai vartoja per daug perdirbtų, kaloringų, su daug cukraus, riebalų ir natrio maisto produktų. Be to, kai kurie jų nevalgo pakankamai daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų ar kalciu papildyto maisto, todėl negauna visų reikalingų maistinių medžiagų. Tokiu atveju organizmui gali grėsti išsekimas.

Prieš nusprendžiant laikytis vegetariškos ar veganiškos mitybos visų pirmiausia rekomenduojama pasitarti su specialistu. Jis patars, kaip keisti mitybą, kad ši būtų visavertė ir naudinga, o ne priešingai – žalinga. Taip pat labai svarbu stebėti pokyčius organizme būtent nuo to momento, kai pakeičiama mityba.

Tyrimų programos kaina: 129,00 eur

Tyrimų programa vegetarams/veganams

Tyrimų programą sudaro:

Bendras kraujo tyrimas (BKT)
Šlapimo tyrimas automatizuotu būdu
Vitaminas B12
Vitaminas D
Bendras cholesterolis (CHOL)
Didelio tankio cholesterolis (DTL)
Mažo tankio cholesterolis (MTL)
Cholesterolio aterogeniškumo koeficientas
Trigliceridai (TG)
Gliukozė (GLU)
Natris (Na)
Kalis (K)
Kalcis (Ca)
Jonizuotas kalcis (Ca ++)
Albuminai
Chloridai (Cl)
Kreatininas (CREA)
Alaninaminotransferazė (ALT)
Aspartataminotransferazė (AST)
Gamaglutamintransferazė (GGT)
Geležis (Fe)
Feritinas
Homocisteinas
Folio rūgštis
Detalūs tyrimo aprašymai

Bendras kraujo tyrimas (BKT)
Tai – pradinis tyrimas, skirtas sveikatos būklei įvertinti. Šio tyrimo parametrai padeda diagnozuoti įvairias ligas.

Šlapimo tyrimas automatizuotu būdu 
Tai – greitas ir patikimas būdas įvertinti inkstų ir šlapimo takų sutrikimus.

Vitaminas B12 
Šis vitaminas yra labai svarbus sklandžiai nervų sistemos veiklai bei geležies įsisavinimui organizme. Esant vitamino B12 trūkumui vystosi ne tik nervų sistemos ligos, bet ir mažakraujystė.

Vitaminas D 
Tai – vitaminas, atsakingas už kalcio ir fosforo įsisavinimą plonajame žarnyne, todėl trūkstant vitamino D sutrinka kaulų formavimasis, vyksta kaulų degeneracija. Šis vitaminas labai svarbus ir imuninei organizmo sistemai.

Bendras cholesterolis (CHOL)
Tai – rodiklis, kurio padidėjimas siejamas su didele aterosklerozės rizika. 

Didelio tankio cholesterolis (DTL)
Tai – „gerasis“ cholesterolis, surenkantis cholesterolį iš audinių ir neleidžiantis jam kauptis kraujagyslėse. Šio cholesterolio padidėjimas laikomas geru pokyčiu.

Mažo tankio cholesterolis (MTL)
Tai – „blogasis“ cholesterolis. Pagrindinė jo funkcija – nešti cholesterolį iš kepenų ir žarnyno į audinius ir kraujagysles. 

 Cholesterolio aterogeniškumo koeficientas 
Tai – bendro cholesterolio ir DTL cholesterolio santykis. Mažėjant šiam koeficientui, aterosklerozės ir koronarinės širdies ligos rizika irgi mažėja.

Trigliceridai (TG)
Tai – pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis kraujyje. Į organizmą patenka su maistu arba yra sintetinami organizme. Trigliceridų koncentracija svarbi įvertinant išeminės širdies ligos riziką.

Gliukozė (GLU)
Tai – kraujyje esantis cukrus, kuris į kraują patenka iš suvirškintų ir įsisavintų maisto medžiagų arba išskiriamas iš organizmo medžiagų atsargų. Esant padidėjusiam gliukozės kiekiui kraujyje, galima įtarti cukrinį diabetą.

Natris (Na)
Stabilų natrio kiekį organizme palaiko inkstai bei grupė hormonų. Taip pat šis elementas yra svarbus nervų ir raumenų veiklai palaikyti bei bendrai organizmo būklei vertinti.

Kalis (K)
Tai – elektrolitas, kurio didžiausia dalis yra saugoma ląstelių viduje. Organizmas yra labai jautrus kalio koncentracijos pokyčiams. Jis yra labai svarbus nervinio impulso perdavimui nerviniame ir raumeniniame audiniuose, ypač širdyje.

Kalcis (Ca) 
Didžioji dalis kalcio organizme yra kaupiama kauluose, tačiau kraujo serume esanti likusi dalis labai svarbi nervinio impulso perdavimui raumenyse. Esant inkstų ligoms gali sutrikti kalcio apykaita. 

Jonizuotas kalcis (Ca ++) 
Tai – kalcio dalis, esanti žmogaus organizme, serume. Ji priklauso aktyviajai kalcio daliai. Jonizuotas kalcis tiriamas radus bendro kalcio koncentracijos pokyčių ir leidžia visapusiškiau įvertinti koncentracijų kitimo priežastis.

Albuminai 
Tai – viena iš dviejų kraujo baltymų grupių. Šie baltymai gaminami kepenyse ir yra atsakingi už įvairių medžiagų pernešimą kraujyje, kraujo tūrio palaikymą. Dažniausiai albuminų koncentracija kraujyje sumažėja netekus skysčių, o padidėjimas gali būti siejamas su kepenų, inkstų ir kitomis ligomis.

Chloridai (Cl)
Tai yra pagrindinis organizmo anijonas. Jo koncentracija kraujyje yra glaudžiai susijusi su Na koncentracija ir dažniausiai kinta kartu su juo.

Kreatininas (CREA)
Tai – vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Inkstams filtruojant kraują, kreatininas yra šalinamas su šlapimu. Sutrikus inkstų funkcijai, kraujyje ima daugėti kreatinino.

Alaninaminotransferazė (ALT)
Tai yra jautriausias kepenų pažeidimo rodiklis, kuris ima didėti dar nesant kepenų ląstelių žūties.

Aspartataminotransferazė (AST)
Tai yra tiksliausiai kepenų ląstelių žūtį atspindintis žymuo. Padidėja esant įvairios kilmės kepenų pažeidimui. AST ima didėti kiek vėliau nei ALT.

Aspartataminotransferazė (AST)
Tai – fermentas, kurį gamina kepenys, inkstai, plaučiai, gimda, žarnynas bei kaulai. Kraujo serume išmatuotas šarminės fosfatazės aktyvumas dažniausiai parodo kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimus.

Gamaglutamintransferazė (GGT)
Tai – kepenų fermentas bei vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Gamaglutamiltransferazė parodo, kad yra patologija, tačiau nenurodo pažeidimo priežasties.

Geležis (Fe)
Tai – pagrindinė hemoglobino (baltymo, atsakingo už dujų pernašą kraujyje) sudedamoji dalis. Dažniausios geležies trūkumo priežastys – nukraujavimai, lėtinės ligos bei vitamino C nepasisavinimas. Geležies kiekis kraujyje gali didėti esant tam tikroms kepenų ligoms arba vartojant kepenis veikiančius vaistus.

Feritinas
Feritinas rodo geležies atsargų kiekį organizme. Šis tyrimas greičiau parodo geležies trūkumą organizme negu pačios geležies koncentracijos tyrimas.

Homocisteinas 
Homocisteino koncentracijos padidėjimas rodo vitamino B12, folio rūgšties ar vitamino B6 trūkumus, kurie gali lemti mažakraujystes vystymąsi. Taip pat tai – vienas iš aterosklerozės rizikos rodiklių kraujyje. Padidėjus šio parametro koncentracijai, kraujagyslėse greičiau susidaro krešuliai, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. 

Folio rūgštis 
Kepenų ligų atveju šis kiekis mažėja, nes kepenys yra pagrindinis šio vitamino depas.

Šeimos gydytojo raštiškos išvados ir rekomendacijos – per 10 darbo dienų.

Tyrimų programos atlikimui yra būtina išankstinė registracija 8 700 55223.