INTERVIU SU GYDYTOJU: vitaminas D ir jo svarba mūsų organizmui.

20 Geg 2020 Naujienos

Šylant orams ir gamtoje atsirandant vis daugiau žalios spalvos, kaip taisyklė, vis dažniau prisimename ir apie savo imunitetą, kuris pas daugelį po šaltojo periodo būna nusilpęs. Tuomet svarstome, kokius maisto papildus vartoti, kokius tyrimus atlikti, kurie vitaminai ir kurios maistinės medžiagos yra svarbiausios. Apie vieną tokių svarbesnių vitaminų – vitaminą D – ir jo vaidmenį mūsų organizme mums papasakojo ir „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančių Endemik klinikų tinklo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Vitaminas vienas – vaidmenų daug

Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, kurio aktyvioji forma žmogaus organizme vadinama kalcitrioliu. Kadangi daugelis audinių turi kalcitrioliui jautrius receptorius, tai parodo platų jo veikimo spektrą. Organizme kalcitriolis plonosios žarnos epitelinėse ląstelėse aktyvina baltymo, atsakingo už su maistu gauto kalcio pernešimą pro žarnos sienelę į kraujotaką, gamybą. Taip pat šis vitaminas stabdo kalcio ir fosfatų pašalinimą per inkstus su šlapimu.

„Kalcitriolis skatina kaulinių ląstelių – osteoblastų aktyvumą, taip inicijuodamas kaulinio audinio mineralizaciją ir augimą, bei atsinaujinimą. Ši funkcija yra labai svarbi augančiam organizmui, bei kaulo struktūros palaikymui suaugusiems. Šis vitaminas taip pat didina kalcio jonų pernašą į griaučių ir širdies raumenų ląsteles, prolaktino (laktacijos metu gaminamas hormonas) ir insulino išsiskyrimą, T ir B limfocitų (ląstelių, atsakingų už imunitetą) aktyvumą.“ – teigia šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė. Pasak gydytojos, kalcitriolio gamyba priklauso nuo kalcio ir fosfatų koncentracijos kraujyje. Kai kalcio koncentracija kraujyje sumažėja, į tai sureaguoja prieskydinės liaukos ir į kraują išskiria paratiroidinį hormoną (PTH). Šis hormonas neaktyvią vitamino D formą paverčia aktyvia forma. Aktyvi vitamino D forma didina kalcio pasisavinima iš žarnyno, mažina jo šalinimą per inkstus, jeigu reikia – naudoja kalcio atsargas sukauptas kauluose. Taip užkertamas kelias hipokalcemijai ir jos sukeltiems simptomams.

Mityba ir vitaminas D

Į mūsų organizmą vitaminas D patenka su maistu ir yra pagaminamas odos epidermio ląstelėse keratinocituose, jas veikiant saulei ir ultravioletiniams (UVB) 290–320 nanometrų bangos ilgio spinduliams. Gautas su maistu, papildais ar pagamintas veikiant saulei – vitaminas D būna neaktyvus. Vitaminas aktyvinimas procesų, vykstančių kepenyse ir inkstuose, metu, kol tampa aktyvia jo forma – minėtu kalcitrioliu.

Vitaminas D randamas menkių kepenėlių aliejuje, upėtakiuose, laukinėse lašišose, jo gausiu piene ir kiaušinių tryniuose. „Rekomenduojamą paros vitamino D normą 100 gramų produkto turi tik jūrinės žuvys. Visuose kituose produktuose šio vitamino yra tik labai maži kiekiai. Todėl norint užtikrinti pakankamą vitamino D gavimą su maistu, reikėtų suvalgyti jūrinės žuvies bent 100 gramų kasdien. Žinoma, tai padaryti labai sunku. Kitas svarbus šaltinis – saulė.  Norint pasigaminti pakankamą vitamino D kiekį, saulėkaitoje reikėtų būti tarp 10 ir 15 valandos maždaug 5–30 minučių atidengus  veidą, rankas, kojas ar nugarą bent du kartus per savaitę. Tačiau Lietuvoje per metus saulėtų dienų skaičius nėra didelis, todėl ne vasaros metu vitamino D gauti yra sudėtinga,“ – teigia K. Lebedevaitė.

Atliekant profilaktinius patikrinimus pacientams, dažnai stebimas įvairaus laipsnio vitamino D trūkumas. Todėl labai dažnai rekomenduojama vartoti vitamino D papildus, tačiau kiekvienu atveju rekomenduojamos dozės gali būti labai skirtingos. „Esant minimaliam vitamino D trūkumui, rekomenduojama jo papildus vartoti profilaktinėmis dozėmis – tokiomis, kad būtų užtikrintas vitamino D paros poreikis. Sudėtingesniais atvejais yra skiriamas vitaminas D didesnėmis – gydomosiomis dozėmis, vėliau pereinant prie profilaktinių kasdienių dozių. Vaikams iki 1  metų amžiaus rekomenduojama vitamino D paros norma yra 400 TV, vaikams ir suaugusiems 600 TV, vyresniems nei 70 metų žmonėms – 800 TV.“ – pasakoja gyd. K. Lebedevaitė.

Kai vitamino D mums trūksta ir kai jo gauname per daug…

Gydytojos teigimu, vitamino D trūkumas pasireiškia tuomet, kai ilgą laiką jo nepakankamai gaunama su maistu ar buvimo saulėje laikotarpis yra trumpas. Vitamino gali trūkti ir tada, jei yra tam tikros inkstų ligos, kai vitaminas D negali būti aktyvinamas inkstuose ar sutrikus jo pasisavinimui iš maisto. Vitamino D trūkumas yra susijęs su tokiomis būklėmis kaip pieno alergija, laktozės netoleravimas, ovovegetarizmas ar veganizmas.

„Dažniausios ligos, sukeltos vitamino D trūkumo, rachitas ir osteomaliacija. Rachitas – liga pasireiškianti vaikams, kai sutrinka kaulo mineralizacijos procesai, sukeliantys kaulų minkštumą ir skeleto deformacijas. Suaugusiems vitamino D trūkumas sukelia osteomaliaciją – kaulų suminkštėjimą. Ši liga pasireiškia kaulų skausmu, raumenų silpnumu. Vyresniems žmonėms vitamino D trūkumas sąlygoja osteoporozę – kaulo išretėjimą, dėl to kaulai būna trapesni, greičiau lūžta.“ – teigia K. Lebedevaitė.

Trūkstant vitamino D taip pat gali pasireikšti ir tokie bendrieji simptomai, kaip kaulų, raumenų skausmai, raumenų silpnumas, dėmesio stoka,  dirglumas, padidėjęs mieguistumas, padidėjęs prakaitavimas, nekokybiškas miegas, dažnos infekcijos.

Pasak gydytojos, vitaminas D turi savybę kauptis organizme dėl to, kad jis yra tirpus riebaluose. „Vitamino D perteklius gali sukelti svorio mažėjimą, apetito sutrikimus, anoreksiją, dažną ir gausų šlapinimąsi, širdies ritmo sutrikimus. Dėl vitamino D pertekliaus, didėja kalcio koncentracija kraujyje, dėl to vystosi kraujagyslių sienelių ir audinių kalcifikacija, sukelianti širdies, kraujagyslių ir inkstų pažeidimus. Taip pat didėja rizika sirgti inkstų akmenlige. Viršijus >500 nmol/l vitamino D koncentraciją kraujyje, jo poveikis yra toksiškas.“ – pasakoja K. Lebedevaitė.

Svarbu laiku atlikti reikiamus tyrimus

Kaip teigia gydytoja, pirmiausia apie vitamino D tyrimą reikėtų galvoti tiems pacientams, kurie turi didesnę riziką sirgti vitamino D avitaminoze: prastos mitybos, mažai būnantys saulėje, sergantys malabsorbcijos sindromu (dėl lėtinio pankreatito, uždegiminių žarnyno ligų (opinio kolito, Krono ligos), celiakijos ir kt.), vartojantys vaistus nuo epilepsijos, steroidus, sergantys sunkiomis kepenų ligomis ar kepenų nepakankamumu, sergantys nefroziniu sindromu, inkstų nepakankamumu, endokrininėmis ligomis, nėščios ir žindančios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, ypač sergantys osteoporoze.

„Geriausias būdas ištirti vitamino D kiekį – 25-hidroksivitamino D koncentracijos kraujyje nustatymas. Šis rodiklis parodo su maistu, papildais ir iš saulės gauto vitamino D kiekį. Šis rodiklis yra stabilus. Tačiau jis neparodo aktyvaus vitamino D kiekio. Aktyvaus ir neaktyvaus vitamino D kiekiai gali skirtis esant kai kurioms inkstų ar kepenų ligomis.“ – teigia gyd. K. Lebedevaitė.

Pasak gydytojos, remiantis specialistų rekomendacijomis, ne rizikos grupės asmenų, nejaučiančių jokių simptomų, profilaktiškai tirti dėl vitamino D trūkumo nereikėtų. „Tačiau kiekvienos šalies situacija yra individuali. Lietuvoje turime situaciją, kai saulėtų dienų mažai. Be to mūsų gyvenimo ritmas tampa vis labiau įtemptas. Žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, o reguliari ir sveika mityba neužtikrina pakankamo šio vitamino paros poreikio.“ – sako K. Lebedevaitė.

„Jeigu vasara buvo saulėta ir asmuo daug laiko praleido saulėje, tikėtina, kad rudenį jo vitamino D kiekis bus pakankamas. Tačiau atėjus ankstyvam pavasariui rekomenduočiau išsitirti vitamino D rodiklį kraujyje, ypač jeigu pasireiškia minėti vitamino D stokos simptomai. Dažnai pacientai savo nuožiūra vartoja vitamino D papildus savo pasirinktomis dozėmis. Visgi, pirmiausia reikėtų žinoti pradinį jo kiekį kraujyje ir pasitarti su savo šeimos gydytoju, kad būtų pasirinkta individuali taktika ir paskirtos atitinkamos vitamino D dozės.“ – viską reziumavo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Paieška

+