1811
Vyraujanti pandemija ir šalyje paskelbtas antrasis karantinas paskatino gyventojus daugiau laiko praleisti gamtoje. Visgi, leisdami laisvalaikį miškų ar parkų apsuptyje žmonės dažnai nesusimąsto, kad kai kurie pavojai, dažniausiai siejami su šiltuoju sezonu, gali vis dar kelti grėsmę. Nors pastaruoju metu daugelis susikoncentravę ties plintančiu virusu, gydytoja ragina nepamiršti, kad nors ir netrukus pasitiksime žiemą, erkės išlieka itin aktyvios ir pavojingos, todėl saugotis – būtina.
Erkinis encefalitas gali sukelti net mirtį
Besikeičiant klimatui ir šaltuoju metų periodu didelių šalčių bei sniego matant daug mažiau, erkių aktyvumo sezonas vis ilgėja. Lietuvoje erkės aktyviausios nuo kovo pabaigos iki lapkričio, o kartais net ir iki gruodžio mėnesio.
Šie voragyviai renkasi drėgnesnes ir šiltesnes vietas, Lietuvoje dažniausiai randamas lapuočių miškuose, pelkėse, aukštoje žolėje, kirtimuose ar net namų kiemuose auginamose vejose, kur patenka daugiau saulės šviesos. Erkėms gyvuoti užtenka vos 5–7 laipsnių šilumos, todėl jos yra pavojingos didžiąją metų dalį.
„Affidea Lietuva“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė pasakoja, kad erkių platinama sunki liga – erkinis encefalitas – pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus ir kartais gali sukelti netgi mirtį. Specifinio gydymo šiai ligai nėra, o susirgusius visą gyvenimą gali kankinti liekamieji reiškiniai: miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, varginantys nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, rečiau – paralyžius.
„Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų, o pati ligos eiga būna dvibangė. Pirmoji fazė trunka apie savaitę, jaučiami į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, kaulų, raumenų ir galvos skausmai, nuovargis, silpnumas. Antroji ligos banga pasižymi centrinės nervų sistemos pažeidimais, pasireiškiančiais galvos skausmu, pykinimu ir/ar vėmimu, sprando, raumenų įtempimu, kartais – karščiavimu, intoksikacijos požymiais. Ji pasireiškia maždaug 20–30 proc. užsikrėtusiųjų“, – sako gydytoja.
Skiepytis – kuo anksčiau
Šeimos gydytoja K. Lebedevaitė tikina, kad nors nemažai žmonių nuo erkių pripratę saugotis įvairiais repelentais ir visą kūną dengiančiais drabužiais, geriausia priemonė užkirsti kelią erkiniam encefalitui yra skiepai. Erkinio encefalito vakcinos patikimumas siekia net 98–99 proc., todėl tikslingai vykdant skiepų planą, dėl šios ligos jaudintis nebereikia.
„Nemažai žmonių klaidingai mano, kad skiepytis nuo erkinio encefalito reikėtų prasidėjus šiltajam sezonui. Visgi, apie vakcinaciją reikėtų pradėti galvoti būtent šaltuoju periodu, nes visiška apsauga susiformuoja ne iš karto. Svarbiausios yra pirmosios 3 skiepų dozės: antroji – po 1–3 mėnesių, trečioji – po 9–12 mėnesių. Imunitetas ligai atsiranda po antrosios dozės praėjus 2–3 savaitėms, tačiau trečioji dozė būtina tam, kad žmogaus organizmas suformuotų ilgalaikį imunitetą, trunkantį 3–5 metus. Vėliau reikalingos sustiprinamosios dozės“, – aiškina gydytoja.
Medikė pabrėžia, kad nors karantino metu rekomenduojama profilaktinius sveikatos patikrinimus atidėti iki karantino pabaigos, o į medikus kreiptis tik skubiai atvejais, skiepai nuo pat pirmosios COVID-19 bangos buvo išimtis. Pasak K. Lebedevaitės, nors pasaulyje siaučia sudėtinga ir nemažą mirtingumo rodiklį turinti infekcija, žmonės kitomis ligomis sirgti nenustojo, todėl būtina stengtis apsisaugoti ne tik nuo koronaviruso, bet ir nuo kitų pavojingų ligų.
„Kiekvienos infekcinės ligos vakcinacija turi griežtą skiepijimosi schemą. Nors kai kurie pacientai dvejoja dėl skiepų ir klausia, ar galima juos nukelti vėlesniam laikui, vakcinacijos schemų laikytis yra būtina. Tik tokiu būdu galėsime suvaldyti pavojingas infekcines ligas, kurioms jau yra sukurtos vakcinos“, – pabrėžia gydytoja.
