Dauguma tėvų neatpažintų meningokokinės infekcijos ankstyvojoje stadijoje

29 Spa 2018 Naujienos

Tyrimo rezultatai gąsdina: dauguma tėvų neatpažintų meningokokinės infekcijos ankstyvojoje stadijoje

80 proc. – tiek tėvų Lietuvoje, turinčių jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų, greičiausiai, neatpažintų meningokokinės B tipo infekcijos ankstyvoje ligos stadijoje. Šiandien spaudos konferencijoje buvo pristatyti visuomenės apklausos apie meningokokinę infekciją rezultatai, kurie parodė, kad ne visi tėvai žino pirmuosius šios ligos simptomus. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kas iš tiesų išduoda meningokokinę B tipo infekciją pasakojo Endemik šeimos gydytoja Elena Šopytė ir Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė doc. dr. Virginija Žilinskaitė.

Bėrimas – ne ankstyvos stadijos simptomas

Apklausa parodė, kad net 82,3 proc. tėvų, turinčių jaunesnius nei 5 metų amžiaus vaikų, ankstyviems meningokokinės infekcijos simptomams priskiria bėrimą raudonomis dėmėmis. Vadinamasis hemoraginis odos bėrimas ( jis nustatomas prie išbertos odos vietos prispaudus skaidrų švarių stiklą, pavyzdžiui, stiklinę – oda aplink bėrimą pabąla, bet bėrimas vis tiek neišnyksta) iš tiesų yra specifinis meningokokinės B tipo infekcijos požymis. Tačiau jis pasireiškia, kai liga jau yra įgavusi pagreitį – šis simptomas reiškia, kad paciento gyvybei jau gresia didelis pavojus.

Anot medikų, vienas iš svarbiausių simptomų – aukšta temperatūra. Tiesa, nereikėtų manyti, kad jei vaikui, davus vaistų, ji nukrito, tai ne meningokokinė infekcija. „Jei karščiuojančiam vaikui duosime tinkamą vaistų nuo temperatūros dozę, ji suveiks net ir užsikrėtus meningokokine infekcija, todėl, jei temperatūra nukrito, būtų klaidinga atsipalaiduoti“, – sakė E.Šopytė.

Apklausa parodė, kad daugiau nei 40 proc. tėvų klaidingai mano, jog meningokokinė B tipo infekcija progresuoja per 3 valandas. Iš tiesų susirgimas progresuoja per 24 valandas

Apklausa parodė, kad daugiau nei 40 proc. tėvų klaidingai mano, jog meningokokinė B tipo infekcija progresuoja per 3 valandas. Iš tiesų susirgimas progresuoja per 24 valandas. Šį laikotarpį būtina stebėti vaiką ir ligos progresą. „Per pirmas 3 valandas nuo sukarščiavimo tyrimai neparodys, kokia liga vaikas susirgo. Tėvams svarbu nepanikuoti, pasirūpinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių – būtent jų trūkumas palaiko aukštą arba netolygią, „šokinėjančią“ temperatūrą. Kai karščiavimas atslūgsta, tėvų užduotis yra pasirūpinti, kad vaikas atsigertų ir pavalgytų. Svarbu stebėti, ar vaistais numušus temperatūrą, savijauta pagerėja, ar atsiranda apetitas, ar nešąla galūnės, reikia nuolat apžiūrėti, ar ant kūno nėra bėrimų. Jei vaiko būklė tėvams kelia nerimą, į medikus reikėtų kreiptis praėjus 4–5 valandoms po pirmo sukarščiavimo – tuomet tyrimai jau galėtų parodyti karščiavimo priežastį“, – pataria gydytoja V.Žilinskaitė.

Šąlančios galūnės karščiuojant – vienas iš simptomų

Kiti apie negailestingą infekciją įspėjantys požymiai yra mažiau žinomi, bet taip pat labai svarbūs. Vieni tokių yra šaltos galūnės, galvos skausmas ir vėmimas. Tiesa, ne visi (ypač maži vaikai) gali aiškiai pasakyti, kad jiems skauda galvą, todėl būtina stebėti mažylį ir fiksuoti visus jo savijautos pokyčius.

Dar vienas simptomas, kuris yra tipinis šiai infekcijai – kaklo surakinimas. Kai kurie tėvai žino, kad vienas iš būdų, kaip patikrinti, ar jau verta sunerimti, paprašyti vaiko su smakru prisiliesti prie krūtinės (kaip įmanoma stipriau palenkti galvą į priekį). Užsikrėtus meningokokine B tipo infekcija, tą padaryti sunku. „Suaugusio žmogaus galima paprašyti, kad jis atsipalaiduotų, ir pakelti jo galvą. Kūdikiui to nepasakysi, nes jis muistosi ir kartais pats įtempia kaklo raumenis. Dėl to tėvai dažnai suklysta. Bet tikrinti šitokiu būdu tikrai galima ir, jei tik tėvai tą žino, puiku. Tik, kaip jau minėjau, dažnai suklaidina paties vaiko priešinimasis tą padaryti. Kaklo surakinimas yra tikslus požymis, bet sunku jį patikrinti patiems tėvams“, – sakė šeimos gydytoja.

Kitas simptomas – šąlančios galūnės. „Galūnės, esant šiai infekcijai, šąla dėl dviejų priežasčių. Kai kyla temperatūra, organizmas prisitaiko prie karščiavimo ir nukreipia visą temperatūrą į svarbiausius organus. Todėl net ir prie kitos bet kokios infekcijos galūnės ima šalti. Meningokokinės infekcijos atveju galūnės šąla dar ir dėl esančio sepsio – tai yra kraujo užkrėtimo, kuris sutrikdo mikrocirkuliaciją. Pėdos ir delnai būna tikrai labai šalti, kartais jų oda tampa net marmuruota. Bet vien tuo pasikliauti nedrįsčiau, nes yra žmonių, kurių rankos nuolat šaltos. Tai gali būti nebent vienas iš požymių“, – sakė E.Šopytė.

Medikė pasakojo, kad pats meningokokas nesukelia nei slogos, nei kosulio, bet prikimba prie žmogaus, kurio nusilpęs imunitetas. „Jei vaikas sloguoja, kosti, jam pasigauti meningokokinę infekciją bus daug lengviau. Tokiu atveju sloga ir kosulys niekur nedings, bet pati iš savęs infekcija tokių dalykų nesukelia“, – tvirtino pašnekovė.

 Daugiau informacijos čia 
meningokokinė infekcija

Parašykite komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Paieška

+