INTERVIU SU GYDYTOJU: kas nutiks, jei vieną dieną visi nustosime skiepytis? II dalis

Pirmoje šių straipsnių ciklo dalyje su „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančių „Endemik“ tinklo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaite diskutavome apie vakcinas, jų poveikį organizmui, imuniteto susiformavimą bei skiepijimo apimtis. Šiandien norime jus pakviesti skaityti antrąją dalį - interviu apie ligą, apie kurią visuomenėje garsiausiai šnekama pavasarį ir kurią platina erkės – erkinį encefalitą. Savo įžvalgomis apie šią ligą ir galimus apsisaugojimo būdus dalijasi gyd. K. Lebedevaitė.


- Gydytoja, pavasarį, kuomet visi nori kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, prasideda ir kalbos apie erkinį encefalitą bei skiepus nuo šios ligos. Kas tai apskritai yra per liga ir kokius pažeidimus organizme ji gali sukelti?


- Erkinis encefalitas – tai sunki gamtinė liga. Ją sukelia erkinio encefalito virusas, kuris priklauso Flaviviridae virusų šeimai. Šis virusas gamtoje randamas nuolat. Jo tarpinis šeimininkas dažniausiai būna graužikai ir voragyviai (erkės). Viruso rezervuaras yra erkės. Jis randamas jų seilių liaukose, perduodamas kartu su seilėmis, erkėms įkandus. Europoje ir Lietuvoje virusą dažniausiai platina Ixodes ricinus erkės. Virusas į žmogaus organizmą papuola, kai juo užkrėsta erkė įsisiurbia žmogui ir taip perduoda sukėlėją. Erkiniu encefalitu taip pat galima užsikrėsti vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Erkinis encefalitas - tai sunki liga, kuri pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Tai yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų. Dažniausiai ligos eiga būna dvibangė. Pirmoji fazė trunka vidutiniškai apie savaitę laiko. Jai būdingi į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, kaulų, raumenų ir galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Po pirmos fazės būdingas „pasveikimo“ laikotarpis, kuris gali trukti iki mėnesio laiko, tačiau dažniausiai trunka savaitę. Antroji ligos banga pasireiškia maždaug 20-30% užsikrėtusiųjų. Jai būdingi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai - galvos skausmas, pykinimas ir / ar vėmimas, sprando raumenų įtempimas. Gali būti karščiavimas, intoksikacijos požymiai. Kliniškai nustatomos ligos formos: meningitinė (smegenų dangalų pažeidimas), meningoencefalitinė (smegenų dangalų ir žievės pažeidimas), meningoencefalomielitinė/ radikulioneuritinė (smegenų dangalų, žievės, nugaros smegenų pažeidimas ar nervų šaknelių, perifrinių nervų pažeidimas).

Specifinio gydymo erkiniam encefalitui, deja, nėra. Taikomas tik simptominis gydymas. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą šiai ligai.

Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5-4 %. Maždaug trečdalis žmonių nepasiekia visiško pasveikimo.  Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – parezės (paralyžius).

- Kiek laiko praeina po vakcinacijos, kol susiformuoja imunitetas nuo erkinio encefalito?


- Lietuvoje šiuo metu turime dviejų gamintojų vakcinas nuo erkinio encefalito (Ticovac ir Encepur). Pirmosios dvi dozės skiepijamos 1-3 mėn laikotarpyje. Trečioji dozė turi būti gauta per metus laiko (trumpiausias laikotarpis tarp 2 ir 3 vakcinos dozių skiriasi, priklausomai nuo gamintojo). Vėliau reikalingos sustiprinamosios dozės kas 3-5 metus (priklausomai nuo paciento amžiaus ir gamintojo).

Galima taikyti ir pagreitintas schemas, kai norima imunitetą sukurti greičiau (prieš pat prasidedant erkių sezonui ar jam jau prasidėjus). Vėlgi, tai priklauso nuo konkrečios vakcinos gamintojo nurodytų rekomendacijų.

Dažniausiai imunitetas susidaro praėjus 2 savaitėms po antrojo skiepo ir trunka apie metus laiko. Po trečiosios dozės sukuriamas ilgalaikis imunitetas, kuris trunka 3-5  metus.

- Jūsų nuomone, kada geriausias laikas skiepytis nuo erkinio encefalito norint pavasarį miškuose jau jaustis saugiu?


- Svarbu paminėti tai, kad vaikams iki 1 metų, nėščiosioms ir maitinančioms iki 1 metų vaiką, vakcinacija nuo erkinio encefalito negalima, todėl jiems rekomenduojama naudoti tik repelentus, apsaugančius nuo erkių.

Geriausias laikas pradėti skiepytis nuo erkinio encefalito – žiema arba ankstyvas pavasaris, kai erkės dar nėra aktyvios. Tačiau skiepytis galima visus metus.

- Šiuo metu Lietuvoje esančio karantino metu dažnai kyla klausimai, ar reikia skiepytis, ar skiepus geriau nukelti į pokarantininį laikotarpį.


- Nors šiuo visiems sudėtingu laikotarpiu rekomenduojama likti namuose ir keliauti tik į maisto parduotuves ar vaistines, visus profilaktinius sveikatos patikrinimus ir apsilankymus gydymo įstaigose atidėti po karantino, o į medikus kreiptis tik skubiu atveju, skiepai nuo pat karantino pradžios turėjo išimtį. Tai netgi apibrėžta reglamentuojančiuose teisės aktuose. Nors pasaulyje siaučia COVID-19 infekcija, tai nėra kliūtis žmonėms sirgti kitomis ligomis. Kitos infekcinės ligos niekur nedingo ir vis tiek išlieka rizika jomis susirgti. Todėl karantino metu būtina laikytis sudaryto skiepų plano tiek vaikams, tiek suaugusiems. Pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos ir karantino metu vykdo imunoprofilaktiką, griežtai reguliuodamos pacientų srautus, perorganizuodamos savo įprastinę darbo veiklos struktūrą. Tai svarbu, kadangi kiekvienos infekcinės ligos vakcinacija turi griežtą savo skiepijimo schemą, kurios būtina laikytis. Dažnai patys pacientai dvejoja dėl skiepų, klausia, gal galima juos nukelti vėlesniam laikui. Sustojus imunoprofilaktikai, sumažės kolektyvinio imuniteto procentas ir dėl to galimi ir kitų ligų protrūkiai (tymų, kokliušo ir pan.). Vienareikšmiškai – reikia laikytis vakcinacijos schemų ir nepraleidinėti dozių. Tokiu būdu galėsime suvaldyti infekcines ligas, kurioms jau yra sukurtos vakcinos.

INTERVIU SU GYDYTOJU: kas nutiks, jei vieną dieną visi nustosime skiepytis? I dalis

Dažniausiai apie skiepus (vakcinas) visi pradedame kalbėti pavasarį ar rudenį, tai yra, tais sezonais, kuomet suaktyvėja erkės ir vis garsiau kalbama apie erkinį encefalitą, bei kuomet visuomenė pradeda ruoštis artėjančiam gripo sezonui. Tačiau yra tokių ligų, kurioms sezoniškumas nėra būdingas, todėl savo žinių bagažą apie vakcinas turėtume periodiškai atnaujinti. Būtent apie tai ir diskutuojame su „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančių „Endemik“ klinikų šeimos gydytoja Kristina Lebedevaite.


- Prieš pradedant plačiau diskutuoti apie skiepų poveikį, ko gero, tikslinga žinoti, kaip jie apskritai veikia mūsų organizmą ir kas jame vyksta, kuomet yra suleidžiama skiepo dozė?


- Tam, kad suprastume, kaip veikia skiepas, pirmiausia reikia žinoti keletą niuansų apie žmogaus imuninę sistemą ir kaip ji veikia. Ligos sukėlėjui (bakterijai ar virusui) patekus į žmogaus organizmą, jis sukelia infekcinę ligą. Imuninė sistema reaguoja į sukėlėjo paviršiuje esančius baltymus ar kitas jo struktūros dalis, vadinamas antigenu. Kovai su patogenu, imuninė sistema siunčia įvairias ląsteles į infekcijos vietą. Su infekcija kovoja makrofagai, T ir B limfocitai. Makrofagai sunaikina sukelėjų ląsteles, B limfocitai gamina medžiagas, vadinamas antikūnais, kurios atpažįsta sukėlėjo paviršiuje esančius antigenus ir taip prisideda prie patogeno sunaikinimo. T limfocitai atakuoja tas organizmo ląsteles, kurios yra infekuotos (dažniausiai virusų).

Pirmą kartą antigenui patekus į organizmą, užtrunka šiek tiek laiko, kol organizmo imuninė sistema „susidoroja“ su „įsibrovėliu“. Po persirgtos infekcijos, imuninės sistemos atmintyje lieka informacija apie buvusį patogeną. Tai vadinama natūraliu imunitetu – susiformavusiu po persirgtos ligos. Kitą kartą į organizmą patekus tam pačiam virusui ar bakterijai, imuninė sistema atpažįsta jo paviršiuje esančius antigenus, prisimena kaip su juo kovoti ir per trumpą laiką pagamina didelį antikūnų kiekį, kuris labai greitai įveikia bakteriją ar virusą, jam dar nespėjus sukelti ligos.

Vakcinų pagalba yra sukuriamas taip vadinamas dirbtinis aktyvus imunitetas. Vakcinos sudėtyje esančios dalelės – tai virusų ir bakterijų antigenai, kurie padeda imituoti ligos sukėlėją ir sukelia imuninį atsaką tam, kad organizmas pradėtų gaminti antikūnus prieš tam tikrą virusą ar bakteriją. Organizmui susidūrus su konkrečiu virusu ar bakterija, imuninė sistema juos pažins ir antikūnai labai greitai įveiks patogeną.

Vakcinos būna gyvos atenuotos ir negyvos. Gyvų vakcinų sudėtyje yra susilpninti virusai, tačiau jie negali sukelti ligos asmenims, turintiems sveiką imuninę sistemą. Dažniausiai šių vakcinų reikia mažiau dozių, tačiau pašaliniai reiškiniai po vakcinacijos gali būti labiau išreikšti. Negyvos vakcinos yra sudarytos iš antigenų, randamų sukėlėjo paviršiuje. Jos taip pat negali sukelti ligos, tačiau dažnai reikia kelių vakcinos dozių, norimam imunitetui suformuoti.

Vakcinai patekus į organizmą, jų sudėtyje esantys antigenai ar susilpninti sukėlėjai stimuliuoja imuninės sistemos ląsteles. Jos pradeda gaminti specifinius antikūnus, kurie mokės atpažinti ligos sukėlėją, kai jis ištikrųjų pateks į organizmą. Susiformavus imunitetui prieš konkretų sukėlėją, ta informacija įrašoma imuninės atminties ląstelėse ir saugoma iki susitikimo su tikru patogenu.

- Lietuvoje vakcinos nuo tam tikrų ligų yra įtrauktos į valstybės finansuojamų vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. O apie kurias kitas vakcinas, kurios nėra įtrauktos į šį kalendorių, turėtų apsvarstyti vaikų tėvai bei kiti suaugę asmenys?


- Lietuvoje į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra įtraukta vakcinacija nuo tuberkuliozės (3 dienų amžiuje), hepatito B (tik gimus, 1 ir  6 mėn.), kokliušo, difterijos ir stabligės (2, 4, 6, 18 mėn, 6-7 ir 16 metų amžiuje), B tipo Haemophilus influenzae infekcijos (2, 4, 6 ir 18 mėn. amžiuje), poliomielito (2, 4, 6, 18 mėn. ir 6-7 metų amžiuje), tymų, kiaulytės ir raudonukės (15-18 mėn. ir 6-7 metų amžiuje), pneumokokinės infekcijos (2, 4, 12 mėn. amžiuje), B tipo meningokokinės infekcijos (3, 5 ir 12-15 mėn. amžiuje), rotavirusinės infekcijos (2, 4 ir 6 mėn. amžiuje), Žmogaus papilomos viruso infekcijos (11 metų mergaitės gauna dvi vakcinos dozes 6 mėn intervalu).

Pneumokokinė vakcina į kalendorių įtraukta 2014 m., Žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina - 2016 m., B tipo meningokokinės  ir rotavirusinės infekcijos vakcinos – 2018 m. Į kalendorių neįtrauktos, tačiau vaikams ir/ar suaugusiems rekomenduojamos šios vakcinos: vėjaraupių, sezoninė gripo ir erkinio encefalito, A, C, W-135, Y tipo meningokokinės infekcijos vakcinos. Taip pat rekomenduojami papildomi skiepai prieš planuojamas keliones – nuo vidurių šiltinės, hepatito A, geltonojo drugio ir kt.

- Kaip Lietuva skiepijimo apimčių klausimu atrodo Europos ar Pasaulio kontekste? Ar pas mus besiskiepijančių procentas didesnis, panašus, o gal priešingai – Lietuvoje jis yra mažiausias?


- Remiantis ULAC duomenimis, 2018 m. skiepijimų aprėptys Lietuvoje tuberkuliozės (BCG) vakcina (naujagimiai) siekė 96,4 %, hepatito B (naujagimiai) – 96,0 %, difterijos, stabligės, neląstelinio kokliušo, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina, inaktyvinta poliomielito vakcina (1 metų vaikai) – 92,3 %, tymų, epideminio parotito ir raudonukės (2 metų vaikai) – 92,2 %. Skiepijimo nuo pneumokokinės infekcijos pirma doze aprėptys siekia 82,7 %, antra doze – 66,0 %, trečia doze – 81,9 %, žmogaus papilomos viruso infekcijos 11 m. mergaičių skiepijimo aprėptys pirma doze – 55,3 %, o antra doze – 27,0 %, 12 m. mergaičių pirma doze – 77,8 %, o antra doze – 65,2 %. Analizuojant daugiametę skiepijimo aprėpčių tendenciją, stebima skiepijimo aprėpčių mažėjimas.

Labai sunku lyginti besiskiepijančių skaičius, kadangi kiekviena valstybė turi šiek tiek skirtingus vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, be to sunku lyginti bendrą vakcinacijos skaičių, kadangi kiekvienos ligos vakcinacijos rodikliai skiriasi. Todėl geriausia lyginti kiekvienos konkrečios ligos imunoprofilaktikos rodiklius tarp valstybių. Lyginant vakcinaciją nuo sezoninio gripo vyresnių kaip 65 metų asmenų (šie asmenys priskiriami rizikos grupei) amžiaus grupėje, rodikliai Lietuvoje, lyginant su Europos vidurkiu,  yra žemi.

Lyginant Lietuvos ir Europos vaikų profilaktinių skiepijimų apimtis, 2018 m.  Lietuvoje nuo tuberkuliozės, poliomielito, hepatito B, B tipo Haemophilus influenzae ir  pneumokokinės infekcijos vakcinacijos procentas yra didesnis nei Europos vidurkis, tačiau kitų ligų, pvz.: kokliušo, difterijos ir stabligės, tymų vakcinacijos rodikliai yra šiek tiek žemesni, nei Europoje.

- Nuo ko tai priklauso, kad kai kurie skiepai suformuoja imunitetą, kuris išlieka ilgesnį laiką, tuo tarpu kai kurių skiepų reikalinga dažnesnė revakcinacija?


- Kiekviena vakcina turi savo skiepijimo schemą. Tai priklauso nuo to, kokia tai vakcina (gyva ar negyva). Gyvos vakcinos sukelia stipresnį ir ilgiau trunkantį imunitetą, todėl dažniausiai užtenka kelių dozių. Negyvoms vakcinoms dažniausiai reikia daugiau dozių, su kelių mėnesių pertrauka, nes viena dozė nesugeba sukurti pakankamo imuniteto. Kai kurioms vakcinoms reikalingos sustiprinamosios (busterinės) dozės, kaip pvz.: difterijos, stabligės ir kokliušo vakcina rekomenduojama busterine doze skiepyti kas 10 metų, erkinio encefalito – kas  5 metus, kadangi įgytas imunitetas su laiku vis silpnėja. Sezoninio gripo vakcina skiepijama kiekvieno gripo sezonu, kadangi gripo virusas turi savybę kasmet šiek tiek keisti savo išorinių baltymų struktūrą, todėl kasmet reikalinga nauja vakcina, pritaikyta pagal to sezono viruso sandarą.

- Yra tokia sąvoka „kolektyvinis imunitetas“, kuris iš esmės atspindi visos bendruomenės atsparumą vienai ar kitai ligai. Kolektyvinis imunitetas susiformuoja pagrinde dviem keliais – kai didžioji dalis visuomenės perserga kokia nors liga arba kai tam tikras procentas visuomenės yra pasiskiepiję nuo tam tikros ligos. Tačiau kas atsitiktų, jei vieną dieną visi tiesiog nustotume skiepytis? Su kokiomis rizikomis susidurtume?


- Kolektyvinis imunitetas sudaro galimybę apsaugoti tuos asmenis, kurie negali būti vakcinuojami dėl gretutinių ligų ar amžiaus, ar kuriems nesusidaro pakankamas imuninis atsakas į vakciną. Koks procentas visuomenės turi turėti imunitetą prieš konkrečią ligą, priklauso nuo to, kokiu greičiu ligos sukėlėjas plinta. Infekcinių ligų epidemiologijoje labai svarbu, kiek vidutiniškai žmonių gali užkrėsti sergantysis. Tai vadinama baziniu reprodukcijos skaičiumi – R0. Kaip pvz.: tymų viruso R0 yra 18. Tai reiškia, kad vienas ligonis gali užkrėsti 18 sveikų žmonių. Tai rodo, kad liga labai sparčiai plinta. Tokiu atveju kolektyvinį imunitetą turi turėti bent 95% asmenų kiekvienoje amžiaus grupėje. Kai šis skaičius sumažėja, prasideda ligos protrūkiai. Mažėjant vakcinuotų žmonių skaičiui, mažėja  kolektyvinio imuniteto procentas. Dėl to  2019 metais turėjome tymų protrūkį Lietuvoje (2018 metais pasiskiepijusių skaičius buvo 92,2%).

Kolektyvinis imunitetas - tai tarsi apsauginis burbulas, kurio pagalba apsaugome pačius silpniausius. Pasaulyje daugėja žmonių, kurie nusprendžia nesiskiepyti. Dažnai motyuoja tuo, kad nebijo ligos, kad geriau persirgti ir įgyti imunitetą natūraliu keliu ir pan. Sveiką imuninę sistemą turintis žmogus gali prasirgti ir lengvesne ligos forma, nepatirti jos sukeliamų komplikacijų, tačiau daugėjant neskiepytų žmonių skaičiui, mažėja kolektyvinio imuniteto procentas. Tokiu atveju žmonės, negalintys būti paskiepyti tam tikra vakcina, suserga minėta liga, dėl savo sunkesnės imuninės būklės negali su liga kovoti kaip visi kiti sveiki žmonės, todėl ligos eiga būna sunki, su komplikacijomis ir sunkesnėmis išeitimis.

Nuotolinės gydytojų konsultacijos – vienoje vietoje!








Affidea Lietuva" įmonių grupei priklauso UAB "Affidea Lietuva", UAB "Endemik", UAB "Šilutės MCT", UAB "Alytaus medea klinika", UAB "MCT kompiuterinė tomografija" bei UAB "Kuncų ambulatorinė klinika" ("Vėtrungės klinika").


Siekdami gerinti teikiamų paslaugų kokybę, visas nuotolines konsultacijas jungiame į vieną tinklą, tad pacientai nuo šiol gali rinktis gydytoją nepriklausomai nuo įmonės, kurioje dirba gydytojas, ir su juo pasikonsultuoti nuotoliniu būdu.

Žemiau pateiktoje lentelėje rasite bendrą nuotoliniu būdu konsultuojančių gydytojų sąrašą, registracijos telefono numerį bei banko sąskaitos numerį, į kurią turi būti atliekamas pavedimas už nuotolinę konsultaciją. Daugiau informacijos apie apmokėjimą jums bus suteikta registracijos nuotolinei konsultacijai metu bei atsiųsta jūsų nurodytu el. paštu.








 





































































































































































































































































Eil. nr. Gydytojo vardas, pavardė Gydytojo specializacija Klinika Nuotolinės konsultacijos kaina Pakartotinės nuotolinės konsultacijos kaina Registracija konsultacijai tel. nr. Rekvizitai mokėjimui atlikti
1 Dana Sabina Stoškutė Šeimos gydytojas Affidea klinika 39 eur 29 eur 1811 arba +370 5 244 1188 UAB "Affidea Lietuva"          Luminor Bank, AB, Atsisk. sąsk. Nr. LT572140030002800563
arba
Bankas SEB, Atsisk. sąsk. Nr. LT177044060008362744
2 Mantas Ambraška Sporto medicinos gydytojas Affidea klinika 39 eur 29 eur
3 Edmundas Štarolis Urologas Affidea klinika 39 eur 29 eur
4 Prof. Valerijus Ostapenko Krūtų chirurgas - onkologas Affidea klinika 59 eur 39 eur
5 Marius Anglickis Urologas Affidea klinika 39 eur 29 eur
6 Minija Čerškutė Urologas Affidea klinika 39 eur 29 eur
7 Danutė Lištvanienė Ginekologė Affidea klinika 39 eur 29 eur
8 Artūras Plioraitis Neurologas Affidea klinika 39 eur 29 eur
9 Prof. Ligita Jančorienė Infektologė Affidea klinika 39 eur 29 eur
10 Aušrinė Žemaitytė Kineziterapeutė Affidea klinika 39 eur 29 eur
11 Rasa Veisaitė Šeimos gydytojas Affidea klinika 39 eur 29 eur
12 Erika Pavlovskaja Šeimos gydytojas Endemik 24 eur 19 eur +370 700 55223 UAB "Endemik",                                AB SEB bankas
LT25 7044 0600 0015 1259
13 Kristina Lebedevaitė Šeimos gydytojas Endemik 22 eur 17 eur
14 Rūta Petrauskė Šeimos gydytojas Endemik 19 eur 15 eur
15 Daiva Radzišauskienė Infektologė, medicinos mokslų daktarė Endemik 39 eur 29 eur
16 Jolita Petrauskė Infektologė Endemik 39 eur 29 eur
17 Jolanta Vokėtienė Infektologė Endemik 29 eur 19 eur
18 Vytautas Bilius Vaikų urologas, medicinos mokslų daktaras Endemik 39 eur 29 eur
19 Artūras Skikas Otorinolaringologas (LOR) Šilutės MCT 29 eur 29 eur +370 687 38289 arba +370 441 61510 UAB "Šilutės MCT" LT707044060005173012
20 Nijolė Plaipienė Neurologė Šilutės MCT 29 eur 19 eur
21 Edgaras Padimanskas Urologas Šilutės MCT 29 eur 19 eur
22 Irina Kiseliova Ginekologė Vėtrungės klinika 29 eur 19 eur +370 46 410570 arba +370 698 87197 UAB "Kuncų ambulatorinė klinika" LT73 7044 0600 0536 8607
23 Vaidilutė Konciūtė Ginekologė Vėtrungės klinika 29 eur 19 eur
24 Daiva Jasaitienė Dermatovenerologė Vėtrungės klinika 29 eur 19 eur
25 Aldona Kajutytė Dermatovenerologė Vėtrungės klinika 29 eur 19 eur
26 Algirdas Palšis Chirurgas Vėtrungės klinika 29 eur 19 eur
27 Oleg Aliošin Chirurgas Vėtrungės klinika 29 eur 19 eur
28 Gediminas Paplauskas Ortopedas - traumatologas Vėtrungės klinika 29 eur 19 eur
29 Marija Sakalauskaitė Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Vėtrungės klinika 29 eur 19 eur
30 Saulius Taroza Neurologas Vėtrungės klinika 34 eur 24 eur

 



















Dažnai užduodami klausimai arba ką svarbu žinoti?

1. Kaip apmokėti nuotolinę konsultaciją? 

Mokestis už nuotolinę konsultaciją mokamas pavedimu į aktualią įmonės atsiskaitomają sąskaitą. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti paciento vardą ir pavardę bei prierašą "už nuotolinę konsultaciją". Atlikus mokėjimą, mokėjimo pavedimo PDF dokumentą reikės atsiųsti registracijos metu nurodytu el. pašto adresu.

2. Kokiais klausimais mane gali pakonsultuoti gydytojai?

Kiekvienas gydytojas gali konsultuoti savo kompetencijų ribose. Jei nuotolinės konsultacijos metu gydytojui nepakanka informacijos apie paciento sveikatos būklęs, jums gali būti paskirta gyva konsultacija.

3. Jei po nuotolinės konsultacijos paaiškės, kad reikalinga gyva konsultacija, kaip viskas vyks toliau?

Tokiu atveju, imdamiesi papildomų saugumo priemonių, pacientų prašysime atvykti į vieną iš mūsų klinikų.

4. Kaip atliekama nuotolinė konsultacija?

Nuotolinės konsultacijos šiuo metu yra atliekamos telefonu.

5. Ar man bus suteikta daugiau informacijos prieš nuotolinę konsultaciją? 

Visa papildoma informacija jums pateikta registracijos nuotolinei konsultacijai metu ir papildomai atsiųsta jums elektroniniu paštu, kurį nurodysite registracijos metu.

 

Turite daugiau klausimų? Skambinkite mums nurodytais tel. nr. ir į juos atsakysime! 

INTERVIU SU GYDYTOJU: kaip pavasarinę alergiją atskirti nuo koronaviruso?

Pavasarį daugelis skubame į gamtą pasidžiaugti gražiais orais, čiulbančiais paukščiais bei pradedančiais žydėti augalais. Tačiau būtent pastarieji daliai asmenų sukelia daugiau problemų, nei džiaugsmo. Statistikos duomenimis, alergija žiedadulkėms (kitaip žinoma kaip šienligė) kankina beveik ketvirtadalį pasaulio gyventojų. Kokie simptomai būdingi sezoninėms alergijoms ir kaip kovoti su tokiomis alergijomis? Apiet tai diskutuojame su „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančių „Endemik“ klinikų tinklo vyr. šeimos gydytoja Elena Šuke.


- Daktare, kas dažniausiai žmonėms sukelia tas pavasarines alergijas?


- Dažniausia pavasario alergijų priežastis, be jokios abejonės, – žiedadulkės. Tai mažytės, augalų į orą paskleidžiamos ir vėjo ar vabzdžių pernešamos dalelytės, kurių pagalba apdulkinami kiti tos pačios rūšies augalai. Pati didžiausia žiedadulkių koncentracija ore ir aplinkoje randama kaip tik pavasarį, o skirtingi augalai žiedadulkes išskiria skirtingu metu. Pavasarį prasidedančių alergijų dažniausi kaltininkai yra medžiai – jų žiedadulkės labai smulkios, todėl gali patekti į mažus tarpus ir taip sukelti alerginius simptomus. Lietuvoje dažniausiai nustatoma alergija beržo žiedadulkėms. Toliau šylant orams ir ateinant vasarai prasideda gėlių ir pievų žydėjimas, kas atitinkamai irgi gali sukelti alergijas.

- Kodėl apskritai atsiranda alergijos ir kokie procesai alergijų metu vyksta organizme?


- Už alergijų atsiradimą atsakinga imuninė sistema, kurios pagrindinis darbas ir yra atskirti „savo“ dalis nuo „ne savo“. Alerginė reakcija vystosi, kai imuninė sistema sureaguoja į nekenksmingą mums medžiagą taip, tarsi ji būtų kenksminga – tokia medžiaga gali būti žiedadulkės, gyvūnų plaukai, bičių nuodai ir t.t. Imuninė sistema tokiu atveju sukelia didžiulį atsaką ir gynybinius mechanizmus, kurie pažeidžia patį organizmą, t.y. alergijų metu iš esmės pats žmogaus organizmas puola save, dėl iš aplinkos gauto signalo, kurį ne taip suprato. Deja, tačiau iki šiol nėra aišku, kodėl vieniems žmonėms alergijos išsivysto, o kitiems ne. Kadangi per pastarąjį šimtmetį alergijų pasaulyje labai pagausėjo, manoma, kad tam įtakos turi sėslus mūsų gyvenimo būdas, oro tarša, pasaulinė klimato kaita. Tačiau visa tai yra tik spėjimai.

- Kokie simptomai būdingi alergijoms ir kaip jos pasireiškia?


- Tai labai priklauso nuo konkretaus organizmo ir simptomai gali būti labai įvairūs. Jei kalbame apie pavasarines alergijas, tai dažniausi skundai yra sloga, akių ašarojimas, akių niežulys, dažnas čiaudulys, sausas kosulys, gerklės kutenimas. Žmonėms, sergantiems alergine astma, gali paūmėti astma ir todėl gali tekti koreguoti gydymą. Alergijos metalams ar maistui dažnai pasireiškia bėrimais, kartais galima net alergija saulei – ji pasireiškia odos niežuliu, bėrimais. Retais atvejais, ypač vaikams, alergijos maistui gali pasireikšti virškinamojo trakto sutrikimais, viduriavimu, svorio neaugimu, išmatų pakitimais.

- Šiuo metu, kuomet pasaulis kovoja su naujuoju koronavirusu, gali atsirasti painiavos bandant šią ligą atskirti nuo sezoninės alergijos, kadangi kai kurie simptomai yra ganėtinai panašūs – sausas kosulys, gerklės kutenimas ir pan. Visgi, koks esminis skirtumas tarp koronaviruso ir alergijos?


- Visų pirma, žmonės, kuriuos daug metų vargina pavasarinė alergija (kitaip žinoma kaip šienligė), dažniausiai žino savo simptomus ir kada jie prasideda – todėl jiems klausimų nekyla. Bėda ta, kad alergija gali prasidėti bet kuriame amžiuje ir tikrai gali atsirasti ir suaugusiam žmogui, kuris iki tol buvo visiškai sveikas. Dažniausiai alergijos prasideda kartu su medžių žydėjimu, atsiranda nepaaiškinama sloga, kosulys, čiaudulys, labai niežti ir vargsta akys – nors paties žmogaus būklė yra gera, jis nejaučia nuovargio, nėra karščiavimo ar kitų skundų. Būklė labai pagerėja vartojant priešalerginius vaistus. Tuo tarpu koronavirusinė infekcija yra viruso sukeltas susirgimas, todėl žmogus jaučia nuovargį, kuris neatitinka jo fizinės būklės, dažnai atsiranda sausas kosulys, prie kurio per kelias dienas prisideda karščiavimas, galvos skausmas, gerklės skausmas. Būdinga koronavirusinei infekcijai ir tai, kad dažnai žmonės skundžiasi uoslės ir skonio praradimu, nors sloga ir nebūna ryškiai išreikšta. Visgi pagrindinis skirtumas – bendra žmogaus savijauta ir karščiavimas.

- Koks gydymas dažniausiai taikomas gydant alergijas?


- Pats geriausias būdas gydyti alergijas yra alergenų vengimas, tačiau tai tikrai ne visada pavyksta. Jei žmogus alergiškas kažkokiam maistui, tai, visų pirmam rekomenduojama to maisto tiesiog nevartoti. Žinoma, su žiedadulkėmis ir sezoninėmis alergijomis yra kur kas sunkiau ir jų išvengti gali tiesiog nepavykti. Todėl tokiu atveju reikalingas gydymas – skiriamas gydymas antihistamininiais preparatais, kurie mažina organizmo išskiriamo histamino (kuris ir atsakingas už daugelį alergijų simptomų) kiekį. Galimas gydymas tabletėmis arba vietiniais preparatais, pvz., į akis. Dėl varginančios slogos dažnai skiriami nosies purškalai, kurių sudėtyje yra mometasono. Jis priklauso steroidų grupei ir vietiškai slopina gleivinės reakciją į alergenus.

- Ko gero daugeliui alergiškų žmonių aktualiausias klausimas – ar įmanoma visiškai išgydyti alergiją (-as)?


- Visiškai jas išgydyti, panaikinti ir „ištrinti“ iš organizmo greičiausiai negalima, tačiau pats efektyviausias gydymo būdas yra imunoterapija. Imunoterapijos esmė – pripratinti organizmą prie alergeno, t.y. kasdien mažais kiekiais yra skiriama alergeno dozė ir per kelis metus organizmas tiesiog į jį nebereaguoja. Tai daroma dažniausiai skystomis alergenų esencijomis, kurios vartojamos lašinant po liežuviu kasdien 1-2 metus. Tai ilgas procesas ir, deja, ne visiems veiksmingas, tačiau yra nemažai sėkmės istorijų, kai taip buvo išgydytos stiprios varginančios alergijos.

INTERVIU SU GYDYTOJU: koronaviruso fone kitos ligos taip pat nemiega!

Pasaulyje sparčiai pradėjus plisti naujajam koronavirusui (COVID19), atrodo, kad gyvenimas sustojo. Šalys, įskaitant ir Lietuvą, uždarė sienas, apribotas žmonių judėjimas, rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti namuose, įmonės, kiek tai įmanoma, organizuoja darbus iš namų ir t.t. Neaplenktas buvo ir medicinos sektorius – sustabdytas planinių ambulatorinių paslaugų teikimas, leista teikti tik tas paslaugas, kurios yra būtinosios ir priskiriamos prie ūmių atvejų, reguliuojant pacientų srautus leista ir toliau teikti skiepijimo paslaugas. Tačiau svarbu atminti viena – koronaviruso fone kitos ligos taip pat nemiega. Apie tai ir diskutuojame su „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančių „Endemik“ klinikų tinklo vyr. šeimos gydytoja Elena Šuke.


- Šiandien, ko gero, daugelis atkreipia dėmesį tik į koronavirusui panašius simptomus. Tačiau pavasarį apskritai stebimas didesnis sergamumas ir kitomis ligomis. Kokios tos kitos ligos, kurios labiausiai paplitusios pavasarį ir tuo klastingu metu, kai lauke būna labai apgaulingas oras?

- Pavasarį, žinoma, dažniausias žmogaus sveikatos „palydovas“ – peršalimo ligos. Jų padažnėjimą sąlygoja tai, kad lauke būna didelė temperatūrų kaita, po žiemos mūsų organizme trūksta įvairių vitaminų, nes valgome mažai šviežių vaisių ir daržovių, lauke pakilusi temperatūra tampa ir geresne terpe virusams išgyventi, žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje, bet dažnai netinkamai apsirengia ir arba per daug sušyla, arba sušąla. Pavasarį taip pat jau prasideda ir augalų žydėjimas, tad su dažnesnėmis sveikatos problemomis susiduria ir alergiški žmonės. Atšilus orams traukiame ir į sodus, kur atliekant žemės ūkio ar sodo darbus mūsų gali tykoti pasislėpusi stabligė – kartais net ir maža žaizdelė gali tapti priežastimi rimtai ligai išsirutulioti. Be jokios abejonės, nereikia pamiršti ir pavasarį suaktyvėjančių erkių bei jų pernešamų ligų. Šiemet jos yra dar didesnė problema ir dėl to, kad neturėjome šaltos žiemos.

- Likę namuose, ko gero, pagalvojame, kad „neinu į lauką, vadinasi, neužpuls manęs ir ligos“. Bet ar teisinga taip mąstyti? Juk ir pati užsiminėte, kad tam tikras ligas pernešantys nariuotakojai, pavyzdžiui, erkės, šiuo metu tikrai nemiega. Tad ar karantinas reiškia, kad galime nustoti saugoti save ir mažiau dėmesio skirti ligų prevencijai?

- Tikrai ne ir paskelbtas karantinas tikrai nereiškia, kad išnyko visos kitos ligos. Medikai dažnai juokauja, kad „Lietuvos Konstitucija, deja, nedraudžia sirgti dviem ligom vienu metu“. Tai gi tiek kitos infekcinės ligos, tiek lėtinės ligos tikrai yra išlikusios ir šiuo metu ir tikrai gali varginti žmogų. Ko labiausiai mes, medikai, bijome, tai kad dabar esančios epidemijos metu žmonės reaguoja tik į COVID19 simptomus, o į kitus nekreipia dėmesio, todėl po karantino pasibaigimo greičiausiai sulauksime kitų ligų pagausėjimo ir galbūt jau pažengusių būklių, kurias reikės greitai gydyti. Dėl infekcinių ir konkrečiai erkių pernešamų ligų – karantino metu vis daugiau žmonių stengiasi laiką leisti gamtoje ir todėl tik didėja rizika erkei įsisiurbti, o po tokios šiltos žiemos erkės labai išalkę ir tikrai pasiruošusios pulti visu pajėgumu. Profilaktiniai skiepai pagal ministro išleistą įsakymą yra atliekami, tam taikomos padidintos saugos priemonės, todėl nereikėtų bijoti, ypač tiems, kurie nėra rizikos grupėje dėl COVID19. Esantiems rizikos grupėje rekomenduočiau pasitarti su savo šeimos gydytoju – atlikti skiepą ar visgi palaukti.

- Kuomet pranešami mirties atvejai dėl koronaviruso, dažnai girdime, kad žmogus sirgo kitomis lėtinėmis ligomis. Kokiomis lėtinėmis ligomis apskritai dažniausiai serga lietuviai? Ar sergamumas lėtinėmis ligomis Lietuvoje skiriasi nuo bendros pasaulinės statistikos ar yra daugiau mažiau toks pats, kaip ir visame pasaulyje

- Sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis pas mus tikrai panašus kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse –tai širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, onkologiniai susirgimai ir cukrinis diabetas, taip pat vis dažnesnis Lietuvoje ir nutukimas. Tai, kad žmogus serga šiomis ligomis, dar tikrai nereiškia, kad jis nedarbingas ar kad yra sunkus ligonis. Tikrai nemaža dalis šiomis lėtinėmis ligomis sergančių žmonių yra fiziškai aktyvūs, dirbantys, kartais aplinkiniai gali net nežinoti ir neįtarti, kad žmogus serga kažkokia tokia lėtine neinfekcine liga. Todėl klaidinga įsivaizduoti, kad COVID19 pavojinga tik visiškiems ligoniams, nes į rizikos grupę patenka tikrai nemaža dalis Lietuvos populiacijos. Puikią Higienos instituto statistiką apie dažniausias Lietuvoje esančias ligas galima rasti jų internetinėje svetainėje. Tokia informacija, beje, yra periodiškai kasmet atnaujinama (http://www.hi.lt/news/1510/1203/Kokiomis-ligomis-dazniausiai-sergame.html)

- Šiuo metu gauti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas yra gana sudėtinga. Ką rekomenduotumėte gyventojams, norint išlikti sveikesniais ir kaip labiau palaikyti stiprų imunitetą?

- Gal juokingai nuskambės, tačiau sveikos gyvensenos rekomendacijos nesikeičia nei karantino, nei pasaulinės pandemijos metu – išlieka svarbūs visi bendrieji sveikatingumo principai: valgyti kuo daugiau vietinių ir. jei įmanoma, švieži, vaisių ir daržovių, užsiimti aktyvia fizine veikla, neturėti viršsvorio, dažnai vėdinti kambarius, plauti rankas, palaikyti gerą emocinę sveikatą. Deja, tačiau nieko papildomo patarti negaliu ir net mano išvardinti dalykai netaps efektyvūs per kelias dienas ar savaites – tai turi tapti gyvenimo būdu ir tik tada tai padės išvengti nesveikos gyvensenos sąlygojamų ligų bei išlikti sveikiems. Ar bent jau šiek tiek sveikesniais.

- Kaip šiuo metu atrodo šeimos gydytojo darbo kasdienybė? Ar galite pasakyti, kad karantino metu žmonės mažiau dėmesio skiria savo sveikatai?

- Šiuo metu šeimos gydytojai konsultuoja nuotoliniu būdu ir pacientus fiziškai priima tik esant neatidėliotinam poreikiui, taigi tikrai mažumą pacientų matome gyvai. Konsultacijų skaičius panašus ar net gi kiek didesnis, nei būdavo ne karantino metu klinikoje, tačiau labai jaučiamas nerimas būtent dėl į COVID19 panašių simptomų - žmonės gerokai mažiau dėmesio skiria kitiems simptomams ir retai sulaukiame klausimų dėl pvz. ilgalaikio pilvo skausmo ar nuovargio. Iš kitos pusės – gal būt daugeliui priverstinis darbas iš namų sudėliojo miego ir darbo režimą, sutvarkė mitybą – vien tai gali labai pagerinti esamų lėtinių ligų eigą ir žmogaus skundus. Tuo labiau, kad tikrai nemažai ligų ir skundų lemia ir nuolatinis stresas, lėtinis nuovargis, lėtinis miego trūkumas – manau, kad karantino metu šių problemų gal kiek sumažės. Tačiau tai – tik spėliojimai.

Dėkojame jums už pokalbį ir linkime sėkmės!

Kad skiepai būtų efektyvūs privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos

Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos (kurso), kuris nurodytas vakcinos apraše.


Ką daryti ekstrinėse situacijose, kokią išgyvename visi dabar?


Dažnai sulaukiame klausimų koks yra maksimalus galimas intervalas nukelti reikalingus skiepus?


Skiepijimas nuo erkinio encefalito:


Jei pasiskiepijote nuo erkinio encefalito ir jums reikalinga antra vakcinos dozė, ji turi būti suskiepyta per 3 mėnesius nuo pirmosios.


Trečia vakcinos dozė turi būti suskiepyta ne vėliau, kaip per 12 mėnesių nuo pirmos dozės.


Ketvirtą vakcinos dozę galima nukelti keliems mėnesiams, esant reikalui net iki metų.


Dėl visų skiepų numatytų atlikti pagal kalendorių turite pasitarti su savo šeimos gydytoju.


Dėl visų numatytų skiepijimų, Endemik klinikose, kitomis vakcinomis (neįtrauktomis į skiepų kalendorių) teiraukitės mūsų specialistų visoje Lietuvoje telefonu +370 70055 223. Skambučio kaina pagal jūsų operatoriaus nustatytus pokalbių tarifus.


 

 

Sveikata svarbiausia!


 
1 2 3 4 5

Paieška

+