“Endemik” prisijungia prie UAB “Affidea Lietuva”

Su dideliu džiaugsmu pranešame apie svarbius UAB „Endemik“ pokyčius! Nuo 2019 m. liepos 1 d. “Endemik” prisijungia prie UAB “Affidea Lietuva” ir tampa šio pirmaujančio radiologinės diagnostikos paslaugų teikėjo dalimi. UAB “Affidea Lietuva” priklauso “Affidea” grupei, veiklą vykdančiai 16 Europos šalių, turinčiai 256 centrus ir kiekvienais metais aptarnaujančiai per 6.500.000 pacientų!


Šiuo žingsniu „Affidea Lietuva“ centrų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 11 iki 23, kuriuose dirbs 436 darbuotojai, kiekvienais metais aptarnaudami 250.000 pacientų!


Tikimės, kad šis žingsnis ne tik išplės „Endemik“ teikiamų paslaugų spektrą, bet ir padės daugeliui Lietuvos gyventojų kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas gauti arčiau namų!


Plačiau apie įvykusius pokyčius galite skaityti čia: https://bit.ly/2RXEBbz

Tymai grįžta: apsaugo tik skiepai

2018 metais Lietuvoje užregistruota 30 tymų atvejų, o visi susirgę žmonės nebuvo skiepyti nuo tymų arba šis faktas nėra žinomas. Šiemet iki vasario vidurio buvo žinoma apie 26 tymų atvejus, vienas jų - ir Klaipėdoje.


Penktadienį jau buvo užregistruoti 67 tymų atvejai, daugiausiai atvejų (44) - Kauno apskrityje. Apie tymų protrūkius skelbia ir Europos žiniasklaida. Kas yra tie tymai, kodėl jie plinta ir kuo jie gali būti pavojingi?


Šiemet tymais susirgo nuo šios ligos neskiepyti vaikai iki dešimties metų amžiaus ir suaugusieji, kurie taip pat nebuvo pasiskiepiję nuo tymų arba jų skiepijimo būklė buvo nežinoma.












„Endemik“ medicinos klinikos šeimos gydytoja Elena Šopytė perspėja, kad jei imuniteto tymams neturintis žmogus atsidurs vienoje patalpoje su tymais sergančiuoju, yra 90 procentų tikimybė, kad jis susirgs. Asmeninio albumo nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerija išsakė susirūpinimą padėtimi ir ragina žmones būti atsargius.


„Siekiant apsisaugoti nuo tymų, žmonėms, kurie buvo paskiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys, ar buvo iš viso skiepyti, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Į gydytoją kreiptis reikėtų ir tiems žmonėms, kurie galimai turėjo kontaktą su tymais sergančiu asmeniu. Tymai yra itin užkrečiama ir pavojinga liga, vis dėlto jos galima išvengti pasiskiepijus. Paradoksalu, jog, turint efektyvias priemones, dalis žmonių vis dar rizikuoja savo bei aplinkinių sveikata ir nesiskiepija“, - pranešime cituojamas ministras Aurelijus Veryga.


Ministerija praneša, kad susirgimų daugėja, nes tymų virusai yra ypač lakūs, todėl lengvai plinta oru. Skaičiuojama, kad vienas sergantis žmogus gali sukelti 15-17 naujų susirgimų.


Apie tymus, nuo jų apsaugančius skiepus ir kodėl ši, jau buvusi pamiršta, liga grįžta, klausėme „Endemik“ medicinos klinikos šeimos gydytojos Elenos Šopytės.


Šiemet Lietuvoje užregistruoti jau 26 tymų atvejai, o visi susirgę žmonės nebuvo skiepyti nuo tymų arba šis faktas nėra žinomas. Ar, žvelgiant Lietuvos mastu, šie 26 atvejai yra skaičius, dėl kurio jau reikėtų susirūpinti?


Taip, tai didelis skaičius. Įprastai per metus Lietuvoje registruojami pavieniai atvejai, pavyzdžiui, 2011 m. - 7 atvejai, 2012 m. - 2. 2013 metais registruotas tymų protrūkis ir per visus metus užregistruoti 35 atvejai, 2014 metais - 11 atvejų, 2015 metais vėl registruotas tymų protrūkis su 50 susirgusiųjų, 2016 m. - 22 atvejai, 2017 - 2 atvejai ir abu įvežtiniai. Todėl iki šiol nustatyti 26 atvejai mūsų populiacijai yra didelis skaičius, kurį jau galima traktuoti kaip protrūkį.


Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad Lietuvoje kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina vaikai skiepijami du kartus: 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Taip susidaro ilgalaikis imunitetas. Kiek laiko tas imunitetas išsilaiko? Kaip elgtis tiems žmonėms, kurie buvo skiepyti, bet baiminasi užsikrėsti, nes nuo skiepų praėjo labai daug laiko?


Žmonės, kurie vaikystėje yra gavę dvi MMR vakcinas, yra saugūs visą gyvenimą. Vakcinos efektyvumas, pasak JAV infekcinių ligų draugijos CDC, yra 97 procentai. Tai reiškia, kad net gavus du skiepus 3 procentams žmonių gali nesusiformuoti imunitetas ir jie gali susirgti tymais.


Norint tai išsiaiškinti, galima atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo, ar žmogus turi apsaugą nuo tymų viruso IgG. Tai nebrangus tyrimas, atliekamas iš veninio kraujo ir kainuojantis apie 13-15 eurų. Gavus neigiamą tyrimo atsakymą reikalinga pakartotinė vakcinacija. Jei tyrimas teigiamas, tačiau žmogus patiria didelę riziką - dirba medicinos srityje, keliauja į šalį, kurioje yra tymų protrūkis - reikalinga viena papildoma MMR vakcinos dozė. Besibaiminantiems dėl tymų visada rekomenduojame atlikti kraujo tyrimą ir po jo su gydytoju nuspręsti, ar vakcinacija reikalinga, ir jei taip - kiek dozių.


Kaip elgtis žmonėms, kurie nežino, ar buvo skiepyti? Kaip galima sužinoti, ar jie buvo paskiepyti abu imunitetui susidaryti reikalingus kartus?


Be kraujo tyrimo, informaciją apie vakcinaciją galima rasti poliklinikos ligos istorijoje, jei poliklinika dar turi vaikystės skiepų sąrašą.


Ar skiepai yra vienintelis būdas apsisaugoti nuo tymų?


Taip, skiepai yra vienintelis būdas apsisaugoti nuo tymų. Tymus sukelia virusas, kuriuo užsikrečiama oro-lašeliniu būdu nuo sergančių žmonių, kai jie kosti, čiaudi, pučia nosį. Virusas labai užkrečiamas, nes gali išlikti patalpos ore net iki 2 valandų.


Skaičiuojama, kad jei imuniteto tymams neturintis žmogus atsidurs vienoje patalpoje su tymais sergančiuoju, yra 90 procentų tikimybė, kad jis susirgs. Sergantys tymais virusą platina 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir dar 4 dienas po bėrimo atsiradimo. Tymų virusu galima apsikrėsti tik nuo žmogaus.


Kada vakcina nuo tymų veikia efektyviau: kai skiepijamas vaikas ar suaugęs žmogus?


Vakcinos efektyvumui žmogaus amžius nėra svarbus. Nerekomenduojama skiepyti vaikų iki metų amžiaus, nes jų kraujyje dar esantys antikūnai iš motinos trukdo susidaryti geram imunitetui. Todėl pagal Lietuvos imunoprofilaktikos programą pirmasis skiepas rekomenduojamas 15-16 mėnesių amžiaus ir tada jis ir turėtų būti atliekamas, nebent yra kontraindikacijų dėl kitų sveikatos būklių. Negavus šių vakcinų vaikystėje, jas reikėtų skirti kuo skubiau.


Kuo ši liga yra pavojinga? Kokios gali būti komplikacijos?


Tymai yra rimta ir pavojinga liga bet kokio amžiaus žmonėms. Vis dėlto dažniausiai komplikacijos pasireiškia jaunesniems nei 5 metų arba vyresniems nei 20 metų žmonėms. Dažniausios su tymais susijusios komplikacijos yra vidurinės ausies uždegimas ir viduriavimas (pasireiškia 1 iš 10 sergančiųjų). Tai ganėtinai paprastos komplikacijos ir jas nėra sunku gydyti.


Rimtos komplikacijos yra plaučių uždegimas (pasireiškia 1 iš 20 sergančiųjų ir yra dažniausia vaikų iki 5 metų mirties priežastis nuo tymų), encefalitas (1 iš 1 000, gali sukelti mirti ar kurtumą, epilepsiją, įvairaus laipsnio neįgalumą visam gyvenimui), tymais sergančios nėščios moterys dažnai pagimdo neišnešiotus naujagimius arba turinčius mažą gimimo svorį. Iš 1 000 sergančiųjų tymais vidutiniškai miršta 1-2.


Apie tymų protrūkius rašo daugelio Europos šalių žiniasklaida. Kodėl taip padaugėjo susirgimų šia liga?


Pagrindinė tymų protrūkio priežastis yra „antivakcerių“ judėjimas - tai žmonės, skleidžiantys melagingą ir neteisingą informaciją apie vakcinas ir jų saugumą, ir šio judėjimo pasekėjai tėvai, kurie atsisako vaikus skiepyti.


Deja, bet bene daugiausia dėmesio šiame judėjime skiriama būtent MMR vakcinai ir jos dažniausiai tėvai atsisako. To istorija tokia: 1998 metais amerikietis gydytojas Andrew Wakefield su kolegomis paskelbė mokslinę studiją, kurios išvadoje teigė, kad MMR vakcina gali sukelti augimo ir vystymosi sulėtėjimą ir į autizmą panašų sindromą. Studijoje tirta tik 12 vaikų (juokingas ir absurdiškas skaičius medicinos moksle, kur imtis dažniausiai būna tūkstančiai ar šimtai tūkstančių), tyrimas atliktas nesilaikant elementarių medicininių tyrimų taisyklių.


Išleista studija susilaukė didelio dėmesio - beveik iškart kiti mokslininkai ir gydytojai ėmė kartoti studiją, tik žymiai didesnėmis apimtimis ir iškart pastebėjo, kad A. Wakefield gauti rezultatai visiškai nesusiję su realybe. Sujudimas dėl šios studijos vis didėjo, todėl netrukus net 10 iš originaliame straipsnyje Wakefield pažymėtų kolegų atsiėmė savo pavardes ir teigė, kad padarytos išvados visiškai neatitinka tyrimo ir kad turėjo per mažai duomenų tokioms išvadoms suformuluoti.


Tuomet paaiškėjo didžioji šios istorijos paslaptis - gydytojas A. Wakefield atsisakė atskleisti, kas finansavo jo tyrimą, o žurnalistams pasiaiškinus giliau paaiškėjo, kad visą finansavimą davė advokatų firma, kuri atstovavo tėvams, kurių vaikai nukentėjo nuo skiepų. 2010 metais ši A. Wakefield atlikta studija buvo galutinai pašalinta iš „Lancet“ žurnalo (tai vienas svarbiausių medicininių šaltinių pasaulyje) kaip neteisinga ir sufabrikuota, o pats A. Wakefield buvo apkaltintas rezultatų klastojimu ir melagystėmis, jam atimta medicinos gydytojo licencija.


Ši informacija greičiausiai perteklinė, tačiau retai šitą istoriją matau ir girdžiu viešumoje. Manau, tai puikus pavyzdys, atremiantis „antivakcerių“ teiginius apie autizmą ir padedantis lengviau suprasti, kodėl toks nesusipratimas įvyko.



Simptomai


Tymai pasireiškia karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų uždegimu. Po 1-2 dienų nuo ligos pradžios atsiranda neniežtintis bėrimas, pirmiausia - galvos srityje, vėliau bėrimas plinta žemyn per visą kūną. Todėl pastebėjus pirmuosius ligos simptomus patariama kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją. Įtarus arba patvirtinus susirgimą, sergantysis tymais izoliuojamas namuose nuo 9 iki 21 dienos, o pasireiškus komplikacijoms gali būti paguldytas į ligoninę. Atliekamas atvejo epidemiologinis tyrimas, siekiama išsiaiškinti turėjusius kontaktą ir galėjusius užsikrėsti asmenis. Neskiepyti žmonės, bendravę su užsikrėtusiu žmogumi, ne vėliau kaip per 72 val. po kontakto gali būti skiepijami, siekiant išvengti susirgimo.



Informacija


Lietuva turi naują Nacionalinę imunoprofilaktikos 2019-2023 metų programą. Ją sausio pabaigoje patvirtino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Taip siekiama Lietuvos gyventojus apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų, kontroliuoti skiepijimais valdomas užkrečiamąsias ligas - išlaikyti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo aprėptis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės - ne mažesnes kaip 95 proc. Pirmoji tokia programa Lietuvoje buvo patvirtinta 1992 m. Tuomet pagal sudarytą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai buvo skiepijami nuo 6 infekcijų. Šiandien pagal šį kalendorių Lietuvos vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų.


Šaltinis: Vakarų ekspresas: http://www.ve.lt/naujienos/sveikata/sveikata/tymai-grizta-apsaugo-tik-skiepai-1694955/

 

Naujausi tyrimai patvirtina – skiepai autizmo nesukelia

Visuomenėje jau ilgą laiką vyksta ginčai apie galimą skiepų ir autizmo ryšį. Dėl atsiradusių baimių skiepytis, Europoje vyksta tokių ligų kaip tymai, raudonukė protrūkiai. Tai tik dar kartą įrodo, kad šių ir kitų virusinių ligų plitimas buvo sustabdytas tik skiepijimo dėka.


Dešimties skirtingų tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1 milijonas vaikų, analizė patvirtino, kad nėra ryšio tarp skiepų ir autizmo. „Išanalizavome duomenis ir juose sąsajų nėra, ką platesnė sveikatos priežiūros bendruomenė suprato jau tam tikrą laiką“ sako Sidnėjaus medicinos mokyklos asocijuotasis profesorius Guy'us Eslickas. „Mes primygtinai raginame tėvus bendradarbiauti su gydytojais, siekiant užtikrinti, kad jų vaikai gautų visą imunizacijos naudą, ir būtų apsaugoti nuo skiepijant išvengiamų ligų.


Puikus pavyzdys poliomielito infekcija, kurios pasekmė visiškas raumenų paralyžius. Specifinių poliomielito gydymo priemonių ar vaistų nėra. Profilaktika tik skiepai. Lietuvoje nuo 1932 m. buvo pradėta oficiali poliomielito registracija. Kasmet sergamumas didėjo ir nuo 1947 m. poliomielito registruojamų atvejų skaičius ženkliai augo, ypatingai pokario laikais: 1947m. - 122; 1955m. – 332; 1958m. - 222 atvejai. 1959 m., panaudojant gyvą J. Sebino vakciną, Lietuvoje vakcinuota 530 000 gyventojų - pradėta vakcinacija sustabdė Poliomielito viruso cirkuliaciją ir gyventojų sergamumas ženkliai sumažėjo.
1960 m buvo vakcinuota dar 1 840 000 žmonių bei atlikti seroepidemiologiniai tyrimai, įvertinant vakcinacijos efektyvumą ir vakcinos imunogeniškumą. Galutiniai rezultatai parodė, kad po plačiai taikomos vakcinacijos, sergamumas poliomielitu ženkliai mažėjo ir buvo beveik likviduotas. Pažymėtina, kad paskutinis, sukeltas laukinės poliomielito viruso padermės atvejis Lietuvoje, buvo užregistruotas 1972 m.


Kad ligos, kurių išvengiama skiepijant, neplistų bendruomenėje, būtina užtikrinti joje dideles skiepijimo apimtis. Kuo daugiau tėvų neskiepija savo vaikų, tuo didesnis ligų plitimo pavojus. Apsisprendimas neskiepyti vaiko didina riziką susirgti ne tik jūsų paties vaikui, bet ir visai bendruomenei.


 

 

Šaltiniai:

https://www.autismspeaks.org/

Luke E.Taylor, Amy L. Swerdfeger, Guy D.Eslick „Vaccines are not associated with autism: An evidence-based meta-analysis of case-control and cohort studies“

Vaccine, Volume 32, Issue 29, 17 June 2014, Pages 3623-3629

http://www.ulac.lt/lt/search/poliomielitas

Lietuvoje daugėja susirgimų tymais

Lietuvoje daugėja susirgimų tymais: vienas ligonis gali užkrėsti aštuoniolika asmenų


Šiemet Lietuvoje užregistruota 17 susirgimų tymais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, dauguma susirgimų tymais - 15 atvejų - registruota Visagine ir Ignalinos rajone, du susirgimų atvejai - įvežtiniai  iš Juodkalnijos ir Lenkijos. Visi susirgusieji – suaugę asmenys.


Pernai per tą patį laikotarpį Lietuvoje registruoti du įvežtiniai tymų atvejai. Pirmas asmuo, susirgęs tymais, savaitę lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, antras asmuo – ilgiau nei savaitę keliavo Tailande, Malaizijoje, Indonezijoje. Susirgusieji – suaugę asmenys, kurie buvo skiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys savo skiepijimo būklės.


Europos regiono šalyse ir toliau didėja sergamumas tymais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiemet sausio – rugsėjo mėnesiais Europos regione tymais susirgo 54 339 asmenys. Daugiausia tymų atvejų Europos regione užfiksuota Ukrainoje, Serbijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Italijoje, Sakartvele, Graikijoje, Prancūzijoje ir kt. šalyse. Pagal susirgusiųjų tymais amžių didžiausias sergamumas registruotas iki 19 metų amžiaus asmenų grupėje. Dauguma susirgusiųjų -  neskiepyti.


Tymai – tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti per orą. PSO duomenimis, iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų. 2017 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.


Tymų ir raudonukės viruso cirkuliavimo sustabdymui reikalingos aukštos (ne mažesnės nei 95 proc.) skiepijimo aprėptys – dviem tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcinos dozėmis. Pagal 2017 m. statistinius duomenis, Lietuvoje vaikų iki 2 metų amžiaus tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijimo aprėptys buvo 93,5 proc., o tarp 6-7 metų vaikų  – 92,3 proc.


Analizuojant 2017 m. skiepijimo nuo tymų aprėptis, epideminio parotito ir raudonukės infekcijų dvejų metų amžiaus vaikų grupėje nustatyta, kad  mažesnės nei 95 proc. skiepijimo aprėptys yra aštuoniose iš dešimties administracinėse teritorijose: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus. Septynerių metų amžiaus vaikų grupėje – septyniose iš dešimties administracinėse teritorijose: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Vilniaus.


ULAC medikų teigimu, vienintelė apsaugos priemonė nuo tymų infekcijos – skiepai. Todėl gyventojams, nežinantiems  savo skiepijimo būklės arba skiepytiems tik vieną kartą – reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti. Būtina nepamiršti paskiepyti savo vaikų dviem kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozėmis, nes, remiantis moksliniais tyrimais, ilgalaikis imunitetas susidaro po 2 įskiepytų vakcinos dozių.


Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nuo vieno susirgusio tymais gali užsikrėsti nuo 12 iki 18 žmonių. 


Kokie yra tymų simptomai?
Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios atsiranda bėrimas, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis smegenų uždegimu.


Ar yra specifinis gydymas?
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.


Šaltinis: www.ulac.com