MIELI PACIENTAI,

Įvertinę nuolat auganti medicinos paslaugų poreikį ir suprasdami, kad visuomenė daugiau dėmesio turi skirti savo ligų profilaktikai, pristatome Jums naujieną - Pacientų lojalumo programą! Tapę šios programos dalimi Affidea Lietuva įmonių grupės paslaugomis galėsite naudotis palankesnėmis sąlygomis. O nuolaidas Jums pasiūlys ir šios programos partneriai!

 

Kas tai yra „Pacientų lojalumo programa“?

Tai programa, skirta „Affidea Lietuva“ įmonių grupės pacientams nepriklausomai nuo to, į kurią Įmonių grupės įstaigą pacientai kreipiasi pirmą kartą. Šios programos tikslas – skatinti klientus rūpintis savo sveikata pritaikant specialias, tik šios programos dalyviams skirtas kainas už paslaugas.

Kas gali tapti šios programos dalyviais?

Šios programos dalyviais gali tapti visi pilnamečiai asmenys.

Kaip aš galėčiau tapti šios programos dalyviu?

Pacientų lojalumo programos dalyviu galite tapti bet kuriame diagnostikos centre ar klinikoje užpildę šios programos dalyvio anketą ir įsigiję Pacientų lojalumo programos dalyvio kortelę.

Ar Pacientų lojalumo programos dalyvio kortelė mokama, ar ją galima gauti ir nemokamai?

Yra trys būdai gauti šios programos dalyvio kortelę:

  • Už 0,01 eur vienkartinį mokestį, kuomet apsilankę „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančioje klinikoje ar diagnostikos centre, vieno vizito metu įsigyjate paslaugų už ne mažiau kaip 70 eur.

  • Už 0,01 eur vienkartinį mokestį, kuomet apsilankę „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančioje klinikoje ar diagnostikos centre, registruojatės sekančiam mokamam vizitui į kitą „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančią kliniką ar diagnostikos centrą. Tokiu atveju kortelė išduodama po sekančio mokamo vizito „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančioje klinikoje ar diagnostikos centre.

  • Už 0,01 eur vienkartinį mokestį, prie "Affidea Lietuva" įmonių grupės klinikų prisirašiusiems ir naujai prisirašantiems asmenims (kur tai įmanoma).

  • Už 5 eur vienkartinį mokestį.


Kokios nuolaidos taikomos šios programos dalyviams?

Šios programos dalyviams taikomos šios nuolaidos mokamoms paslaugoms:

  • 10 proc. nuolaida gydytojų konsultacijoms.

  • 10 proc. nuolaida diagnostiniams tyrimams (ultragarso (echoskopijos), endoskopijos, mamografijos, rentgeno, automatinis krūtų ultragarso tyrimas ABUS, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija).

  • 15 proc. nuolaida skiepijimo paslaugoms.

  • 15 proc. nuolaida reabilitacijos (kineziterapija, masažai, vandens procedūros, fizioterapija ir kt.) paslaugoms.

  • 15 proc. nuolaida odontologijos paslaugoms.

  • 15 proc. nuolaida kitoms paslaugoms (pvz., injekcinėms grožio procedūroms, odos atjauninimo procedūroms ir kitoms paslaugoms, nepatenkančioms po kitomis sąvokomis).

  • 20 proc. nuolaida laboratoriniams tyrimams ir tyrimų programoms.

  • 20 proc. nuolaida sporto medicinos, mokslo ir tyrimų laboratorijos „LTeam LAB“ paslaugoms.


SVARBU: Nuolaidos nėra taikomos šioms paslaugoms ir tyrimams:








  • Prostatos vėžio RNR biožymenų tyrimas***

  • Prostatos vėžio RNR biožymenų tyrimas (cito)***

  • Neinvazinis prenatalinis tyrimas Cento NIPT***

  • Neinvazinis prenatalinis tyrimas Invitae NIPT***

  • ImuPro Screen 22 Maisto alergenams specifinių IgG nustatymas***

  • ImuPro Basic 90 Maisto alergenams specifinių IgG nustatymas***

  • ImuPro Complete 270 Maisto alergenams specifinių IgG nustatymas***

  • Tėvystės nustatymo tyrimas (tiriamas tėvas ir 1 vaikas)***

  • Tėvystės nustatymo tyrimas (tiriamas tariamas tėvas, mama ir 1 vaikas)***

  • Giminystės DNR tyrimas, kai tiriami 2 numanomi giminaičiai***

  • Vaisiaus lyties nustatymo DNR tyrimas***

  • Genetinio polinkio į ligas DNR tyrimas***

  • Vienkartinių medicininių drabužių komplektas

  • Pacientų lojalumo programos dalyvio kortelė

  • Kontrastinė medžiaga „Clariscan“ MRT tyrimui 30 ml

  • Kontrastinė medžiaga „Clariscan“ MRT tyrimui 20 ml

  • Kontrastinė medžiaga „Clariscan“ MRT tyrimui 15 ml

  • Kontrastinė medžiaga „Clariscan“ MRT tyrimui 10 ml

  • Kontrastinė medžiaga „Gadovist“ MRT tyrimui 7,5 ml

  • Kontrastinė medžiaga „Gadovist“ MRT tyrimui 15 ml

  • Komercinio MRT tyrimo paketas (MRT tyrimas + USB + vienkartiniai med. drabužiai)

  • Vienkartiniai medicininiai marškiniai

  • Vienkartinės medicininės kelnės

  • Medicininio dokumento siuntimo paslauga

  • Tyrimo vaizdų surinkimo ir įrašymo į skaitmeninę laikmeną paslauga.



Kada pradeda galioti Pacientų lojalumo programos nuolaidos?

Pacientų lojalumo programos dalyvio kortelė ir atitinkamai šios programos nuolaidos įsigalioja sekančią dieną nuo Pacientų lojalumo programos dalyvio kortelės įsigijimo.

 

Ar aš galiu prie savo kortelės pririšti kitus asmenis?  dalyvis gali prie savo kortelės pririšti kitus asmenis?

Pacientų lojalumo programos dalyvio kortelė išduodama tik vienam fiziniam asmeniui, tačiau jūs galite prie savo kortelės prirašyti jūsų šeimai priklausančius nepilnamečius asmenis (vaikus ir/ar globotinius).

 

Ar aš galiu persigalvoti ir nebedalyvauti šioje programoje? 

Taip, galite. Dalyvavimas šioje programoje gali būti nutrauktas jūsų, kaip šios programos dalyvio iniciatyva, t.y., grąžinus Pacientų lojalumo programos dalyvio kortelę „Affidea Lietuva“ įmonių grupės personalui.

 

Ką dar svarbaus turėčiau žinoti apie šios programos nuolaidų taikymą?

  • Nuolaidos nėra taikomos, kuomet už paslaugas atsiskaitoma dovanų kuponu.

  • Nuolaidos nėra sumuojamos su kitomis nuolaidomis ar pasiūlymais, tačiau jūs, kaip programos dalyvis (-ė) turite teisę naudotis didesne nuolaida.

  • Pacientų lojalumo programos dalyviams taikomos ir šios programos partnerių nuolaidos. Partnerių sąrašas ir visa aktuali informacija apie šią programą skelbiama įmonių grupės internetinėse svetainėse. Partnerių sąrašą galite rasti čia.


 

Pacientų lojalumo programos taisykles galite rasti čia. 

Įgyvendiname ES projektą!

Įgyvendinamas ES projektas!




Europos socialinis fondas.

Projekto tikslas – sudaryti sąlygas įmonės darbuotojams įgyti specifinių kompetencijų ir prisitaikyti prie ūkio pokyčių. Projekto įgyvendinimo metu bus vykdoma pagal priemonės finansavimo aprašą remiama veikla – užsienio investuotojų, investuojančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas, įskaitant mokymo darbo vietoje organizavimą.  Siekdama išlaikyti esamus darbuotojus bei pritraukti naujų kvalifikuotų darbuotojų pareiškėja investuos į jų žinias, tokiu būdu didindama darbuotojų motyvaciją. Projekto įgyvendinimo metu bus apmokyta 120 pareiškėjos darbuotojų. Visi mokymuose dalyvavę asmenys gaus mokymų baigimo pažymėjimus.

 

 

NAUJIENA: nauja Endemik klinika Klaipėdoje!

Su dideliu džiaugsmu informuojame, jog Klaipėdoje duris atveria nauja, antroji šalies uostamiestyje įsikūrusi Endemik | Affidea grupė klinika! Nuo šiol mus galėsite rasti ir adresu Paryžiaus komunos g. 10A, Klaipėda ("Vėtrungės klinika" patalpose)! Klinikoje teikiamos šios paslaugos:



  • skiepai.

  • profilaktiniai sveikatos patikrinimai.

  • laboratoriniai tyrimai.

  • tyrimų programos.

  • gydytojo infektologo konsultacijos.


Būtina išankstinė registracija paslaugoms tel. nr. +370 700 55223.

Naujoji klinika įsikūrusi "Vėtrungės klinikos" (Affidea Lietuva įmonių grupė) patalpose, antrame aukšte (205 ir 206 kabinetai). Prireikus papildomų paslaugų, kurios nėra teikiamos naujojoje Endemik klinikoje, jos pacientams galės bus suteiktos čia pat, niekur neišėjus - "Vėtrungės klinikoje". Be to, visoms klinikoms priklausant vienai "Affidea Lietuva" įmonių grupei, savo klientams galime pasiūlyti platų paslaugų spektrą - nuo šeimos gydytojų konsultacijų iki brangiųjų diagnostinių tyrimų, tokių kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tai gi, taip pacientams galime suteikti maksimalų reikalingų paslaugų ir tyrimų spektrą, o jiems nebereikia blaškytis po keletą skirtingų asmens sveikatos priežiūros įstaigų!

 

Daugiau informacijos apie Endemik klinikas Klaipėdoje ir jų darbo laikus rasite ČIA. 

Šiuo žingsniu Endemik klinikų tinklas Lietuvoje išaugo iki 8 klinikų: Vilniuje, dvi klinikos Kaune, po vieną kliniką Alytuje, Šiauliuose ir Panevėžyje ir dvi klinikos Klaipėdoje.



Nuo 2019 m. liepos 1 d. “Endemik” prisijungė prie UAB “Affidea Lietuva” ir tapo šio pirmaujančio radiologinės diagnostikos paslaugų teikėjo dalimi. UAB “Affidea Lietuva” priklauso “Affidea” grupei, veiklą vykdančiai 16 Europos šalių, turinčiai 256 centrus ir kiekvienais metais aptarnaujančiai per 9.000.000 pacientų!

„Affidea Lietuva“ įmonių grupė jungia 26 klinikas ir diagnostikos centrus, kuriuose dirba per 600 sveikatos priežiūros profesionalų ir kasmet aptarnaujama per 270.000 pacientų.

INTERVIU SU GYDYTOJU: vitaminas D ir jo svarba mūsų organizmui

Šylant orams ir gamtoje atsirandant vis daugiau žalios spalvos, kaip taisyklė, vis dažniau prisimename ir apie savo imunitetą, kuris pas daugelį po šaltojo periodo būna nusilpęs. Tuomet svarstome, kokius maisto papildus vartoti, kokius tyrimus atlikti, kurie vitaminai ir kurios maistinės medžiagos yra svarbiausios. Apie vieną tokių svarbesnių vitaminų – vitaminą D – ir jo vaidmenį mūsų organizme mums papasakojo ir „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančių Endemik klinikų tinklo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.


Vitaminas vienas – vaidmenų daug


Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, kurio aktyvioji forma žmogaus organizme vadinama kalcitrioliu. Kadangi daugelis audinių turi kalcitrioliui jautrius receptorius, tai parodo platų jo veikimo spektrą. Organizme kalcitriolis plonosios žarnos epitelinėse ląstelėse aktyvina baltymo, atsakingo už su maistu gauto kalcio pernešimą pro žarnos sienelę į kraujotaką, gamybą. Taip pat šis vitaminas stabdo kalcio ir fosfatų pašalinimą per inkstus su šlapimu.

„Kalcitriolis skatina kaulinių ląstelių – osteoblastų aktyvumą, taip inicijuodamas kaulinio audinio mineralizaciją ir augimą, bei atsinaujinimą. Ši funkcija yra labai svarbi augančiam organizmui, bei kaulo struktūros palaikymui suaugusiems. Šis vitaminas taip pat didina kalcio jonų pernašą į griaučių ir širdies raumenų ląsteles, prolaktino (laktacijos metu gaminamas hormonas) ir insulino išsiskyrimą, T ir B limfocitų (ląstelių, atsakingų už imunitetą) aktyvumą.“ – teigia šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė. Pasak gydytojos, kalcitriolio gamyba priklauso nuo kalcio ir fosfatų koncentracijos kraujyje. Kai kalcio koncentracija kraujyje sumažėja, į tai sureaguoja prieskydinės liaukos ir į kraują išskiria paratiroidinį hormoną (PTH). Šis hormonas neaktyvią vitamino D formą paverčia aktyvia forma. Aktyvi vitamino D forma didina kalcio pasisavinima iš žarnyno, mažina jo šalinimą per inkstus, jeigu reikia – naudoja kalcio atsargas sukauptas kauluose. Taip užkertamas kelias hipokalcemijai ir jos sukeltiems simptomams.

Mityba ir vitaminas D


Į mūsų organizmą vitaminas D patenka su maistu ir yra pagaminamas odos epidermio ląstelėse keratinocituose, jas veikiant saulei ir ultravioletiniams (UVB) 290–320 nanometrų bangos ilgio spinduliams. Gautas su maistu, papildais ar pagamintas veikiant saulei – vitaminas D būna neaktyvus. Vitaminas aktyvinimas procesų, vykstančių kepenyse ir inkstuose, metu, kol tampa aktyvia jo forma – minėtu kalcitrioliu.

Vitaminas D randamas menkių kepenėlių aliejuje, upėtakiuose, laukinėse lašišose, jo gausiu piene ir kiaušinių tryniuose. „Rekomenduojamą paros vitamino D normą 100 gramų produkto turi tik jūrinės žuvys. Visuose kituose produktuose šio vitamino yra tik labai maži kiekiai. Todėl norint užtikrinti pakankamą vitamino D gavimą su maistu, reikėtų suvalgyti jūrinės žuvies bent 100 gramų kasdien. Žinoma, tai padaryti labai sunku. Kitas svarbus šaltinis – saulė.  Norint pasigaminti pakankamą vitamino D kiekį, saulėkaitoje reikėtų būti tarp 10 ir 15 valandos maždaug 5–30 minučių atidengus  veidą, rankas, kojas ar nugarą bent du kartus per savaitę. Tačiau Lietuvoje per metus saulėtų dienų skaičius nėra didelis, todėl ne vasaros metu vitamino D gauti yra sudėtinga,“ – teigia K. Lebedevaitė.

Atliekant profilaktinius patikrinimus pacientams, dažnai stebimas įvairaus laipsnio vitamino D trūkumas. Todėl labai dažnai rekomenduojama vartoti vitamino D papildus, tačiau kiekvienu atveju rekomenduojamos dozės gali būti labai skirtingos. „Esant minimaliam vitamino D trūkumui, rekomenduojama jo papildus vartoti profilaktinėmis dozėmis – tokiomis, kad būtų užtikrintas vitamino D paros poreikis. Sudėtingesniais atvejais yra skiriamas vitaminas D didesnėmis – gydomosiomis dozėmis, vėliau pereinant prie profilaktinių kasdienių dozių. Vaikams iki 1  metų amžiaus rekomenduojama vitamino D paros norma yra 400 TV, vaikams ir suaugusiems 600 TV, vyresniems nei 70 metų žmonėms – 800 TV.“ – pasakoja gyd. K. Lebedevaitė.

Kai vitamino D mums trūksta ir kai jo gauname per daug...


Gydytojos teigimu, vitamino D trūkumas pasireiškia tuomet, kai ilgą laiką jo nepakankamai gaunama su maistu ar buvimo saulėje laikotarpis yra trumpas. Vitamino gali trūkti ir tada, jei yra tam tikros inkstų ligos, kai vitaminas D negali būti aktyvinamas inkstuose ar sutrikus jo pasisavinimui iš maisto. Vitamino D trūkumas yra susijęs su tokiomis būklėmis kaip pieno alergija, laktozės netoleravimas, ovovegetarizmas ar veganizmas.

„Dažniausios ligos, sukeltos vitamino D trūkumo, rachitas ir osteomaliacija. Rachitas – liga pasireiškianti vaikams, kai sutrinka kaulo mineralizacijos procesai, sukeliantys kaulų minkštumą ir skeleto deformacijas. Suaugusiems vitamino D trūkumas sukelia osteomaliaciją – kaulų suminkštėjimą. Ši liga pasireiškia kaulų skausmu, raumenų silpnumu. Vyresniems žmonėms vitamino D trūkumas sąlygoja osteoporozę – kaulo išretėjimą, dėl to kaulai būna trapesni, greičiau lūžta.“ – teigia K. Lebedevaitė.

Trūkstant vitamino D taip pat gali pasireikšti ir tokie bendrieji simptomai, kaip kaulų, raumenų skausmai, raumenų silpnumas, dėmesio stoka,  dirglumas, padidėjęs mieguistumas, padidėjęs prakaitavimas, nekokybiškas miegas, dažnos infekcijos.

Pasak gydytojos, vitaminas D turi savybę kauptis organizme dėl to, kad jis yra tirpus riebaluose. „Vitamino D perteklius gali sukelti svorio mažėjimą, apetito sutrikimus, anoreksiją, dažną ir gausų šlapinimąsi, širdies ritmo sutrikimus. Dėl vitamino D pertekliaus, didėja kalcio koncentracija kraujyje, dėl to vystosi kraujagyslių sienelių ir audinių kalcifikacija, sukelianti širdies, kraujagyslių ir inkstų pažeidimus. Taip pat didėja rizika sirgti inkstų akmenlige. Viršijus >500 nmol/l vitamino D koncentraciją kraujyje, jo poveikis yra toksiškas.“ – pasakoja K. Lebedevaitė.

Svarbu laiku atlikti reikiamus tyrimus


Kaip teigia gydytoja, pirmiausia apie vitamino D tyrimą reikėtų galvoti tiems pacientams, kurie turi didesnę riziką sirgti vitamino D avitaminoze: prastos mitybos, mažai būnantys saulėje, sergantys malabsorbcijos sindromu (dėl lėtinio pankreatito, uždegiminių žarnyno ligų (opinio kolito, Krono ligos), celiakijos ir kt.), vartojantys vaistus nuo epilepsijos, steroidus, sergantys sunkiomis kepenų ligomis ar kepenų nepakankamumu, sergantys nefroziniu sindromu, inkstų nepakankamumu, endokrininėmis ligomis, nėščios ir žindančios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, ypač sergantys osteoporoze.

„Geriausias būdas ištirti vitamino D kiekį - 25-hidroksivitamino D koncentracijos kraujyje nustatymas. Šis rodiklis parodo su maistu, papildais ir iš saulės gauto vitamino D kiekį. Šis rodiklis yra stabilus. Tačiau jis neparodo aktyvaus vitamino D kiekio. Aktyvaus ir neaktyvaus vitamino D kiekiai gali skirtis esant kai kurioms inkstų ar kepenų ligomis.“ – teigia gyd. K. Lebedevaitė.

Pasak gydytojos, remiantis specialistų rekomendacijomis, ne rizikos grupės asmenų, nejaučiančių jokių simptomų, profilaktiškai tirti dėl vitamino D trūkumo nereikėtų. „Tačiau kiekvienos šalies situacija yra individuali. Lietuvoje turime situaciją, kai saulėtų dienų mažai. Be to mūsų gyvenimo ritmas tampa vis labiau įtemptas. Žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, o reguliari ir sveika mityba neužtikrina pakankamo šio vitamino paros poreikio.“ – sako K. Lebedevaitė.

„Jeigu vasara buvo saulėta ir asmuo daug laiko praleido saulėje, tikėtina, kad rudenį jo vitamino D kiekis bus pakankamas. Tačiau atėjus ankstyvam pavasariui rekomenduočiau išsitirti vitamino D rodiklį kraujyje, ypač jeigu pasireiškia minėti vitamino D stokos simptomai. Dažnai pacientai savo nuožiūra vartoja vitamino D papildus savo pasirinktomis dozėmis. Visgi, pirmiausia reikėtų žinoti pradinį jo kiekį kraujyje ir pasitarti su savo šeimos gydytoju, kad būtų pasirinkta individuali taktika ir paskirtos atitinkamos vitamino D dozės.“ – viską reziumavo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

INTERVIU SU GYDYTOJU: vitaminas D ir jo svarba mūsų organizmui.

Šylant orams ir gamtoje atsirandant vis daugiau žalios spalvos, kaip taisyklė, vis dažniau prisimename ir apie savo imunitetą, kuris pas daugelį po šaltojo periodo būna nusilpęs. Tuomet svarstome, kokius maisto papildus vartoti, kokius tyrimus atlikti, kurie vitaminai ir kurios maistinės medžiagos yra svarbiausios. Apie vieną tokių svarbesnių vitaminų – vitaminą D – ir jo vaidmenį mūsų organizme mums papasakojo ir „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančių Endemik klinikų tinklo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.


Vitaminas vienas – vaidmenų daug


Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, kurio aktyvioji forma žmogaus organizme vadinama kalcitrioliu. Kadangi daugelis audinių turi kalcitrioliui jautrius receptorius, tai parodo platų jo veikimo spektrą. Organizme kalcitriolis plonosios žarnos epitelinėse ląstelėse aktyvina baltymo, atsakingo už su maistu gauto kalcio pernešimą pro žarnos sienelę į kraujotaką, gamybą. Taip pat šis vitaminas stabdo kalcio ir fosfatų pašalinimą per inkstus su šlapimu.

„Kalcitriolis skatina kaulinių ląstelių – osteoblastų aktyvumą, taip inicijuodamas kaulinio audinio mineralizaciją ir augimą, bei atsinaujinimą. Ši funkcija yra labai svarbi augančiam organizmui, bei kaulo struktūros palaikymui suaugusiems. Šis vitaminas taip pat didina kalcio jonų pernašą į griaučių ir širdies raumenų ląsteles, prolaktino (laktacijos metu gaminamas hormonas) ir insulino išsiskyrimą, T ir B limfocitų (ląstelių, atsakingų už imunitetą) aktyvumą.“ – teigia šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė. Pasak gydytojos, kalcitriolio gamyba priklauso nuo kalcio ir fosfatų koncentracijos kraujyje. Kai kalcio koncentracija kraujyje sumažėja, į tai sureaguoja prieskydinės liaukos ir į kraują išskiria paratiroidinį hormoną (PTH). Šis hormonas neaktyvią vitamino D formą paverčia aktyvia forma. Aktyvi vitamino D forma didina kalcio pasisavinima iš žarnyno, mažina jo šalinimą per inkstus, jeigu reikia – naudoja kalcio atsargas sukauptas kauluose. Taip užkertamas kelias hipokalcemijai ir jos sukeltiems simptomams.

Mityba ir vitaminas D


Į mūsų organizmą vitaminas D patenka su maistu ir yra pagaminamas odos epidermio ląstelėse keratinocituose, jas veikiant saulei ir ultravioletiniams (UVB) 290–320 nanometrų bangos ilgio spinduliams. Gautas su maistu, papildais ar pagamintas veikiant saulei – vitaminas D būna neaktyvus. Vitaminas aktyvinimas procesų, vykstančių kepenyse ir inkstuose, metu, kol tampa aktyvia jo forma – minėtu kalcitrioliu.

Vitaminas D randamas menkių kepenėlių aliejuje, upėtakiuose, laukinėse lašišose, jo gausiu piene ir kiaušinių tryniuose. „Rekomenduojamą paros vitamino D normą 100 gramų produkto turi tik jūrinės žuvys. Visuose kituose produktuose šio vitamino yra tik labai maži kiekiai. Todėl norint užtikrinti pakankamą vitamino D gavimą su maistu, reikėtų suvalgyti jūrinės žuvies bent 100 gramų kasdien. Žinoma, tai padaryti labai sunku. Kitas svarbus šaltinis – saulė.  Norint pasigaminti pakankamą vitamino D kiekį, saulėkaitoje reikėtų būti tarp 10 ir 15 valandos maždaug 5–30 minučių atidengus  veidą, rankas, kojas ar nugarą bent du kartus per savaitę. Tačiau Lietuvoje per metus saulėtų dienų skaičius nėra didelis, todėl ne vasaros metu vitamino D gauti yra sudėtinga,“ – teigia K. Lebedevaitė.

Atliekant profilaktinius patikrinimus pacientams, dažnai stebimas įvairaus laipsnio vitamino D trūkumas. Todėl labai dažnai rekomenduojama vartoti vitamino D papildus, tačiau kiekvienu atveju rekomenduojamos dozės gali būti labai skirtingos. „Esant minimaliam vitamino D trūkumui, rekomenduojama jo papildus vartoti profilaktinėmis dozėmis – tokiomis, kad būtų užtikrintas vitamino D paros poreikis. Sudėtingesniais atvejais yra skiriamas vitaminas D didesnėmis – gydomosiomis dozėmis, vėliau pereinant prie profilaktinių kasdienių dozių. Vaikams iki 1  metų amžiaus rekomenduojama vitamino D paros norma yra 400 TV, vaikams ir suaugusiems 600 TV, vyresniems nei 70 metų žmonėms – 800 TV.“ – pasakoja gyd. K. Lebedevaitė.

Kai vitamino D mums trūksta ir kai jo gauname per daug...


Gydytojos teigimu, vitamino D trūkumas pasireiškia tuomet, kai ilgą laiką jo nepakankamai gaunama su maistu ar buvimo saulėje laikotarpis yra trumpas. Vitamino gali trūkti ir tada, jei yra tam tikros inkstų ligos, kai vitaminas D negali būti aktyvinamas inkstuose ar sutrikus jo pasisavinimui iš maisto. Vitamino D trūkumas yra susijęs su tokiomis būklėmis kaip pieno alergija, laktozės netoleravimas, ovovegetarizmas ar veganizmas.

„Dažniausios ligos, sukeltos vitamino D trūkumo, rachitas ir osteomaliacija. Rachitas – liga pasireiškianti vaikams, kai sutrinka kaulo mineralizacijos procesai, sukeliantys kaulų minkštumą ir skeleto deformacijas. Suaugusiems vitamino D trūkumas sukelia osteomaliaciją – kaulų suminkštėjimą. Ši liga pasireiškia kaulų skausmu, raumenų silpnumu. Vyresniems žmonėms vitamino D trūkumas sąlygoja osteoporozę – kaulo išretėjimą, dėl to kaulai būna trapesni, greičiau lūžta.“ – teigia K. Lebedevaitė.

Trūkstant vitamino D taip pat gali pasireikšti ir tokie bendrieji simptomai, kaip kaulų, raumenų skausmai, raumenų silpnumas, dėmesio stoka,  dirglumas, padidėjęs mieguistumas, padidėjęs prakaitavimas, nekokybiškas miegas, dažnos infekcijos.

Pasak gydytojos, vitaminas D turi savybę kauptis organizme dėl to, kad jis yra tirpus riebaluose. „Vitamino D perteklius gali sukelti svorio mažėjimą, apetito sutrikimus, anoreksiją, dažną ir gausų šlapinimąsi, širdies ritmo sutrikimus. Dėl vitamino D pertekliaus, didėja kalcio koncentracija kraujyje, dėl to vystosi kraujagyslių sienelių ir audinių kalcifikacija, sukelianti širdies, kraujagyslių ir inkstų pažeidimus. Taip pat didėja rizika sirgti inkstų akmenlige. Viršijus >500 nmol/l vitamino D koncentraciją kraujyje, jo poveikis yra toksiškas.“ – pasakoja K. Lebedevaitė.

Svarbu laiku atlikti reikiamus tyrimus


Kaip teigia gydytoja, pirmiausia apie vitamino D tyrimą reikėtų galvoti tiems pacientams, kurie turi didesnę riziką sirgti vitamino D avitaminoze: prastos mitybos, mažai būnantys saulėje, sergantys malabsorbcijos sindromu (dėl lėtinio pankreatito, uždegiminių žarnyno ligų (opinio kolito, Krono ligos), celiakijos ir kt.), vartojantys vaistus nuo epilepsijos, steroidus, sergantys sunkiomis kepenų ligomis ar kepenų nepakankamumu, sergantys nefroziniu sindromu, inkstų nepakankamumu, endokrininėmis ligomis, nėščios ir žindančios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, ypač sergantys osteoporoze.

„Geriausias būdas ištirti vitamino D kiekį - 25-hidroksivitamino D koncentracijos kraujyje nustatymas. Šis rodiklis parodo su maistu, papildais ir iš saulės gauto vitamino D kiekį. Šis rodiklis yra stabilus. Tačiau jis neparodo aktyvaus vitamino D kiekio. Aktyvaus ir neaktyvaus vitamino D kiekiai gali skirtis esant kai kurioms inkstų ar kepenų ligomis.“ – teigia gyd. K. Lebedevaitė.

Pasak gydytojos, remiantis specialistų rekomendacijomis, ne rizikos grupės asmenų, nejaučiančių jokių simptomų, profilaktiškai tirti dėl vitamino D trūkumo nereikėtų. „Tačiau kiekvienos šalies situacija yra individuali. Lietuvoje turime situaciją, kai saulėtų dienų mažai. Be to mūsų gyvenimo ritmas tampa vis labiau įtemptas. Žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, o reguliari ir sveika mityba neužtikrina pakankamo šio vitamino paros poreikio.“ – sako K. Lebedevaitė.

„Jeigu vasara buvo saulėta ir asmuo daug laiko praleido saulėje, tikėtina, kad rudenį jo vitamino D kiekis bus pakankamas. Tačiau atėjus ankstyvam pavasariui rekomenduočiau išsitirti vitamino D rodiklį kraujyje, ypač jeigu pasireiškia minėti vitamino D stokos simptomai. Dažnai pacientai savo nuožiūra vartoja vitamino D papildus savo pasirinktomis dozėmis. Visgi, pirmiausia reikėtų žinoti pradinį jo kiekį kraujyje ir pasitarti su savo šeimos gydytoju, kad būtų pasirinkta individuali taktika ir paskirtos atitinkamos vitamino D dozės.“ – viską reziumavo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

AKTUALU: Pasikeitusi paslaugų teikimo tvarka!

Mieli pacientai,


Šalyje įvestas karantinas gerokai sustabdė ir mūsų darbus - kurį laiką negalėjome teikti planinių ambulatorinių paslaugų, priimti pacientus galėjome tik esant ūmiems atvejams. Tačiau dabar, kuomet karantino sąlygos švelninamos, palaipsniui atveriame mūsų klinikų duris ir platesniam pacientų ratui. Dėkojame jums už supratingumą ir tuo pačiu norime akcentuoti keletą svarbių dalykų dėl darbo organizavimo tvarkos:

- klinikose darbuotojai aprūpinti pilnu apsauginių priemonių komplektu - turi medicinines kaukes ar respiratorius, akinius ar skydelius, vienkartines pirštines, vienkartinius chalatus ar kombinezonus.

- kur tai įmanoma pertvarkėme pacientų laukiamojo zonas - baldai išdėstyti taip, kad pacientai nesėdėtų vienas prie kito.

- valdome pacientų srautus - pacientų prašome atvykti po vieną, be lydinčių asmenų, o jei, visgi, palyda yra būtina, maksimalus lydinčių asmenų skaičius - 1 asmuo.

- tyrimų ir vizitų laikai išdėstyti taip, kad vienu metu klinikoje būtų kuo mažiau pacientų.

- atvykstančių pacientų prašome turėti medicinines kaukes ir vienkartines pirštines. Jų neturint - jomis aprūpiname patys!

- po kiekvieno vizito dezinfekuojame kontaktinius paviršius.

- be būtino poreikio pacientų prašome nevykti į klinikas. Tyrimų atsakymus mes jums tikrai galime išsiųsti el. paštu, gydytojai jus gali pakonsultuoti pirmiausia nuotoliniu būdu ir t.t.!

- tikimės jūsų supratingumo, tačiau pirmiausia stengsimės priimti ir aptarnauti tuos pacientus, kuriems tyrimai/konsultacijos buvo atšaukti prasidėjus karantinui! Manome, kad pradėjus dirbti tai būtų sąžiningiausias sprendimas pirmumą suteikti tiems, kurie tyrimų laukė iki karantino ir karantino metu negalėjome jų priimti.

Mes esame atviri ir pasiruošę atsakyti į visus jums rūpimus klausimus! Mums visada galite skambinti ar rašyti - tiek bendruoju el. paštu, tiek ir mūsų Facebook socialinėje paskyroje!

Pagarbiai,

UAB "Endemik" | Affidea grupė kolektyvas! 

 

INTERVIU SU GYDYTOJU: kas nutiks, jei vieną dieną visi nustosime skiepytis? II dalis

Pirmoje šių straipsnių ciklo dalyje su „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančių „Endemik“ tinklo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaite diskutavome apie vakcinas, jų poveikį organizmui, imuniteto susiformavimą bei skiepijimo apimtis. Šiandien norime jus pakviesti skaityti antrąją dalį - interviu apie ligą, apie kurią visuomenėje garsiausiai šnekama pavasarį ir kurią platina erkės – erkinį encefalitą. Savo įžvalgomis apie šią ligą ir galimus apsisaugojimo būdus dalijasi gyd. K. Lebedevaitė.


- Gydytoja, pavasarį, kuomet visi nori kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, prasideda ir kalbos apie erkinį encefalitą bei skiepus nuo šios ligos. Kas tai apskritai yra per liga ir kokius pažeidimus organizme ji gali sukelti?


- Erkinis encefalitas – tai sunki gamtinė liga. Ją sukelia erkinio encefalito virusas, kuris priklauso Flaviviridae virusų šeimai. Šis virusas gamtoje randamas nuolat. Jo tarpinis šeimininkas dažniausiai būna graužikai ir voragyviai (erkės). Viruso rezervuaras yra erkės. Jis randamas jų seilių liaukose, perduodamas kartu su seilėmis, erkėms įkandus. Europoje ir Lietuvoje virusą dažniausiai platina Ixodes ricinus erkės. Virusas į žmogaus organizmą papuola, kai juo užkrėsta erkė įsisiurbia žmogui ir taip perduoda sukėlėją. Erkiniu encefalitu taip pat galima užsikrėsti vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Erkinis encefalitas - tai sunki liga, kuri pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Tai yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų. Dažniausiai ligos eiga būna dvibangė. Pirmoji fazė trunka vidutiniškai apie savaitę laiko. Jai būdingi į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, kaulų, raumenų ir galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Po pirmos fazės būdingas „pasveikimo“ laikotarpis, kuris gali trukti iki mėnesio laiko, tačiau dažniausiai trunka savaitę. Antroji ligos banga pasireiškia maždaug 20-30% užsikrėtusiųjų. Jai būdingi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai - galvos skausmas, pykinimas ir / ar vėmimas, sprando raumenų įtempimas. Gali būti karščiavimas, intoksikacijos požymiai. Kliniškai nustatomos ligos formos: meningitinė (smegenų dangalų pažeidimas), meningoencefalitinė (smegenų dangalų ir žievės pažeidimas), meningoencefalomielitinė/ radikulioneuritinė (smegenų dangalų, žievės, nugaros smegenų pažeidimas ar nervų šaknelių, perifrinių nervų pažeidimas).

Specifinio gydymo erkiniam encefalitui, deja, nėra. Taikomas tik simptominis gydymas. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą šiai ligai.

Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5-4 %. Maždaug trečdalis žmonių nepasiekia visiško pasveikimo.  Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – parezės (paralyžius).

- Kiek laiko praeina po vakcinacijos, kol susiformuoja imunitetas nuo erkinio encefalito?


- Lietuvoje šiuo metu turime dviejų gamintojų vakcinas nuo erkinio encefalito (Ticovac ir Encepur). Pirmosios dvi dozės skiepijamos 1-3 mėn laikotarpyje. Trečioji dozė turi būti gauta per metus laiko (trumpiausias laikotarpis tarp 2 ir 3 vakcinos dozių skiriasi, priklausomai nuo gamintojo). Vėliau reikalingos sustiprinamosios dozės kas 3-5 metus (priklausomai nuo paciento amžiaus ir gamintojo).

Galima taikyti ir pagreitintas schemas, kai norima imunitetą sukurti greičiau (prieš pat prasidedant erkių sezonui ar jam jau prasidėjus). Vėlgi, tai priklauso nuo konkrečios vakcinos gamintojo nurodytų rekomendacijų.

Dažniausiai imunitetas susidaro praėjus 2 savaitėms po antrojo skiepo ir trunka apie metus laiko. Po trečiosios dozės sukuriamas ilgalaikis imunitetas, kuris trunka 3-5  metus.

- Jūsų nuomone, kada geriausias laikas skiepytis nuo erkinio encefalito norint pavasarį miškuose jau jaustis saugiu?


- Svarbu paminėti tai, kad vaikams iki 1 metų, nėščiosioms ir maitinančioms iki 1 metų vaiką, vakcinacija nuo erkinio encefalito negalima, todėl jiems rekomenduojama naudoti tik repelentus, apsaugančius nuo erkių.

Geriausias laikas pradėti skiepytis nuo erkinio encefalito – žiema arba ankstyvas pavasaris, kai erkės dar nėra aktyvios. Tačiau skiepytis galima visus metus.

- Šiuo metu Lietuvoje esančio karantino metu dažnai kyla klausimai, ar reikia skiepytis, ar skiepus geriau nukelti į pokarantininį laikotarpį.


- Nors šiuo visiems sudėtingu laikotarpiu rekomenduojama likti namuose ir keliauti tik į maisto parduotuves ar vaistines, visus profilaktinius sveikatos patikrinimus ir apsilankymus gydymo įstaigose atidėti po karantino, o į medikus kreiptis tik skubiu atveju, skiepai nuo pat karantino pradžios turėjo išimtį. Tai netgi apibrėžta reglamentuojančiuose teisės aktuose. Nors pasaulyje siaučia COVID-19 infekcija, tai nėra kliūtis žmonėms sirgti kitomis ligomis. Kitos infekcinės ligos niekur nedingo ir vis tiek išlieka rizika jomis susirgti. Todėl karantino metu būtina laikytis sudaryto skiepų plano tiek vaikams, tiek suaugusiems. Pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos ir karantino metu vykdo imunoprofilaktiką, griežtai reguliuodamos pacientų srautus, perorganizuodamos savo įprastinę darbo veiklos struktūrą. Tai svarbu, kadangi kiekvienos infekcinės ligos vakcinacija turi griežtą savo skiepijimo schemą, kurios būtina laikytis. Dažnai patys pacientai dvejoja dėl skiepų, klausia, gal galima juos nukelti vėlesniam laikui. Sustojus imunoprofilaktikai, sumažės kolektyvinio imuniteto procentas ir dėl to galimi ir kitų ligų protrūkiai (tymų, kokliušo ir pan.). Vienareikšmiškai – reikia laikytis vakcinacijos schemų ir nepraleidinėti dozių. Tokiu būdu galėsime suvaldyti infekcines ligas, kurioms jau yra sukurtos vakcinos.

INTERVIU SU GYDYTOJU: kas nutiks, jei vieną dieną visi nustosime skiepytis? I dalis

Dažniausiai apie skiepus (vakcinas) visi pradedame kalbėti pavasarį ar rudenį, tai yra, tais sezonais, kuomet suaktyvėja erkės ir vis garsiau kalbama apie erkinį encefalitą, bei kuomet visuomenė pradeda ruoštis artėjančiam gripo sezonui. Tačiau yra tokių ligų, kurioms sezoniškumas nėra būdingas, todėl savo žinių bagažą apie vakcinas turėtume periodiškai atnaujinti. Būtent apie tai ir diskutuojame su „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančių „Endemik“ klinikų šeimos gydytoja Kristina Lebedevaite.


- Prieš pradedant plačiau diskutuoti apie skiepų poveikį, ko gero, tikslinga žinoti, kaip jie apskritai veikia mūsų organizmą ir kas jame vyksta, kuomet yra suleidžiama skiepo dozė?


- Tam, kad suprastume, kaip veikia skiepas, pirmiausia reikia žinoti keletą niuansų apie žmogaus imuninę sistemą ir kaip ji veikia. Ligos sukėlėjui (bakterijai ar virusui) patekus į žmogaus organizmą, jis sukelia infekcinę ligą. Imuninė sistema reaguoja į sukėlėjo paviršiuje esančius baltymus ar kitas jo struktūros dalis, vadinamas antigenu. Kovai su patogenu, imuninė sistema siunčia įvairias ląsteles į infekcijos vietą. Su infekcija kovoja makrofagai, T ir B limfocitai. Makrofagai sunaikina sukelėjų ląsteles, B limfocitai gamina medžiagas, vadinamas antikūnais, kurios atpažįsta sukėlėjo paviršiuje esančius antigenus ir taip prisideda prie patogeno sunaikinimo. T limfocitai atakuoja tas organizmo ląsteles, kurios yra infekuotos (dažniausiai virusų).

Pirmą kartą antigenui patekus į organizmą, užtrunka šiek tiek laiko, kol organizmo imuninė sistema „susidoroja“ su „įsibrovėliu“. Po persirgtos infekcijos, imuninės sistemos atmintyje lieka informacija apie buvusį patogeną. Tai vadinama natūraliu imunitetu – susiformavusiu po persirgtos ligos. Kitą kartą į organizmą patekus tam pačiam virusui ar bakterijai, imuninė sistema atpažįsta jo paviršiuje esančius antigenus, prisimena kaip su juo kovoti ir per trumpą laiką pagamina didelį antikūnų kiekį, kuris labai greitai įveikia bakteriją ar virusą, jam dar nespėjus sukelti ligos.

Vakcinų pagalba yra sukuriamas taip vadinamas dirbtinis aktyvus imunitetas. Vakcinos sudėtyje esančios dalelės – tai virusų ir bakterijų antigenai, kurie padeda imituoti ligos sukėlėją ir sukelia imuninį atsaką tam, kad organizmas pradėtų gaminti antikūnus prieš tam tikrą virusą ar bakteriją. Organizmui susidūrus su konkrečiu virusu ar bakterija, imuninė sistema juos pažins ir antikūnai labai greitai įveiks patogeną.

Vakcinos būna gyvos atenuotos ir negyvos. Gyvų vakcinų sudėtyje yra susilpninti virusai, tačiau jie negali sukelti ligos asmenims, turintiems sveiką imuninę sistemą. Dažniausiai šių vakcinų reikia mažiau dozių, tačiau pašaliniai reiškiniai po vakcinacijos gali būti labiau išreikšti. Negyvos vakcinos yra sudarytos iš antigenų, randamų sukėlėjo paviršiuje. Jos taip pat negali sukelti ligos, tačiau dažnai reikia kelių vakcinos dozių, norimam imunitetui suformuoti.

Vakcinai patekus į organizmą, jų sudėtyje esantys antigenai ar susilpninti sukėlėjai stimuliuoja imuninės sistemos ląsteles. Jos pradeda gaminti specifinius antikūnus, kurie mokės atpažinti ligos sukėlėją, kai jis ištikrųjų pateks į organizmą. Susiformavus imunitetui prieš konkretų sukėlėją, ta informacija įrašoma imuninės atminties ląstelėse ir saugoma iki susitikimo su tikru patogenu.

- Lietuvoje vakcinos nuo tam tikrų ligų yra įtrauktos į valstybės finansuojamų vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. O apie kurias kitas vakcinas, kurios nėra įtrauktos į šį kalendorių, turėtų apsvarstyti vaikų tėvai bei kiti suaugę asmenys?


- Lietuvoje į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra įtraukta vakcinacija nuo tuberkuliozės (3 dienų amžiuje), hepatito B (tik gimus, 1 ir  6 mėn.), kokliušo, difterijos ir stabligės (2, 4, 6, 18 mėn, 6-7 ir 16 metų amžiuje), B tipo Haemophilus influenzae infekcijos (2, 4, 6 ir 18 mėn. amžiuje), poliomielito (2, 4, 6, 18 mėn. ir 6-7 metų amžiuje), tymų, kiaulytės ir raudonukės (15-18 mėn. ir 6-7 metų amžiuje), pneumokokinės infekcijos (2, 4, 12 mėn. amžiuje), B tipo meningokokinės infekcijos (3, 5 ir 12-15 mėn. amžiuje), rotavirusinės infekcijos (2, 4 ir 6 mėn. amžiuje), Žmogaus papilomos viruso infekcijos (11 metų mergaitės gauna dvi vakcinos dozes 6 mėn intervalu).

Pneumokokinė vakcina į kalendorių įtraukta 2014 m., Žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina - 2016 m., B tipo meningokokinės  ir rotavirusinės infekcijos vakcinos – 2018 m. Į kalendorių neįtrauktos, tačiau vaikams ir/ar suaugusiems rekomenduojamos šios vakcinos: vėjaraupių, sezoninė gripo ir erkinio encefalito, A, C, W-135, Y tipo meningokokinės infekcijos vakcinos. Taip pat rekomenduojami papildomi skiepai prieš planuojamas keliones – nuo vidurių šiltinės, hepatito A, geltonojo drugio ir kt.

- Kaip Lietuva skiepijimo apimčių klausimu atrodo Europos ar Pasaulio kontekste? Ar pas mus besiskiepijančių procentas didesnis, panašus, o gal priešingai – Lietuvoje jis yra mažiausias?


- Remiantis ULAC duomenimis, 2018 m. skiepijimų aprėptys Lietuvoje tuberkuliozės (BCG) vakcina (naujagimiai) siekė 96,4 %, hepatito B (naujagimiai) – 96,0 %, difterijos, stabligės, neląstelinio kokliušo, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina, inaktyvinta poliomielito vakcina (1 metų vaikai) – 92,3 %, tymų, epideminio parotito ir raudonukės (2 metų vaikai) – 92,2 %. Skiepijimo nuo pneumokokinės infekcijos pirma doze aprėptys siekia 82,7 %, antra doze – 66,0 %, trečia doze – 81,9 %, žmogaus papilomos viruso infekcijos 11 m. mergaičių skiepijimo aprėptys pirma doze – 55,3 %, o antra doze – 27,0 %, 12 m. mergaičių pirma doze – 77,8 %, o antra doze – 65,2 %. Analizuojant daugiametę skiepijimo aprėpčių tendenciją, stebima skiepijimo aprėpčių mažėjimas.

Labai sunku lyginti besiskiepijančių skaičius, kadangi kiekviena valstybė turi šiek tiek skirtingus vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, be to sunku lyginti bendrą vakcinacijos skaičių, kadangi kiekvienos ligos vakcinacijos rodikliai skiriasi. Todėl geriausia lyginti kiekvienos konkrečios ligos imunoprofilaktikos rodiklius tarp valstybių. Lyginant vakcinaciją nuo sezoninio gripo vyresnių kaip 65 metų asmenų (šie asmenys priskiriami rizikos grupei) amžiaus grupėje, rodikliai Lietuvoje, lyginant su Europos vidurkiu,  yra žemi.

Lyginant Lietuvos ir Europos vaikų profilaktinių skiepijimų apimtis, 2018 m.  Lietuvoje nuo tuberkuliozės, poliomielito, hepatito B, B tipo Haemophilus influenzae ir  pneumokokinės infekcijos vakcinacijos procentas yra didesnis nei Europos vidurkis, tačiau kitų ligų, pvz.: kokliušo, difterijos ir stabligės, tymų vakcinacijos rodikliai yra šiek tiek žemesni, nei Europoje.

- Nuo ko tai priklauso, kad kai kurie skiepai suformuoja imunitetą, kuris išlieka ilgesnį laiką, tuo tarpu kai kurių skiepų reikalinga dažnesnė revakcinacija?


- Kiekviena vakcina turi savo skiepijimo schemą. Tai priklauso nuo to, kokia tai vakcina (gyva ar negyva). Gyvos vakcinos sukelia stipresnį ir ilgiau trunkantį imunitetą, todėl dažniausiai užtenka kelių dozių. Negyvoms vakcinoms dažniausiai reikia daugiau dozių, su kelių mėnesių pertrauka, nes viena dozė nesugeba sukurti pakankamo imuniteto. Kai kurioms vakcinoms reikalingos sustiprinamosios (busterinės) dozės, kaip pvz.: difterijos, stabligės ir kokliušo vakcina rekomenduojama busterine doze skiepyti kas 10 metų, erkinio encefalito – kas  5 metus, kadangi įgytas imunitetas su laiku vis silpnėja. Sezoninio gripo vakcina skiepijama kiekvieno gripo sezonu, kadangi gripo virusas turi savybę kasmet šiek tiek keisti savo išorinių baltymų struktūrą, todėl kasmet reikalinga nauja vakcina, pritaikyta pagal to sezono viruso sandarą.

- Yra tokia sąvoka „kolektyvinis imunitetas“, kuris iš esmės atspindi visos bendruomenės atsparumą vienai ar kitai ligai. Kolektyvinis imunitetas susiformuoja pagrinde dviem keliais – kai didžioji dalis visuomenės perserga kokia nors liga arba kai tam tikras procentas visuomenės yra pasiskiepiję nuo tam tikros ligos. Tačiau kas atsitiktų, jei vieną dieną visi tiesiog nustotume skiepytis? Su kokiomis rizikomis susidurtume?


- Kolektyvinis imunitetas sudaro galimybę apsaugoti tuos asmenis, kurie negali būti vakcinuojami dėl gretutinių ligų ar amžiaus, ar kuriems nesusidaro pakankamas imuninis atsakas į vakciną. Koks procentas visuomenės turi turėti imunitetą prieš konkrečią ligą, priklauso nuo to, kokiu greičiu ligos sukėlėjas plinta. Infekcinių ligų epidemiologijoje labai svarbu, kiek vidutiniškai žmonių gali užkrėsti sergantysis. Tai vadinama baziniu reprodukcijos skaičiumi – R0. Kaip pvz.: tymų viruso R0 yra 18. Tai reiškia, kad vienas ligonis gali užkrėsti 18 sveikų žmonių. Tai rodo, kad liga labai sparčiai plinta. Tokiu atveju kolektyvinį imunitetą turi turėti bent 95% asmenų kiekvienoje amžiaus grupėje. Kai šis skaičius sumažėja, prasideda ligos protrūkiai. Mažėjant vakcinuotų žmonių skaičiui, mažėja  kolektyvinio imuniteto procentas. Dėl to  2019 metais turėjome tymų protrūkį Lietuvoje (2018 metais pasiskiepijusių skaičius buvo 92,2%).

Kolektyvinis imunitetas - tai tarsi apsauginis burbulas, kurio pagalba apsaugome pačius silpniausius. Pasaulyje daugėja žmonių, kurie nusprendžia nesiskiepyti. Dažnai motyuoja tuo, kad nebijo ligos, kad geriau persirgti ir įgyti imunitetą natūraliu keliu ir pan. Sveiką imuninę sistemą turintis žmogus gali prasirgti ir lengvesne ligos forma, nepatirti jos sukeliamų komplikacijų, tačiau daugėjant neskiepytų žmonių skaičiui, mažėja kolektyvinio imuniteto procentas. Tokiu atveju žmonės, negalintys būti paskiepyti tam tikra vakcina, suserga minėta liga, dėl savo sunkesnės imuninės būklės negali su liga kovoti kaip visi kiti sveiki žmonės, todėl ligos eiga būna sunki, su komplikacijomis ir sunkesnėmis išeitimis.

Nuotolinės gydytojų konsultacijos – vienoje vietoje!








Affidea Lietuva" įmonių grupei priklauso UAB "Affidea Lietuva", UAB "Endemik", UAB "Šilutės MCT", UAB "Alytaus medea klinika", UAB "MCT kompiuterinė tomografija" bei UAB "Kuncų ambulatorinė klinika" ("Vėtrungės klinika").


Siekdami gerinti teikiamų paslaugų kokybę, visas nuotolines konsultacijas jungiame į vieną tinklą, tad pacientai nuo šiol gali rinktis gydytoją nepriklausomai nuo įmonės, kurioje dirba gydytojas, ir su juo pasikonsultuoti nuotoliniu būdu.

Žemiau pateiktoje lentelėje rasite bendrą nuotoliniu būdu konsultuojančių gydytojų sąrašą, registracijos telefono numerį bei banko sąskaitos numerį, į kurią turi būti atliekamas pavedimas už nuotolinę konsultaciją. Daugiau informacijos apie apmokėjimą jums bus suteikta registracijos nuotolinei konsultacijai metu bei atsiųsta jūsų nurodytu el. paštu.








 





































































































































































































































































Eil. nr. Gydytojo vardas, pavardė Gydytojo specializacija Klinika Nuotolinės konsultacijos kaina Pakartotinės nuotolinės konsultacijos kaina Registracija konsultacijai tel. nr. Rekvizitai mokėjimui atlikti
1 Dana Sabina Stoškutė Šeimos gydytojas Affidea klinika 39 eur 29 eur 1811 arba +370 5 244 1188 UAB "Affidea Lietuva"          Luminor Bank, AB, Atsisk. sąsk. Nr. LT572140030002800563
arba
Bankas SEB, Atsisk. sąsk. Nr. LT177044060008362744
2 Mantas Ambraška Sporto medicinos gydytojas Affidea klinika 39 eur 29 eur
3 Edmundas Štarolis Urologas Affidea klinika 39 eur 29 eur
4 Prof. Valerijus Ostapenko Krūtų chirurgas - onkologas Affidea klinika 59 eur 39 eur
5 Marius Anglickis Urologas Affidea klinika 39 eur 29 eur
6 Minija Čerškutė Urologas Affidea klinika 39 eur 29 eur
7 Danutė Lištvanienė Ginekologė Affidea klinika 39 eur 29 eur
8 Artūras Plioraitis Neurologas Affidea klinika 39 eur 29 eur
9 Prof. Ligita Jančorienė Infektologė Affidea klinika 39 eur 29 eur
10 Aušrinė Žemaitytė Kineziterapeutė Affidea klinika 39 eur 29 eur
11 Rasa Veisaitė Šeimos gydytojas Affidea klinika 39 eur 29 eur
12 Erika Pavlovskaja Šeimos gydytojas Endemik 24 eur 19 eur +370 700 55223 UAB "Endemik",                                AB SEB bankas
LT25 7044 0600 0015 1259
13 Kristina Lebedevaitė Šeimos gydytojas Endemik 22 eur 17 eur
14 Rūta Petrauskė Šeimos gydytojas Endemik 19 eur 15 eur
15 Daiva Radzišauskienė Infektologė, medicinos mokslų daktarė Endemik 39 eur 29 eur
16 Jolita Petrauskė Infektologė Endemik 39 eur 29 eur
17 Jolanta Vokėtienė Infektologė Endemik 29 eur 19 eur
18 Vytautas Bilius Vaikų urologas, medicinos mokslų daktaras Endemik 39 eur 29 eur
19 Artūras Skikas Otorinolaringologas (LOR) Šilutės MCT 29 eur 29 eur +370 687 38289 arba +370 441 61510 UAB "Šilutės MCT" LT707044060005173012
20 Nijolė Plaipienė Neurologė Šilutės MCT 29 eur 19 eur
21 Edgaras Padimanskas Urologas Šilutės MCT 29 eur 19 eur
22 Irina Kiseliova Ginekologė Vėtrungės klinika 29 eur 19 eur +370 46 410570 arba +370 698 87197 UAB "Kuncų ambulatorinė klinika" LT73 7044 0600 0536 8607
23 Vaidilutė Konciūtė Ginekologė Vėtrungės klinika 29 eur 19 eur
24 Daiva Jasaitienė Dermatovenerologė Vėtrungės klinika 29 eur 19 eur
25 Aldona Kajutytė Dermatovenerologė Vėtrungės klinika 29 eur 19 eur
26 Algirdas Palšis Chirurgas Vėtrungės klinika 29 eur 19 eur
27 Oleg Aliošin Chirurgas Vėtrungės klinika 29 eur 19 eur
28 Gediminas Paplauskas Ortopedas - traumatologas Vėtrungės klinika 29 eur 19 eur
29 Marija Sakalauskaitė Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Vėtrungės klinika 29 eur 19 eur
30 Saulius Taroza Neurologas Vėtrungės klinika 34 eur 24 eur

 



















Dažnai užduodami klausimai arba ką svarbu žinoti?

1. Kaip apmokėti nuotolinę konsultaciją? 

Mokestis už nuotolinę konsultaciją mokamas pavedimu į aktualią įmonės atsiskaitomają sąskaitą. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti paciento vardą ir pavardę bei prierašą "už nuotolinę konsultaciją". Atlikus mokėjimą, mokėjimo pavedimo PDF dokumentą reikės atsiųsti registracijos metu nurodytu el. pašto adresu.

2. Kokiais klausimais mane gali pakonsultuoti gydytojai?

Kiekvienas gydytojas gali konsultuoti savo kompetencijų ribose. Jei nuotolinės konsultacijos metu gydytojui nepakanka informacijos apie paciento sveikatos būklęs, jums gali būti paskirta gyva konsultacija.

3. Jei po nuotolinės konsultacijos paaiškės, kad reikalinga gyva konsultacija, kaip viskas vyks toliau?

Tokiu atveju, imdamiesi papildomų saugumo priemonių, pacientų prašysime atvykti į vieną iš mūsų klinikų.

4. Kaip atliekama nuotolinė konsultacija?

Nuotolinės konsultacijos šiuo metu yra atliekamos telefonu.

5. Ar man bus suteikta daugiau informacijos prieš nuotolinę konsultaciją? 

Visa papildoma informacija jums pateikta registracijos nuotolinei konsultacijai metu ir papildomai atsiųsta jums elektroniniu paštu, kurį nurodysite registracijos metu.

 

Turite daugiau klausimų? Skambinkite mums nurodytais tel. nr. ir į juos atsakysime! 

1 2 3 4

Paieška

+