INTERVIU SU GYDYTOJU: kaip pavasarinę alergiją atskirti nuo koronaviruso?

Pavasarį daugelis skubame į gamtą pasidžiaugti gražiais orais, čiulbančiais paukščiais bei pradedančiais žydėti augalais. Tačiau būtent pastarieji daliai asmenų sukelia daugiau problemų, nei džiaugsmo. Statistikos duomenimis, alergija žiedadulkėms (kitaip žinoma kaip šienligė) kankina beveik ketvirtadalį pasaulio gyventojų. Kokie simptomai būdingi sezoninėms alergijoms ir kaip kovoti su tokiomis alergijomis? Apiet tai diskutuojame su „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančių „Endemik“ klinikų tinklo vyr. šeimos gydytoja Elena Šuke.


- Daktare, kas dažniausiai žmonėms sukelia tas pavasarines alergijas?


- Dažniausia pavasario alergijų priežastis, be jokios abejonės, – žiedadulkės. Tai mažytės, augalų į orą paskleidžiamos ir vėjo ar vabzdžių pernešamos dalelytės, kurių pagalba apdulkinami kiti tos pačios rūšies augalai. Pati didžiausia žiedadulkių koncentracija ore ir aplinkoje randama kaip tik pavasarį, o skirtingi augalai žiedadulkes išskiria skirtingu metu. Pavasarį prasidedančių alergijų dažniausi kaltininkai yra medžiai – jų žiedadulkės labai smulkios, todėl gali patekti į mažus tarpus ir taip sukelti alerginius simptomus. Lietuvoje dažniausiai nustatoma alergija beržo žiedadulkėms. Toliau šylant orams ir ateinant vasarai prasideda gėlių ir pievų žydėjimas, kas atitinkamai irgi gali sukelti alergijas.

- Kodėl apskritai atsiranda alergijos ir kokie procesai alergijų metu vyksta organizme?


- Už alergijų atsiradimą atsakinga imuninė sistema, kurios pagrindinis darbas ir yra atskirti „savo“ dalis nuo „ne savo“. Alerginė reakcija vystosi, kai imuninė sistema sureaguoja į nekenksmingą mums medžiagą taip, tarsi ji būtų kenksminga – tokia medžiaga gali būti žiedadulkės, gyvūnų plaukai, bičių nuodai ir t.t. Imuninė sistema tokiu atveju sukelia didžiulį atsaką ir gynybinius mechanizmus, kurie pažeidžia patį organizmą, t.y. alergijų metu iš esmės pats žmogaus organizmas puola save, dėl iš aplinkos gauto signalo, kurį ne taip suprato. Deja, tačiau iki šiol nėra aišku, kodėl vieniems žmonėms alergijos išsivysto, o kitiems ne. Kadangi per pastarąjį šimtmetį alergijų pasaulyje labai pagausėjo, manoma, kad tam įtakos turi sėslus mūsų gyvenimo būdas, oro tarša, pasaulinė klimato kaita. Tačiau visa tai yra tik spėjimai.

- Kokie simptomai būdingi alergijoms ir kaip jos pasireiškia?


- Tai labai priklauso nuo konkretaus organizmo ir simptomai gali būti labai įvairūs. Jei kalbame apie pavasarines alergijas, tai dažniausi skundai yra sloga, akių ašarojimas, akių niežulys, dažnas čiaudulys, sausas kosulys, gerklės kutenimas. Žmonėms, sergantiems alergine astma, gali paūmėti astma ir todėl gali tekti koreguoti gydymą. Alergijos metalams ar maistui dažnai pasireiškia bėrimais, kartais galima net alergija saulei – ji pasireiškia odos niežuliu, bėrimais. Retais atvejais, ypač vaikams, alergijos maistui gali pasireikšti virškinamojo trakto sutrikimais, viduriavimu, svorio neaugimu, išmatų pakitimais.

- Šiuo metu, kuomet pasaulis kovoja su naujuoju koronavirusu, gali atsirasti painiavos bandant šią ligą atskirti nuo sezoninės alergijos, kadangi kai kurie simptomai yra ganėtinai panašūs – sausas kosulys, gerklės kutenimas ir pan. Visgi, koks esminis skirtumas tarp koronaviruso ir alergijos?


- Visų pirma, žmonės, kuriuos daug metų vargina pavasarinė alergija (kitaip žinoma kaip šienligė), dažniausiai žino savo simptomus ir kada jie prasideda – todėl jiems klausimų nekyla. Bėda ta, kad alergija gali prasidėti bet kuriame amžiuje ir tikrai gali atsirasti ir suaugusiam žmogui, kuris iki tol buvo visiškai sveikas. Dažniausiai alergijos prasideda kartu su medžių žydėjimu, atsiranda nepaaiškinama sloga, kosulys, čiaudulys, labai niežti ir vargsta akys – nors paties žmogaus būklė yra gera, jis nejaučia nuovargio, nėra karščiavimo ar kitų skundų. Būklė labai pagerėja vartojant priešalerginius vaistus. Tuo tarpu koronavirusinė infekcija yra viruso sukeltas susirgimas, todėl žmogus jaučia nuovargį, kuris neatitinka jo fizinės būklės, dažnai atsiranda sausas kosulys, prie kurio per kelias dienas prisideda karščiavimas, galvos skausmas, gerklės skausmas. Būdinga koronavirusinei infekcijai ir tai, kad dažnai žmonės skundžiasi uoslės ir skonio praradimu, nors sloga ir nebūna ryškiai išreikšta. Visgi pagrindinis skirtumas – bendra žmogaus savijauta ir karščiavimas.

- Koks gydymas dažniausiai taikomas gydant alergijas?


- Pats geriausias būdas gydyti alergijas yra alergenų vengimas, tačiau tai tikrai ne visada pavyksta. Jei žmogus alergiškas kažkokiam maistui, tai, visų pirmam rekomenduojama to maisto tiesiog nevartoti. Žinoma, su žiedadulkėmis ir sezoninėmis alergijomis yra kur kas sunkiau ir jų išvengti gali tiesiog nepavykti. Todėl tokiu atveju reikalingas gydymas – skiriamas gydymas antihistamininiais preparatais, kurie mažina organizmo išskiriamo histamino (kuris ir atsakingas už daugelį alergijų simptomų) kiekį. Galimas gydymas tabletėmis arba vietiniais preparatais, pvz., į akis. Dėl varginančios slogos dažnai skiriami nosies purškalai, kurių sudėtyje yra mometasono. Jis priklauso steroidų grupei ir vietiškai slopina gleivinės reakciją į alergenus.

- Ko gero daugeliui alergiškų žmonių aktualiausias klausimas – ar įmanoma visiškai išgydyti alergiją (-as)?


- Visiškai jas išgydyti, panaikinti ir „ištrinti“ iš organizmo greičiausiai negalima, tačiau pats efektyviausias gydymo būdas yra imunoterapija. Imunoterapijos esmė – pripratinti organizmą prie alergeno, t.y. kasdien mažais kiekiais yra skiriama alergeno dozė ir per kelis metus organizmas tiesiog į jį nebereaguoja. Tai daroma dažniausiai skystomis alergenų esencijomis, kurios vartojamos lašinant po liežuviu kasdien 1-2 metus. Tai ilgas procesas ir, deja, ne visiems veiksmingas, tačiau yra nemažai sėkmės istorijų, kai taip buvo išgydytos stiprios varginančios alergijos.

INTERVIU SU GYDYTOJU: koronaviruso fone kitos ligos taip pat nemiega!

Pasaulyje sparčiai pradėjus plisti naujajam koronavirusui (COVID19), atrodo, kad gyvenimas sustojo. Šalys, įskaitant ir Lietuvą, uždarė sienas, apribotas žmonių judėjimas, rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti namuose, įmonės, kiek tai įmanoma, organizuoja darbus iš namų ir t.t. Neaplenktas buvo ir medicinos sektorius – sustabdytas planinių ambulatorinių paslaugų teikimas, leista teikti tik tas paslaugas, kurios yra būtinosios ir priskiriamos prie ūmių atvejų, reguliuojant pacientų srautus leista ir toliau teikti skiepijimo paslaugas. Tačiau svarbu atminti viena – koronaviruso fone kitos ligos taip pat nemiega. Apie tai ir diskutuojame su „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančių „Endemik“ klinikų tinklo vyr. šeimos gydytoja Elena Šuke.


- Šiandien, ko gero, daugelis atkreipia dėmesį tik į koronavirusui panašius simptomus. Tačiau pavasarį apskritai stebimas didesnis sergamumas ir kitomis ligomis. Kokios tos kitos ligos, kurios labiausiai paplitusios pavasarį ir tuo klastingu metu, kai lauke būna labai apgaulingas oras?

- Pavasarį, žinoma, dažniausias žmogaus sveikatos „palydovas“ – peršalimo ligos. Jų padažnėjimą sąlygoja tai, kad lauke būna didelė temperatūrų kaita, po žiemos mūsų organizme trūksta įvairių vitaminų, nes valgome mažai šviežių vaisių ir daržovių, lauke pakilusi temperatūra tampa ir geresne terpe virusams išgyventi, žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje, bet dažnai netinkamai apsirengia ir arba per daug sušyla, arba sušąla. Pavasarį taip pat jau prasideda ir augalų žydėjimas, tad su dažnesnėmis sveikatos problemomis susiduria ir alergiški žmonės. Atšilus orams traukiame ir į sodus, kur atliekant žemės ūkio ar sodo darbus mūsų gali tykoti pasislėpusi stabligė – kartais net ir maža žaizdelė gali tapti priežastimi rimtai ligai išsirutulioti. Be jokios abejonės, nereikia pamiršti ir pavasarį suaktyvėjančių erkių bei jų pernešamų ligų. Šiemet jos yra dar didesnė problema ir dėl to, kad neturėjome šaltos žiemos.

- Likę namuose, ko gero, pagalvojame, kad „neinu į lauką, vadinasi, neužpuls manęs ir ligos“. Bet ar teisinga taip mąstyti? Juk ir pati užsiminėte, kad tam tikras ligas pernešantys nariuotakojai, pavyzdžiui, erkės, šiuo metu tikrai nemiega. Tad ar karantinas reiškia, kad galime nustoti saugoti save ir mažiau dėmesio skirti ligų prevencijai?

- Tikrai ne ir paskelbtas karantinas tikrai nereiškia, kad išnyko visos kitos ligos. Medikai dažnai juokauja, kad „Lietuvos Konstitucija, deja, nedraudžia sirgti dviem ligom vienu metu“. Tai gi tiek kitos infekcinės ligos, tiek lėtinės ligos tikrai yra išlikusios ir šiuo metu ir tikrai gali varginti žmogų. Ko labiausiai mes, medikai, bijome, tai kad dabar esančios epidemijos metu žmonės reaguoja tik į COVID19 simptomus, o į kitus nekreipia dėmesio, todėl po karantino pasibaigimo greičiausiai sulauksime kitų ligų pagausėjimo ir galbūt jau pažengusių būklių, kurias reikės greitai gydyti. Dėl infekcinių ir konkrečiai erkių pernešamų ligų – karantino metu vis daugiau žmonių stengiasi laiką leisti gamtoje ir todėl tik didėja rizika erkei įsisiurbti, o po tokios šiltos žiemos erkės labai išalkę ir tikrai pasiruošusios pulti visu pajėgumu. Profilaktiniai skiepai pagal ministro išleistą įsakymą yra atliekami, tam taikomos padidintos saugos priemonės, todėl nereikėtų bijoti, ypač tiems, kurie nėra rizikos grupėje dėl COVID19. Esantiems rizikos grupėje rekomenduočiau pasitarti su savo šeimos gydytoju – atlikti skiepą ar visgi palaukti.

- Kuomet pranešami mirties atvejai dėl koronaviruso, dažnai girdime, kad žmogus sirgo kitomis lėtinėmis ligomis. Kokiomis lėtinėmis ligomis apskritai dažniausiai serga lietuviai? Ar sergamumas lėtinėmis ligomis Lietuvoje skiriasi nuo bendros pasaulinės statistikos ar yra daugiau mažiau toks pats, kaip ir visame pasaulyje

- Sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis pas mus tikrai panašus kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse –tai širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, onkologiniai susirgimai ir cukrinis diabetas, taip pat vis dažnesnis Lietuvoje ir nutukimas. Tai, kad žmogus serga šiomis ligomis, dar tikrai nereiškia, kad jis nedarbingas ar kad yra sunkus ligonis. Tikrai nemaža dalis šiomis lėtinėmis ligomis sergančių žmonių yra fiziškai aktyvūs, dirbantys, kartais aplinkiniai gali net nežinoti ir neįtarti, kad žmogus serga kažkokia tokia lėtine neinfekcine liga. Todėl klaidinga įsivaizduoti, kad COVID19 pavojinga tik visiškiems ligoniams, nes į rizikos grupę patenka tikrai nemaža dalis Lietuvos populiacijos. Puikią Higienos instituto statistiką apie dažniausias Lietuvoje esančias ligas galima rasti jų internetinėje svetainėje. Tokia informacija, beje, yra periodiškai kasmet atnaujinama (http://www.hi.lt/news/1510/1203/Kokiomis-ligomis-dazniausiai-sergame.html)

- Šiuo metu gauti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas yra gana sudėtinga. Ką rekomenduotumėte gyventojams, norint išlikti sveikesniais ir kaip labiau palaikyti stiprų imunitetą?

- Gal juokingai nuskambės, tačiau sveikos gyvensenos rekomendacijos nesikeičia nei karantino, nei pasaulinės pandemijos metu – išlieka svarbūs visi bendrieji sveikatingumo principai: valgyti kuo daugiau vietinių ir. jei įmanoma, švieži, vaisių ir daržovių, užsiimti aktyvia fizine veikla, neturėti viršsvorio, dažnai vėdinti kambarius, plauti rankas, palaikyti gerą emocinę sveikatą. Deja, tačiau nieko papildomo patarti negaliu ir net mano išvardinti dalykai netaps efektyvūs per kelias dienas ar savaites – tai turi tapti gyvenimo būdu ir tik tada tai padės išvengti nesveikos gyvensenos sąlygojamų ligų bei išlikti sveikiems. Ar bent jau šiek tiek sveikesniais.

- Kaip šiuo metu atrodo šeimos gydytojo darbo kasdienybė? Ar galite pasakyti, kad karantino metu žmonės mažiau dėmesio skiria savo sveikatai?

- Šiuo metu šeimos gydytojai konsultuoja nuotoliniu būdu ir pacientus fiziškai priima tik esant neatidėliotinam poreikiui, taigi tikrai mažumą pacientų matome gyvai. Konsultacijų skaičius panašus ar net gi kiek didesnis, nei būdavo ne karantino metu klinikoje, tačiau labai jaučiamas nerimas būtent dėl į COVID19 panašių simptomų - žmonės gerokai mažiau dėmesio skiria kitiems simptomams ir retai sulaukiame klausimų dėl pvz. ilgalaikio pilvo skausmo ar nuovargio. Iš kitos pusės – gal būt daugeliui priverstinis darbas iš namų sudėliojo miego ir darbo režimą, sutvarkė mitybą – vien tai gali labai pagerinti esamų lėtinių ligų eigą ir žmogaus skundus. Tuo labiau, kad tikrai nemažai ligų ir skundų lemia ir nuolatinis stresas, lėtinis nuovargis, lėtinis miego trūkumas – manau, kad karantino metu šių problemų gal kiek sumažės. Tačiau tai – tik spėliojimai.

Dėkojame jums už pokalbį ir linkime sėkmės!

NAUJIENA: Nuotolinės gydytojų konsultacijos

Mieli pacientai,

karantino laikotarpiu "Endemik" klinikose teikiame naują paslaugą - nuotolines gydytojų konsultacijas .

Konsultacijos kaina - 15 eur.

Registracija ir daugiau informacijos tel. nr. +370 70055 223

 

Konsultuoja šie gydytojai:

  • šeimos gydytoja Elena Šukė (Vilnius)

  • šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė (Kaunas)

  • šeimos gydytoja Rūta Petrauskė (visi kiti Lietuvos miestai)


 

Dažnai užduodami klausimai arba ką svarbu žinoti?

1. Kaip apmokėti nuotolinę konsultaciją? 

Mokestis už nuotolinę konsultaciją mokamas pavedimu į UAB "Endemik"įmonės atsiskaitomają sąskaitą (sąskaitos numeris jums bus atsiųstas į jūsų nurodytą el. paštą). Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti paciento vardą ir pavardę bei prierašą "už nuotolinę konsultaciją". Atlikus mokėjimą, mokėjimo pavedimo PDF dokumentą reikės atsiųsti registracijos metu nurodytu el. pašto adresu.

2. Kokiais klausimais mane gali pakonsultuoti gydytojai?

Kiekvienas gydytojas gali konsultuoti savo kompetencijų ribose. Jei nuotolinės konsultacijos metu gydytojui nepakanka informacijos apie paciento sveikatos būklęs, jums gali būti paskirta gyva konsultacija.

3. Jei po nuotolinės konsultacijos paaiškės, kad reikalinga gyva konsultacija, kaip viskas vyks toliau?

Tokiu atveju, imdamiesi papildomų saugumo priemonių, pacientų prašysime atvykti į mūsų klinikas (Vilniuje arba Panevėžyje). Tokiai gyvai konsultacijai bus pritaikyta papildoma 15 eur nuolaida (tai yra, lygi sumai, kurią pacientas jau bus sumokėjęs už nuotolinę konsultaciją).

4. Ar man bus suteikta daugiau informacijos prieš nuotolinę konsultaciją? 

Visa papildoma informacija jums pateikta registracijos nuotolinei konsultacijai metu ir papildomai atsiųsta jums elektroniniu paštu, kurį nurodysite registracijos metu.

 

Turite daugiau klausimų? Skambinkite tel. nr. +370 70055 223  ir į juos atsakysime! 

Kad skiepai būtų efektyvūs privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos

Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos (kurso), kuris nurodytas vakcinos apraše.


Ką daryti ekstrinėse situacijose, kokią išgyvename visi dabar?


Dažnai sulaukiame klausimų koks yra maksimalus galimas intervalas nukelti reikalingus skiepus?


Skiepijimas nuo erkinio encefalito:


Jei pasiskiepijote nuo erkinio encefalito ir jums reikalinga antra vakcinos dozė, ji turi būti suskiepyta per 3 mėnesius nuo pirmosios.


Trečia vakcinos dozė turi būti suskiepyta ne vėliau, kaip per 12 mėnesių nuo pirmos dozės.


Ketvirtą vakcinos dozę galima nukelti keliems mėnesiams, esant reikalui net iki metų.


Dėl visų skiepų numatytų atlikti pagal kalendorių turite pasitarti su savo šeimos gydytoju.


Dėl visų numatytų skiepijimų, Endemik klinikose, kitomis vakcinomis (neįtrauktomis į skiepų kalendorių) teiraukitės mūsų specialistų visoje Lietuvoje telefonu +370 70055 223. Skambučio kaina pagal jūsų operatoriaus nustatytus pokalbių tarifus.


 

 

Sveikata svarbiausia!


 

“Endemik” prisijungia prie UAB “Affidea Lietuva”

Su dideliu džiaugsmu pranešame apie svarbius UAB „Endemik“ pokyčius! Nuo 2019 m. liepos 1 d. “Endemik” prisijungia prie UAB “Affidea Lietuva” ir tampa šio pirmaujančio radiologinės diagnostikos paslaugų teikėjo dalimi. UAB “Affidea Lietuva” priklauso “Affidea” grupei, veiklą vykdančiai 16 Europos šalių, turinčiai 256 centrus ir kiekvienais metais aptarnaujančiai per 6.500.000 pacientų!


Šiuo žingsniu „Affidea Lietuva“ centrų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 11 iki 23, kuriuose dirbs 436 darbuotojai, kiekvienais metais aptarnaudami 250.000 pacientų!


Tikimės, kad šis žingsnis ne tik išplės „Endemik“ teikiamų paslaugų spektrą, bet ir padės daugeliui Lietuvos gyventojų kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas gauti arčiau namų!


Plačiau apie įvykusius pokyčius galite skaityti čia: https://bit.ly/2RXEBbz

1 2 3 4