Įgyvendiname ES projektą!

Įgyvendinamas ES projektas!




Europos socialinis fondas.

Projekto tikslas – sudaryti sąlygas įmonės darbuotojams įgyti specifinių kompetencijų ir prisitaikyti prie ūkio pokyčių. Projekto įgyvendinimo metu bus vykdoma pagal priemonės finansavimo aprašą remiama veikla – užsienio investuotojų, investuojančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas, įskaitant mokymo darbo vietoje organizavimą.  Siekdama išlaikyti esamus darbuotojus bei pritraukti naujų kvalifikuotų darbuotojų pareiškėja investuos į jų žinias, tokiu būdu didindama darbuotojų motyvaciją. Projekto įgyvendinimo metu bus apmokyta 120 pareiškėjos darbuotojų. Visi mokymuose dalyvavę asmenys gaus mokymų baigimo pažymėjimus.

 

 

NAUJIENA: nauja Endemik klinika Klaipėdoje!

Su dideliu džiaugsmu informuojame, jog Klaipėdoje duris atveria nauja, antroji šalies uostamiestyje įsikūrusi Endemik | Affidea grupė klinika! Nuo šiol mus galėsite rasti ir adresu Paryžiaus komunos g. 10A, Klaipėda ("Vėtrungės klinika" patalpose)! Klinikoje teikiamos šios paslaugos:



  • skiepai.

  • profilaktiniai sveikatos patikrinimai.

  • laboratoriniai tyrimai.

  • tyrimų programos.

  • gydytojo infektologo konsultacijos.


Būtina išankstinė registracija paslaugoms tel. nr. +370 700 55223.

Naujoji klinika įsikūrusi "Vėtrungės klinikos" (Affidea Lietuva įmonių grupė) patalpose, antrame aukšte (205 ir 206 kabinetai). Prireikus papildomų paslaugų, kurios nėra teikiamos naujojoje Endemik klinikoje, jos pacientams galės bus suteiktos čia pat, niekur neišėjus - "Vėtrungės klinikoje". Be to, visoms klinikoms priklausant vienai "Affidea Lietuva" įmonių grupei, savo klientams galime pasiūlyti platų paslaugų spektrą - nuo šeimos gydytojų konsultacijų iki brangiųjų diagnostinių tyrimų, tokių kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tai gi, taip pacientams galime suteikti maksimalų reikalingų paslaugų ir tyrimų spektrą, o jiems nebereikia blaškytis po keletą skirtingų asmens sveikatos priežiūros įstaigų!

 

Daugiau informacijos apie Endemik klinikas Klaipėdoje ir jų darbo laikus rasite ČIA. 

Šiuo žingsniu Endemik klinikų tinklas Lietuvoje išaugo iki 8 klinikų: Vilniuje, dvi klinikos Kaune, po vieną kliniką Alytuje, Šiauliuose ir Panevėžyje ir dvi klinikos Klaipėdoje.



Nuo 2019 m. liepos 1 d. “Endemik” prisijungė prie UAB “Affidea Lietuva” ir tapo šio pirmaujančio radiologinės diagnostikos paslaugų teikėjo dalimi. UAB “Affidea Lietuva” priklauso “Affidea” grupei, veiklą vykdančiai 16 Europos šalių, turinčiai 256 centrus ir kiekvienais metais aptarnaujančiai per 9.000.000 pacientų!

„Affidea Lietuva“ įmonių grupė jungia 26 klinikas ir diagnostikos centrus, kuriuose dirba per 600 sveikatos priežiūros profesionalų ir kasmet aptarnaujama per 270.000 pacientų.

INTERVIU SU GYDYTOJU: vitaminas D ir jo svarba mūsų organizmui

Šylant orams ir gamtoje atsirandant vis daugiau žalios spalvos, kaip taisyklė, vis dažniau prisimename ir apie savo imunitetą, kuris pas daugelį po šaltojo periodo būna nusilpęs. Tuomet svarstome, kokius maisto papildus vartoti, kokius tyrimus atlikti, kurie vitaminai ir kurios maistinės medžiagos yra svarbiausios. Apie vieną tokių svarbesnių vitaminų – vitaminą D – ir jo vaidmenį mūsų organizme mums papasakojo ir „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančių Endemik klinikų tinklo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.


Vitaminas vienas – vaidmenų daug


Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, kurio aktyvioji forma žmogaus organizme vadinama kalcitrioliu. Kadangi daugelis audinių turi kalcitrioliui jautrius receptorius, tai parodo platų jo veikimo spektrą. Organizme kalcitriolis plonosios žarnos epitelinėse ląstelėse aktyvina baltymo, atsakingo už su maistu gauto kalcio pernešimą pro žarnos sienelę į kraujotaką, gamybą. Taip pat šis vitaminas stabdo kalcio ir fosfatų pašalinimą per inkstus su šlapimu.

„Kalcitriolis skatina kaulinių ląstelių – osteoblastų aktyvumą, taip inicijuodamas kaulinio audinio mineralizaciją ir augimą, bei atsinaujinimą. Ši funkcija yra labai svarbi augančiam organizmui, bei kaulo struktūros palaikymui suaugusiems. Šis vitaminas taip pat didina kalcio jonų pernašą į griaučių ir širdies raumenų ląsteles, prolaktino (laktacijos metu gaminamas hormonas) ir insulino išsiskyrimą, T ir B limfocitų (ląstelių, atsakingų už imunitetą) aktyvumą.“ – teigia šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė. Pasak gydytojos, kalcitriolio gamyba priklauso nuo kalcio ir fosfatų koncentracijos kraujyje. Kai kalcio koncentracija kraujyje sumažėja, į tai sureaguoja prieskydinės liaukos ir į kraują išskiria paratiroidinį hormoną (PTH). Šis hormonas neaktyvią vitamino D formą paverčia aktyvia forma. Aktyvi vitamino D forma didina kalcio pasisavinima iš žarnyno, mažina jo šalinimą per inkstus, jeigu reikia – naudoja kalcio atsargas sukauptas kauluose. Taip užkertamas kelias hipokalcemijai ir jos sukeltiems simptomams.

Mityba ir vitaminas D


Į mūsų organizmą vitaminas D patenka su maistu ir yra pagaminamas odos epidermio ląstelėse keratinocituose, jas veikiant saulei ir ultravioletiniams (UVB) 290–320 nanometrų bangos ilgio spinduliams. Gautas su maistu, papildais ar pagamintas veikiant saulei – vitaminas D būna neaktyvus. Vitaminas aktyvinimas procesų, vykstančių kepenyse ir inkstuose, metu, kol tampa aktyvia jo forma – minėtu kalcitrioliu.

Vitaminas D randamas menkių kepenėlių aliejuje, upėtakiuose, laukinėse lašišose, jo gausiu piene ir kiaušinių tryniuose. „Rekomenduojamą paros vitamino D normą 100 gramų produkto turi tik jūrinės žuvys. Visuose kituose produktuose šio vitamino yra tik labai maži kiekiai. Todėl norint užtikrinti pakankamą vitamino D gavimą su maistu, reikėtų suvalgyti jūrinės žuvies bent 100 gramų kasdien. Žinoma, tai padaryti labai sunku. Kitas svarbus šaltinis – saulė.  Norint pasigaminti pakankamą vitamino D kiekį, saulėkaitoje reikėtų būti tarp 10 ir 15 valandos maždaug 5–30 minučių atidengus  veidą, rankas, kojas ar nugarą bent du kartus per savaitę. Tačiau Lietuvoje per metus saulėtų dienų skaičius nėra didelis, todėl ne vasaros metu vitamino D gauti yra sudėtinga,“ – teigia K. Lebedevaitė.

Atliekant profilaktinius patikrinimus pacientams, dažnai stebimas įvairaus laipsnio vitamino D trūkumas. Todėl labai dažnai rekomenduojama vartoti vitamino D papildus, tačiau kiekvienu atveju rekomenduojamos dozės gali būti labai skirtingos. „Esant minimaliam vitamino D trūkumui, rekomenduojama jo papildus vartoti profilaktinėmis dozėmis – tokiomis, kad būtų užtikrintas vitamino D paros poreikis. Sudėtingesniais atvejais yra skiriamas vitaminas D didesnėmis – gydomosiomis dozėmis, vėliau pereinant prie profilaktinių kasdienių dozių. Vaikams iki 1  metų amžiaus rekomenduojama vitamino D paros norma yra 400 TV, vaikams ir suaugusiems 600 TV, vyresniems nei 70 metų žmonėms – 800 TV.“ – pasakoja gyd. K. Lebedevaitė.

Kai vitamino D mums trūksta ir kai jo gauname per daug...


Gydytojos teigimu, vitamino D trūkumas pasireiškia tuomet, kai ilgą laiką jo nepakankamai gaunama su maistu ar buvimo saulėje laikotarpis yra trumpas. Vitamino gali trūkti ir tada, jei yra tam tikros inkstų ligos, kai vitaminas D negali būti aktyvinamas inkstuose ar sutrikus jo pasisavinimui iš maisto. Vitamino D trūkumas yra susijęs su tokiomis būklėmis kaip pieno alergija, laktozės netoleravimas, ovovegetarizmas ar veganizmas.

„Dažniausios ligos, sukeltos vitamino D trūkumo, rachitas ir osteomaliacija. Rachitas – liga pasireiškianti vaikams, kai sutrinka kaulo mineralizacijos procesai, sukeliantys kaulų minkštumą ir skeleto deformacijas. Suaugusiems vitamino D trūkumas sukelia osteomaliaciją – kaulų suminkštėjimą. Ši liga pasireiškia kaulų skausmu, raumenų silpnumu. Vyresniems žmonėms vitamino D trūkumas sąlygoja osteoporozę – kaulo išretėjimą, dėl to kaulai būna trapesni, greičiau lūžta.“ – teigia K. Lebedevaitė.

Trūkstant vitamino D taip pat gali pasireikšti ir tokie bendrieji simptomai, kaip kaulų, raumenų skausmai, raumenų silpnumas, dėmesio stoka,  dirglumas, padidėjęs mieguistumas, padidėjęs prakaitavimas, nekokybiškas miegas, dažnos infekcijos.

Pasak gydytojos, vitaminas D turi savybę kauptis organizme dėl to, kad jis yra tirpus riebaluose. „Vitamino D perteklius gali sukelti svorio mažėjimą, apetito sutrikimus, anoreksiją, dažną ir gausų šlapinimąsi, širdies ritmo sutrikimus. Dėl vitamino D pertekliaus, didėja kalcio koncentracija kraujyje, dėl to vystosi kraujagyslių sienelių ir audinių kalcifikacija, sukelianti širdies, kraujagyslių ir inkstų pažeidimus. Taip pat didėja rizika sirgti inkstų akmenlige. Viršijus >500 nmol/l vitamino D koncentraciją kraujyje, jo poveikis yra toksiškas.“ – pasakoja K. Lebedevaitė.

Svarbu laiku atlikti reikiamus tyrimus


Kaip teigia gydytoja, pirmiausia apie vitamino D tyrimą reikėtų galvoti tiems pacientams, kurie turi didesnę riziką sirgti vitamino D avitaminoze: prastos mitybos, mažai būnantys saulėje, sergantys malabsorbcijos sindromu (dėl lėtinio pankreatito, uždegiminių žarnyno ligų (opinio kolito, Krono ligos), celiakijos ir kt.), vartojantys vaistus nuo epilepsijos, steroidus, sergantys sunkiomis kepenų ligomis ar kepenų nepakankamumu, sergantys nefroziniu sindromu, inkstų nepakankamumu, endokrininėmis ligomis, nėščios ir žindančios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, ypač sergantys osteoporoze.

„Geriausias būdas ištirti vitamino D kiekį - 25-hidroksivitamino D koncentracijos kraujyje nustatymas. Šis rodiklis parodo su maistu, papildais ir iš saulės gauto vitamino D kiekį. Šis rodiklis yra stabilus. Tačiau jis neparodo aktyvaus vitamino D kiekio. Aktyvaus ir neaktyvaus vitamino D kiekiai gali skirtis esant kai kurioms inkstų ar kepenų ligomis.“ – teigia gyd. K. Lebedevaitė.

Pasak gydytojos, remiantis specialistų rekomendacijomis, ne rizikos grupės asmenų, nejaučiančių jokių simptomų, profilaktiškai tirti dėl vitamino D trūkumo nereikėtų. „Tačiau kiekvienos šalies situacija yra individuali. Lietuvoje turime situaciją, kai saulėtų dienų mažai. Be to mūsų gyvenimo ritmas tampa vis labiau įtemptas. Žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, o reguliari ir sveika mityba neužtikrina pakankamo šio vitamino paros poreikio.“ – sako K. Lebedevaitė.

„Jeigu vasara buvo saulėta ir asmuo daug laiko praleido saulėje, tikėtina, kad rudenį jo vitamino D kiekis bus pakankamas. Tačiau atėjus ankstyvam pavasariui rekomenduočiau išsitirti vitamino D rodiklį kraujyje, ypač jeigu pasireiškia minėti vitamino D stokos simptomai. Dažnai pacientai savo nuožiūra vartoja vitamino D papildus savo pasirinktomis dozėmis. Visgi, pirmiausia reikėtų žinoti pradinį jo kiekį kraujyje ir pasitarti su savo šeimos gydytoju, kad būtų pasirinkta individuali taktika ir paskirtos atitinkamos vitamino D dozės.“ – viską reziumavo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

INTERVIU SU GYDYTOJU: vitaminas D ir jo svarba mūsų organizmui.

Šylant orams ir gamtoje atsirandant vis daugiau žalios spalvos, kaip taisyklė, vis dažniau prisimename ir apie savo imunitetą, kuris pas daugelį po šaltojo periodo būna nusilpęs. Tuomet svarstome, kokius maisto papildus vartoti, kokius tyrimus atlikti, kurie vitaminai ir kurios maistinės medžiagos yra svarbiausios. Apie vieną tokių svarbesnių vitaminų – vitaminą D – ir jo vaidmenį mūsų organizme mums papasakojo ir „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančių Endemik klinikų tinklo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.


Vitaminas vienas – vaidmenų daug


Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, kurio aktyvioji forma žmogaus organizme vadinama kalcitrioliu. Kadangi daugelis audinių turi kalcitrioliui jautrius receptorius, tai parodo platų jo veikimo spektrą. Organizme kalcitriolis plonosios žarnos epitelinėse ląstelėse aktyvina baltymo, atsakingo už su maistu gauto kalcio pernešimą pro žarnos sienelę į kraujotaką, gamybą. Taip pat šis vitaminas stabdo kalcio ir fosfatų pašalinimą per inkstus su šlapimu.

„Kalcitriolis skatina kaulinių ląstelių – osteoblastų aktyvumą, taip inicijuodamas kaulinio audinio mineralizaciją ir augimą, bei atsinaujinimą. Ši funkcija yra labai svarbi augančiam organizmui, bei kaulo struktūros palaikymui suaugusiems. Šis vitaminas taip pat didina kalcio jonų pernašą į griaučių ir širdies raumenų ląsteles, prolaktino (laktacijos metu gaminamas hormonas) ir insulino išsiskyrimą, T ir B limfocitų (ląstelių, atsakingų už imunitetą) aktyvumą.“ – teigia šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė. Pasak gydytojos, kalcitriolio gamyba priklauso nuo kalcio ir fosfatų koncentracijos kraujyje. Kai kalcio koncentracija kraujyje sumažėja, į tai sureaguoja prieskydinės liaukos ir į kraują išskiria paratiroidinį hormoną (PTH). Šis hormonas neaktyvią vitamino D formą paverčia aktyvia forma. Aktyvi vitamino D forma didina kalcio pasisavinima iš žarnyno, mažina jo šalinimą per inkstus, jeigu reikia – naudoja kalcio atsargas sukauptas kauluose. Taip užkertamas kelias hipokalcemijai ir jos sukeltiems simptomams.

Mityba ir vitaminas D


Į mūsų organizmą vitaminas D patenka su maistu ir yra pagaminamas odos epidermio ląstelėse keratinocituose, jas veikiant saulei ir ultravioletiniams (UVB) 290–320 nanometrų bangos ilgio spinduliams. Gautas su maistu, papildais ar pagamintas veikiant saulei – vitaminas D būna neaktyvus. Vitaminas aktyvinimas procesų, vykstančių kepenyse ir inkstuose, metu, kol tampa aktyvia jo forma – minėtu kalcitrioliu.

Vitaminas D randamas menkių kepenėlių aliejuje, upėtakiuose, laukinėse lašišose, jo gausiu piene ir kiaušinių tryniuose. „Rekomenduojamą paros vitamino D normą 100 gramų produkto turi tik jūrinės žuvys. Visuose kituose produktuose šio vitamino yra tik labai maži kiekiai. Todėl norint užtikrinti pakankamą vitamino D gavimą su maistu, reikėtų suvalgyti jūrinės žuvies bent 100 gramų kasdien. Žinoma, tai padaryti labai sunku. Kitas svarbus šaltinis – saulė.  Norint pasigaminti pakankamą vitamino D kiekį, saulėkaitoje reikėtų būti tarp 10 ir 15 valandos maždaug 5–30 minučių atidengus  veidą, rankas, kojas ar nugarą bent du kartus per savaitę. Tačiau Lietuvoje per metus saulėtų dienų skaičius nėra didelis, todėl ne vasaros metu vitamino D gauti yra sudėtinga,“ – teigia K. Lebedevaitė.

Atliekant profilaktinius patikrinimus pacientams, dažnai stebimas įvairaus laipsnio vitamino D trūkumas. Todėl labai dažnai rekomenduojama vartoti vitamino D papildus, tačiau kiekvienu atveju rekomenduojamos dozės gali būti labai skirtingos. „Esant minimaliam vitamino D trūkumui, rekomenduojama jo papildus vartoti profilaktinėmis dozėmis – tokiomis, kad būtų užtikrintas vitamino D paros poreikis. Sudėtingesniais atvejais yra skiriamas vitaminas D didesnėmis – gydomosiomis dozėmis, vėliau pereinant prie profilaktinių kasdienių dozių. Vaikams iki 1  metų amžiaus rekomenduojama vitamino D paros norma yra 400 TV, vaikams ir suaugusiems 600 TV, vyresniems nei 70 metų žmonėms – 800 TV.“ – pasakoja gyd. K. Lebedevaitė.

Kai vitamino D mums trūksta ir kai jo gauname per daug...


Gydytojos teigimu, vitamino D trūkumas pasireiškia tuomet, kai ilgą laiką jo nepakankamai gaunama su maistu ar buvimo saulėje laikotarpis yra trumpas. Vitamino gali trūkti ir tada, jei yra tam tikros inkstų ligos, kai vitaminas D negali būti aktyvinamas inkstuose ar sutrikus jo pasisavinimui iš maisto. Vitamino D trūkumas yra susijęs su tokiomis būklėmis kaip pieno alergija, laktozės netoleravimas, ovovegetarizmas ar veganizmas.

„Dažniausios ligos, sukeltos vitamino D trūkumo, rachitas ir osteomaliacija. Rachitas – liga pasireiškianti vaikams, kai sutrinka kaulo mineralizacijos procesai, sukeliantys kaulų minkštumą ir skeleto deformacijas. Suaugusiems vitamino D trūkumas sukelia osteomaliaciją – kaulų suminkštėjimą. Ši liga pasireiškia kaulų skausmu, raumenų silpnumu. Vyresniems žmonėms vitamino D trūkumas sąlygoja osteoporozę – kaulo išretėjimą, dėl to kaulai būna trapesni, greičiau lūžta.“ – teigia K. Lebedevaitė.

Trūkstant vitamino D taip pat gali pasireikšti ir tokie bendrieji simptomai, kaip kaulų, raumenų skausmai, raumenų silpnumas, dėmesio stoka,  dirglumas, padidėjęs mieguistumas, padidėjęs prakaitavimas, nekokybiškas miegas, dažnos infekcijos.

Pasak gydytojos, vitaminas D turi savybę kauptis organizme dėl to, kad jis yra tirpus riebaluose. „Vitamino D perteklius gali sukelti svorio mažėjimą, apetito sutrikimus, anoreksiją, dažną ir gausų šlapinimąsi, širdies ritmo sutrikimus. Dėl vitamino D pertekliaus, didėja kalcio koncentracija kraujyje, dėl to vystosi kraujagyslių sienelių ir audinių kalcifikacija, sukelianti širdies, kraujagyslių ir inkstų pažeidimus. Taip pat didėja rizika sirgti inkstų akmenlige. Viršijus >500 nmol/l vitamino D koncentraciją kraujyje, jo poveikis yra toksiškas.“ – pasakoja K. Lebedevaitė.

Svarbu laiku atlikti reikiamus tyrimus


Kaip teigia gydytoja, pirmiausia apie vitamino D tyrimą reikėtų galvoti tiems pacientams, kurie turi didesnę riziką sirgti vitamino D avitaminoze: prastos mitybos, mažai būnantys saulėje, sergantys malabsorbcijos sindromu (dėl lėtinio pankreatito, uždegiminių žarnyno ligų (opinio kolito, Krono ligos), celiakijos ir kt.), vartojantys vaistus nuo epilepsijos, steroidus, sergantys sunkiomis kepenų ligomis ar kepenų nepakankamumu, sergantys nefroziniu sindromu, inkstų nepakankamumu, endokrininėmis ligomis, nėščios ir žindančios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, ypač sergantys osteoporoze.

„Geriausias būdas ištirti vitamino D kiekį - 25-hidroksivitamino D koncentracijos kraujyje nustatymas. Šis rodiklis parodo su maistu, papildais ir iš saulės gauto vitamino D kiekį. Šis rodiklis yra stabilus. Tačiau jis neparodo aktyvaus vitamino D kiekio. Aktyvaus ir neaktyvaus vitamino D kiekiai gali skirtis esant kai kurioms inkstų ar kepenų ligomis.“ – teigia gyd. K. Lebedevaitė.

Pasak gydytojos, remiantis specialistų rekomendacijomis, ne rizikos grupės asmenų, nejaučiančių jokių simptomų, profilaktiškai tirti dėl vitamino D trūkumo nereikėtų. „Tačiau kiekvienos šalies situacija yra individuali. Lietuvoje turime situaciją, kai saulėtų dienų mažai. Be to mūsų gyvenimo ritmas tampa vis labiau įtemptas. Žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, o reguliari ir sveika mityba neužtikrina pakankamo šio vitamino paros poreikio.“ – sako K. Lebedevaitė.

„Jeigu vasara buvo saulėta ir asmuo daug laiko praleido saulėje, tikėtina, kad rudenį jo vitamino D kiekis bus pakankamas. Tačiau atėjus ankstyvam pavasariui rekomenduočiau išsitirti vitamino D rodiklį kraujyje, ypač jeigu pasireiškia minėti vitamino D stokos simptomai. Dažnai pacientai savo nuožiūra vartoja vitamino D papildus savo pasirinktomis dozėmis. Visgi, pirmiausia reikėtų žinoti pradinį jo kiekį kraujyje ir pasitarti su savo šeimos gydytoju, kad būtų pasirinkta individuali taktika ir paskirtos atitinkamos vitamino D dozės.“ – viską reziumavo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

AKTUALU: Pasikeitusi paslaugų teikimo tvarka!

Mieli pacientai,


Šalyje įvestas karantinas gerokai sustabdė ir mūsų darbus - kurį laiką negalėjome teikti planinių ambulatorinių paslaugų, priimti pacientus galėjome tik esant ūmiems atvejams. Tačiau dabar, kuomet karantino sąlygos švelninamos, palaipsniui atveriame mūsų klinikų duris ir platesniam pacientų ratui. Dėkojame jums už supratingumą ir tuo pačiu norime akcentuoti keletą svarbių dalykų dėl darbo organizavimo tvarkos:

- klinikose darbuotojai aprūpinti pilnu apsauginių priemonių komplektu - turi medicinines kaukes ar respiratorius, akinius ar skydelius, vienkartines pirštines, vienkartinius chalatus ar kombinezonus.

- kur tai įmanoma pertvarkėme pacientų laukiamojo zonas - baldai išdėstyti taip, kad pacientai nesėdėtų vienas prie kito.

- valdome pacientų srautus - pacientų prašome atvykti po vieną, be lydinčių asmenų, o jei, visgi, palyda yra būtina, maksimalus lydinčių asmenų skaičius - 1 asmuo.

- tyrimų ir vizitų laikai išdėstyti taip, kad vienu metu klinikoje būtų kuo mažiau pacientų.

- atvykstančių pacientų prašome turėti medicinines kaukes ir vienkartines pirštines. Jų neturint - jomis aprūpiname patys!

- po kiekvieno vizito dezinfekuojame kontaktinius paviršius.

- be būtino poreikio pacientų prašome nevykti į klinikas. Tyrimų atsakymus mes jums tikrai galime išsiųsti el. paštu, gydytojai jus gali pakonsultuoti pirmiausia nuotoliniu būdu ir t.t.!

- tikimės jūsų supratingumo, tačiau pirmiausia stengsimės priimti ir aptarnauti tuos pacientus, kuriems tyrimai/konsultacijos buvo atšaukti prasidėjus karantinui! Manome, kad pradėjus dirbti tai būtų sąžiningiausias sprendimas pirmumą suteikti tiems, kurie tyrimų laukė iki karantino ir karantino metu negalėjome jų priimti.

Mes esame atviri ir pasiruošę atsakyti į visus jums rūpimus klausimus! Mums visada galite skambinti ar rašyti - tiek bendruoju el. paštu, tiek ir mūsų Facebook socialinėje paskyroje!

Pagarbiai,

UAB "Endemik" | Affidea grupė kolektyvas! 

 

INTERVIU SU GYDYTOJU: kas nutiks, jei vieną dieną visi nustosime skiepytis? II dalis

Pirmoje šių straipsnių ciklo dalyje su „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančių „Endemik“ tinklo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaite diskutavome apie vakcinas, jų poveikį organizmui, imuniteto susiformavimą bei skiepijimo apimtis. Šiandien norime jus pakviesti skaityti antrąją dalį - interviu apie ligą, apie kurią visuomenėje garsiausiai šnekama pavasarį ir kurią platina erkės – erkinį encefalitą. Savo įžvalgomis apie šią ligą ir galimus apsisaugojimo būdus dalijasi gyd. K. Lebedevaitė.


- Gydytoja, pavasarį, kuomet visi nori kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, prasideda ir kalbos apie erkinį encefalitą bei skiepus nuo šios ligos. Kas tai apskritai yra per liga ir kokius pažeidimus organizme ji gali sukelti?


- Erkinis encefalitas – tai sunki gamtinė liga. Ją sukelia erkinio encefalito virusas, kuris priklauso Flaviviridae virusų šeimai. Šis virusas gamtoje randamas nuolat. Jo tarpinis šeimininkas dažniausiai būna graužikai ir voragyviai (erkės). Viruso rezervuaras yra erkės. Jis randamas jų seilių liaukose, perduodamas kartu su seilėmis, erkėms įkandus. Europoje ir Lietuvoje virusą dažniausiai platina Ixodes ricinus erkės. Virusas į žmogaus organizmą papuola, kai juo užkrėsta erkė įsisiurbia žmogui ir taip perduoda sukėlėją. Erkiniu encefalitu taip pat galima užsikrėsti vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Erkinis encefalitas - tai sunki liga, kuri pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Tai yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų. Dažniausiai ligos eiga būna dvibangė. Pirmoji fazė trunka vidutiniškai apie savaitę laiko. Jai būdingi į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, kaulų, raumenų ir galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Po pirmos fazės būdingas „pasveikimo“ laikotarpis, kuris gali trukti iki mėnesio laiko, tačiau dažniausiai trunka savaitę. Antroji ligos banga pasireiškia maždaug 20-30% užsikrėtusiųjų. Jai būdingi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai - galvos skausmas, pykinimas ir / ar vėmimas, sprando raumenų įtempimas. Gali būti karščiavimas, intoksikacijos požymiai. Kliniškai nustatomos ligos formos: meningitinė (smegenų dangalų pažeidimas), meningoencefalitinė (smegenų dangalų ir žievės pažeidimas), meningoencefalomielitinė/ radikulioneuritinė (smegenų dangalų, žievės, nugaros smegenų pažeidimas ar nervų šaknelių, perifrinių nervų pažeidimas).

Specifinio gydymo erkiniam encefalitui, deja, nėra. Taikomas tik simptominis gydymas. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą šiai ligai.

Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5-4 %. Maždaug trečdalis žmonių nepasiekia visiško pasveikimo.  Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – parezės (paralyžius).

- Kiek laiko praeina po vakcinacijos, kol susiformuoja imunitetas nuo erkinio encefalito?


- Lietuvoje šiuo metu turime dviejų gamintojų vakcinas nuo erkinio encefalito (Ticovac ir Encepur). Pirmosios dvi dozės skiepijamos 1-3 mėn laikotarpyje. Trečioji dozė turi būti gauta per metus laiko (trumpiausias laikotarpis tarp 2 ir 3 vakcinos dozių skiriasi, priklausomai nuo gamintojo). Vėliau reikalingos sustiprinamosios dozės kas 3-5 metus (priklausomai nuo paciento amžiaus ir gamintojo).

Galima taikyti ir pagreitintas schemas, kai norima imunitetą sukurti greičiau (prieš pat prasidedant erkių sezonui ar jam jau prasidėjus). Vėlgi, tai priklauso nuo konkrečios vakcinos gamintojo nurodytų rekomendacijų.

Dažniausiai imunitetas susidaro praėjus 2 savaitėms po antrojo skiepo ir trunka apie metus laiko. Po trečiosios dozės sukuriamas ilgalaikis imunitetas, kuris trunka 3-5  metus.

- Jūsų nuomone, kada geriausias laikas skiepytis nuo erkinio encefalito norint pavasarį miškuose jau jaustis saugiu?


- Svarbu paminėti tai, kad vaikams iki 1 metų, nėščiosioms ir maitinančioms iki 1 metų vaiką, vakcinacija nuo erkinio encefalito negalima, todėl jiems rekomenduojama naudoti tik repelentus, apsaugančius nuo erkių.

Geriausias laikas pradėti skiepytis nuo erkinio encefalito – žiema arba ankstyvas pavasaris, kai erkės dar nėra aktyvios. Tačiau skiepytis galima visus metus.

- Šiuo metu Lietuvoje esančio karantino metu dažnai kyla klausimai, ar reikia skiepytis, ar skiepus geriau nukelti į pokarantininį laikotarpį.


- Nors šiuo visiems sudėtingu laikotarpiu rekomenduojama likti namuose ir keliauti tik į maisto parduotuves ar vaistines, visus profilaktinius sveikatos patikrinimus ir apsilankymus gydymo įstaigose atidėti po karantino, o į medikus kreiptis tik skubiu atveju, skiepai nuo pat karantino pradžios turėjo išimtį. Tai netgi apibrėžta reglamentuojančiuose teisės aktuose. Nors pasaulyje siaučia COVID-19 infekcija, tai nėra kliūtis žmonėms sirgti kitomis ligomis. Kitos infekcinės ligos niekur nedingo ir vis tiek išlieka rizika jomis susirgti. Todėl karantino metu būtina laikytis sudaryto skiepų plano tiek vaikams, tiek suaugusiems. Pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos ir karantino metu vykdo imunoprofilaktiką, griežtai reguliuodamos pacientų srautus, perorganizuodamos savo įprastinę darbo veiklos struktūrą. Tai svarbu, kadangi kiekvienos infekcinės ligos vakcinacija turi griežtą savo skiepijimo schemą, kurios būtina laikytis. Dažnai patys pacientai dvejoja dėl skiepų, klausia, gal galima juos nukelti vėlesniam laikui. Sustojus imunoprofilaktikai, sumažės kolektyvinio imuniteto procentas ir dėl to galimi ir kitų ligų protrūkiai (tymų, kokliušo ir pan.). Vienareikšmiškai – reikia laikytis vakcinacijos schemų ir nepraleidinėti dozių. Tokiu būdu galėsime suvaldyti infekcines ligas, kurioms jau yra sukurtos vakcinos.

1 2 3 5