Pastaraisiais dešimtmečiais alergija maistui kelia vis didesnį susirūpinimą tiek pacientams, tiek gydytojams. Maisto alergijos paplitimas skiriasi, priklausomai nuo vietovės, mitybos įpročių ir netgi šalies ekonomikos. Net iki 20 proc. žmonių mano, jog yra alergiški vienam ar kitam produktui, tačiau vis tik tyrimais patvirtinta alergija nustatoma maždaug 4–8 proc. vaikų ir 1–3 proc. suaugusiųjų. 

 

Apie tai, kaip atpažinti alergiją maistui, kuo ji skiriasi nuo maisto netoleravimo – manodaktaras.lt kalbasi su Vilniaus Endemik gydytoja alergologe–klinikine imunologe Laima Aleksandravičiūte.

Kaip suaugusiui ir vaikui išsivysto alergija maistui?

Alergija maistui – tai imuninė organizmo reakcija į tam tikrą maisto produktą. Ji gali išsivystyti dėl mūsų mitybos įpročių, perdėtos higienos, genetinio polinkio bei daugelio kitų priežasčių. Organizmas gali įsijautrinti maisto alergenams, kai šie patenka į organizmą per virškinamajį traktą, odą ar įkvėpus alergenų, kurie kryžmiškai reaguoja su tam tikrais augaliniais alergenais.

Alergija maistui skirstoma į sukeltą IgE (imunoglobulinas E), nepriklausomą nuo IgE ir mišrią, kurią sukelia ir nuo IgE, ir nuo IgE nepriklausomi keliai. Be to, reikia atminti, jog yra ligų (pvz., celiakija), kurių pagrindinis gydymo būdas yra dieta, tačiau jų išsivystymo mechanizmas yra ne alerginės kilmės.

Kokie yra pirmieji ir pagrindiniai požymiai, iš kurių tėvai gali pastebėti, kad vaikas alergiškas vienam ar kitam maisto produktui?

Labai nedidelis kiekis alergiją sukeliančio maisto gali sukelti klinikinius simptomus, tokius kaip:

  • virškinimo trakto sutrikimai,
  • dilgėlinė,
  • angioedema,
  • kraujospūdžio sumažėjimas ir kvėpavimo sutrikimas, kurių sunkumas svyruoja nuo lengvo iki pavojingo gyvybei.

Viena dažniausių maisto alergijos išraiškų yra odos bėrimai: daliai vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, alergija maistui gali lemti ligos paūmėjimus.

Kokios maisto produktų grupės dažniausiai alergizuoja? 

Alergines reakcijas gali sukelti visi maisto produktai, kurių sudėtyje yra baltymų.

Maži vaikai dažniausiai alergiški:

  • pienui,
  • kiaušiniams,
  • sojai,
  • kviečiams
  • žemės riešutams.

Tuo tarpu vyresniems vaikams ir suaugusiesiams alergines reakcijas sukelia:

  • žemės ir kiti riešutai,
  • žuvis,
  • vėžiagyviai.

Apie 85 proc. vaikų išauga alergiją pienui, kiaušiniams. Deja, alergija riešutams, žuviai dažniausiai išlieka visa gyvenimą.

Alerginės maisto produktų savybės priklauso nuo maisto paruošimo. Termiškai apdorotos daržovės ir vaisiai dažnai praranda alergizuojančias savybes, tačiau dauguma žuvies ir mėsos, vėžiagyvių, kiaušinių alergenų yra atsparūs temperatūros poveikiui.

Kaip tinkamai vaiką maitinti ir parinkti produktus?

Augančiam organizmui labai svarbu pilnavertė mityba, todėl dietą koreguoti rekomenduojama, atlikus alergologinius tyrimus. Mažiems vaikams tikslinga kartoti tyrimus 1–2 kartus per metus, esant teigiamai dinamikai, į maisto racioną galima grąžinti prieš tai atsisakytus maisto produktus.

Nerekomenduojama laikytis dietų, kuomet vengiama vienų ar kitų maisto produktų, nesant alergijos.

Kai toleruojamo maisto vengiame be pagrindo ir po to vėl įtraukiame į racioną, didėja alergijos išsivystymo rizika. Tyrimų duomenimis, 19 proc. pacientų išsivystė ūmios IgE sukeltos reakcijos, įtraukus prieš tai atsisakytus produktus į racioną, iš jų 30 proc. buvo vertinamos kaip anafilaksija.

Yra nustatyta, jog ankstyvas žemės riešutų valgymas netgi mažina alergijos riziką žemės riešutams.

Besilaukianti moteris, kurią vargina alergijos, gali nerimauti, jog ir jos kūdikiui gali tai persiduoti. Ar tiesa? 

Besilaukiančiai moteriai svarbu sveika ir subalansuota mityba. Kadangi nėra žinoma aiškių priežasčių, kodėl išvysto alergijai maistui, nerekomenduojama laikytis dietos, kuomet eliminuojami kažkokie maisto produktai.

Jei nėščiajai yra patvirtinta alergija, ji turėtų vengti nustatytų alergenų tiek nėštumo metu, tiek ir po gimdymo.

Kuo skiriasi alergija maistui ir maisto netoleravimas?

Alerginės reakcijos metu imuninė sistema atpažįsta maisto baltymus kaip svetimus. Maisto alergija skiriasi nuo maisto netoleravimo tuo, kad netoleravimas kyla ne dėl imuninės sistemos reguliavimo sutrikimų, pavyzdžiui, laktozės netoleravimas atsiranda dėl neimuninių veiksnių, tokių kaip laktozės malabsorbcija ir laktazės trūkumas.

Maisto netoleravimas yra susijęs ne su maiste esančiais tam tikrais baltymais, simptomus provuokuoja tai, kad maisto sudedamosios dalys nėra tinkamai virškinamos ar absorbuojamos.

Taigi, esant maisto netoleravimui, pacientai gali valgyti netoleruojamus maisto kiekius nejausdami simptomų, o esant maisto alergijai, net mažiausi kiekiai gali būti pavojingi.

Kaip diagnozuojama maisto alergija ir kaip gydoma?

Įtariant alergiją maistui, svarbiausia yra paciento nusiskundimai. Pagrindiniai įrodymais pagrįsti tyrimai yra odos dūrio mėginiai ir specifinių maisto baltymams IgE koncentracijos nustatymas kraujyje.

Vien tik specifinių IgE nustatymas, nesant klinikos, nepatvirtina alergijos. „Auksiniu standartu“,diagnozuojant alergiją maistui, yra laikomas provokacinis oralinis mėginys, kuris atliekamas esant neatitikimų tarp simptomų ir odos dūrio mėginių bei specifinių maisto baltymams IgE koncentracijos rezultatų.

Nustačius alergiją maistui, rekomenduojama dieta be tų produktų, kuriems patvirtinta alergija. Jei žmogui yra pasireiškusi ūmi, gyvybei grėsminga reakcija kaip anafilaksija ar gerklų edema, būtina su savimi nešiotis adrenalino švirkštiklį ir susileisti vaistą esant poreikiui.

Adrenalinas yra leidžiamas į vidurinį išorinį šlaunies trečdalį, kai kuriais atvejais vienkartinės adrenalino dozės gali nepakakti, todėl išsivysčius anafilaksijai ar gerklų edemai, net ir susileidus vaistą, būtina kreiptis į skubios pagalbos priėmimo skyrių ar kviesti greitąją medicinos pagalbą.