Endemik 9 Paslaugos 9 Skiepai 9 Pasiutligė

Pasiutligė

Pasiutligė – ūmi virusinė liga, kuri visuomet yra mirtina dėl progresuojančio smegenų pažeidimo. Pasiutligės sukėlėjas yra labai neatsparus išorės aplinkai virusas, todėl juo užsikrečiama tik tada, kai pasiutlige sergančio gyvūno seilės per pažeistą odą arba gleivines patenka į žaizdą. 

Pavojingesni įkandimai – į nuogą kūną nei per rūbus. Labai pavojinga, kai pasiutę laukiniai gyvūnai giliai sukandžioja žmogaus veidą. Tuo atveju būdingas trumpesnis inkubacinis periodas ir didesnis pavojus susirgti pasiutlige. Rečiau žmogus užsikrečia pasiutusio gyvūno seilių patekus į odos įbrėžimus, jungines ir gleivines.

Pasiutligės virusas yra labai jautrus išdžiūvimui, dezinfekcinėms medžiagoms, dėl šios priežasties viruso plitimas per išorinės aplinkos objektus beveik neįmanomas.

Ligos simptomai

Inkubacinis pasiutligės periodas trunka nuo 12 dienų iki kelių mėnesių. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo šis laikas yra trumpesnis), nuo į žaizdą patekusio užkrato kiekio, įkandimo vietos įnervavimo ypatumų, apkandžiotojo imuninės sistemos. 

Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali trukti apie savaitę. Progresuojant ligai atsiranda ir kitų simptomų. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos. Encefalitas su sujaudinimu yra klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Paralyžinė pasiutligės forma pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu be galvos smegenų pažeidimo požymių. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, vėliau pereina į komą ir baigiasi mirtimi.

Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo būdo. Tad įkandus bet kokiam gyvūnui rekomenduojama nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige, skirs profilaktinį pasiutligės vakcinacijos kursą.

Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14, 28 dieną nuo įkandimo ar sužalojimo.

Informacija parengta remiantis www.ulac.lt

VERORAB VAKCINA

KĄ SVARBU ŽINOTI?

VERORAB skirta vaikų ir suaugusiųjų pasiutligės profilaktikai (prieš kontaktą su pasiutligės virusu – prieškontaktinis skiepijimas) ir gydymui (po kontakto su pasiutligės virusu – pokontaktinis skiepijimas).
Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali.
Prieškontaktinis skiepijimas: Skiriamos trys VERORAB dozės 0, 7 ir 21 arba 28 dienomis.
Jei išlieka užsikrėtimo pasiutlige pavojus, VERORAB kartotinė dozė skiriama po 1 metų po pirminės vakcinacijos, vėliau skiepijama kas 5 metai.
Pokontaktinis skiepijimas: schema priklauso nuo to, ar prieš kontaktą buvote skiepytas nuo pasiutligės, ar ne.
Imunizuotų žmonių skiepijimas: Turėtų būti skiriamos dvi kartotinės dozės 0 ir 3 dienomis. Vėliau skiepijama kas 5 metai.
Neimunizuotų ar dalinai imunizuotų žmonių skiepijimas: Skiriamos penkios dozės 0, 3, 7, 14 ir
28 dienomis.
Šios vakcinos PRIEŠKONTAKTINIAM SKIEPIJIMUI naudoti NEGALIMA, jeigu yra alergija veikliajai medžiagai arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai, polimiksinui B, streptomicinui ar neomicinui, jeigu po ankstesnės vakcinos injekcijos pasireiškė padidėjusio jautrumo reakcija. Jei Jūs karščiuojate ar sergate ūmine liga, skiepijimą turėtumėte atidėti. Kadangi pasiutligė yra mirtina liga, kontraindikacijų pokontaktiniam skiepijimui NĖRA.

Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo:
• galvos skausmas, svaigimas;
• bendras negalavimas;
• karščiavimas;
• apetito praradimas;
• pilvo skausmas, pykinimas;
• limfmazgių padidėjimas;
• raumenų skausmas;
• vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva – visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant injekcijos vietos.

Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima vaikui duoti vaistų nuo skausmo, dozuojant pagal kūno masę (pvz., 10mg/kg Ibuprofeno ar 15mg/kg Paracetamolio). Jei skiepijama ne pirma vakcinos dozė, o po pirmosios buvo ryškūs šalutiniai reiškiniai, galima prieš vakcinaciją suduoti Paracetamolio pagal kūno svorį, dozę kartojant po 4-6 valandų.

Bent parą po vakcinacijos negalima:
• vartoti alkoholio;
• drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti).

Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos užregistruoti tik keletas atvejų. Tai gali būti tokios reakcijos:
– pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų pamėlynavimas;
– galvos sukimasis (žemas kraujo spaudimas) ir ūminis kraujagyslių nepakankamumas (kolapsas);
– veido ir kaklo patinimas.

Jeigu pasireiškia sunki alerginė reakcija, ji paprastai pasireiškia labai greitai, iškart po injekcijos, kol Jūs vis dar esate klinikoje ar gydytojo kabinete.

Jeigu bent vienas požymis atsiranda Jums išėjus iš klinikos po to, kai Jums buvo sušvirkšta vakcina, nedelsiant būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.