Vėjaraupiai

Vėjaraupiai – ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Dažniausiai vėjaraupiais serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Vaikystėje persergama lengva šios ligos forma. Suaugę žmonės vėjaraupiais serga kur kas sunkiau, o komplikacijų rizika – daug didesnė nei vaikams. Taip pat vėjaraupių infekcija ypač pavojinga kūdikiams ir besilaukiančioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Skiepijimas

Norint apsisaugoti nuo vėjaraupių rekomenduojama paskiepyti visus anksčiau nesirgusius vaikus. Ypač patartina skiepyti lankančius darželius bei mokyklas. Dažniausiai rekomenduojama skiepyti vėjaraupių vakcina kartu su tymų, parotitinės infekcijos ir raudonukės (MMR) vakcina.

„Varilrix“ gyvoji vakcina naudojama sveikų, vėjaraupiais nesirgusių, 9 mėnesių ir vyresnių vaikų bei suaugusiųjų skiepams nuo vėjaraupių. Ji padeda organizmui pasigaminti antikūnų, kurie apsaugo nuo minėtos ligos. „Varilrix“ švirkščiama į poodį, kaskart į kitą vietą. Jos veiklioji medžiaga yra gyvas susilpnintas „Varicella Zoster Oka“ padermės virusas, išaugintas žmogaus diploidinių ląstelių MRC-5 kultūroje.

Siekiant užtikrinti optimalią apsaugą nuo vėjaraupių, vaikams nuo 9 mėnesių, vyresniems vaikams bei suaugusiesiems skiriamos 2 dozės. Rekomenduojama, kad antroji dozė būtų paskirta praėjus mažiausiai 6 savaitėms po pirmosios, bet jokiu būdu ne anksčiau nei po 4 savaičių.

VARILRIX VAKCINA 

KĄ SVARBU ŽINOTI?

Ši vakcina yra GYVA. Varilrix sudėtyje esantys virusai yra gyvi, tačiau per silpni, kad sukeltų vėjaraupius sveikam žmogui.
Vakcina skirta sveikų, anksčiau vėjaraupiais nesirgusių, 9 mėn. ir vyresnių vaikų bei suaugusiųjų aktyviajai imunizacijai nuo vėjaraupių.
Ši vakcina apsaugo TIK nuo Varicella zooster viruso, sukeliančio vėjaraupius.
Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų ar antibiotikui neomicinui arba šiuo metu sergate ūmia liga arba yra lėtinės ligos paūmėjimas.
Visi skiepijami dviem vakcinos dozėmis: pirmoji – jūsų pasirinktu metu, antroji –
praėjus 6 savaitėms nuo pirmosios vakcinos suleidimo, bet ne anksčiau kaip po 4
savaičių.
Apsauga nuo vėjaraupių gali būti silpnesnė, paskiepijus vakcina per 72 valandas po kontakto su sergančiu vėjaraupiais.
6 savaites po vakcinacijos negalima daryti tuberkulino mėginio, kad būtų išvengta klaidingai neigiamų tyrimo rezultatų, taip pat negalima vartoti salicilatų.

Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo:
• bėrimas;
• karščiavimas, negalavimas, nuovargis;
• galvos skausmas;
• pykinimas, vėmimas;
• vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas,
sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva – visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos.

Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima
išgerti vaistų nuo skausmo (pvz., tab. Ibuprofen 400 mg arba tab. Paracetamol 500mg. Vaikams dozuojant pagal kūno masę, pvz., 10mg/kg Ibuprofeno ar 15mg/kg Paracetamolio).

Bent parą po vakcinacijos negalima:
• vartoti alkoholio;
• drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti);
• aktyviai sportuoti.
Imunitetas susidaro po 6 savaičių ir išlieka 10 metų ar net ilgiau.

Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos yra retos. Tai gali būti tokios reakcijos:
• pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų pamėlynavimas;
• galvos sukimasis (žemas kraujo spaudimas) ir ūminis
kraujagyslių nepakankamumas (kolapsas);
• veido ir kaklo patinimas.

Jeigu pasireiškia sunki alerginė reakcija, ji paprastai pasireiškia labai greitai, iškart po injekcijos, kol Jūs vis dar esate klinikoje ar gydytojo kabinete.

Jeigu bent vienas požymis atsiranda Jums išėjus iš klinikos po to, kai Jums buvo sušvirkšta vakcinos, nedelsiant būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.