Japoniškasis encefalitas – ūminė virusinė uodų platinama liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Sukėlėjus platinantys uodai daugiausia gyvena Azijoje. Jie veisiasi ryžių laukuose, tvenkiniuose ir panašiose drėgnose vietose. Dažniausiai šia liga serga jauni žmonės, dirbantys pelkėtose vietovėse, neretai suserga 2–10 metų vaikai. Ligai būdingas sezoniškumas, susijęs su uodų aktyvumo periodais.

Kaip užsikrečiama japoniškuoju encefalitu?

Lietuvoje japoniškojo encefalito virusus platinančių vabzdžių nėra, tad didžiausia tikimybė užsikrėsti japoniškuoju encefalitu kyla asmenims, keliaujantiems į Azijos šalis: Kiniją, Pietų ir Šiaurės Korėją, Japoniją, Tailandą, Vietnamą, Indiją ir kt. Daugiau infekcijos išsivystymo rizikos patiria į šias šalis keliaujantys vaikai, vyresnio amžiaus žmonės bei žmonės, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Dėl to prieš kelionę į šias šalis svarbu įsivertinti riziką ir apsisaugoti pasiskiepijus japoniškojo encefalito vakcina.

Ligos simptomai

Užsikrėtus šia virusine liga pirmieji simptomai pasireiškia vėliausiai per dvi savaites. Nors dažnai liga praeina nepastebėta, ūminiais japoniško encefalito atvejais pakyla aukšta temperatūra, ima skaudėti galvą, raumenis, galimas pykinimas, vėmimas, viduriavimas, bendras silpnumas. Progresuojant ligai gali atsirasti kaklo raumenų sustingimas, rankų drebėjimas, traukuliai, galūnių paralyžius ir net sąmonės sutrikimai. Persirgus galimi sunkūs ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, pavyzdžiui, kurtumas, paralyžius. Ligos gydymas – tik simptominis. Skiriama detoksikacinių tirpalų, vaistų nuo traukulių. Antrinės infekcijos profilaktikai rekomenduojami antibiotikai.

Kaip apsisaugoti nuo šios ligos?

Norint apsisaugoti nuo japoniškojo encefalito naudojamos profilaktinės priemonės: skiepai, uodus atbaidantys repelentai ir apsauginiai tinkleliai ant namų langų. Lietuviams, keliaujantiems į Azijos šalis, skiepai nuo japoniškojo encefalito rekomenduojami priklausomai nuo sezono, kelionės pobūdžio bei trukmės. 

Efektyviai apsaugai reikia dviejų vakcinos dozių, įskiepijamų per mėnesį. Paskutinę dozę svarbu gauti ne vėliau kaip 10 dienų prieš kelionę. Stiprinamąją dozę (trečiąją dozę) reikia sušvirkšti per antruosius metus (pavyzdžiui, 12–24 mėnesiais) po pirminės imunizacijos, prieš galimą pakartotinę riziką užsikrėsti japoniškuoju encefalitu. 

Susiruošę į egzotišką kelionę turite įvertinti riziką užsikrėsti. Taip pat būtinai pasikonsultuokite su infekcinių ligų specialistu ar šeimos gydytoju. 

Pasikonsultuoti su gydytoju ir pasiskiepyti nuo japoniškojo encefalito galite visose „Endemik“ klinikose. Būtina išankstinė registracija.

 

IXIARO VAKCINA

KĄ SVARBU ŽINOTI?

Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali.
Šią vakciną galima naudoti vaikams nuo dviejų mėnesių ir suaugusiems.
Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų ar protamino sulfatui (cheminei medžiagai, naudojamai vakcinos gamyboje) arba šiuo metu sergate ūmia liga arba yra lėtinės ligos paūmėjimas.
Jums prireiks bent dviejų vakcinos dozių:
I-a dozė skiepijama Jūsų pasirinktu metu.
II-a dozė skiepijama po 28 dienų po pirmosios dozės (bet ne vėliau nei 10 dienų iki numatytos kelionės).
Palaikomoji dozė skiriama vyresniems nei 17 metų žmonėms, kurie prieš daugiau nei vienerius metus yra gavę dvi pagrindines vakcinos dozes ir kuriems išlieka rizika užsikrėsti šia liga.
Pagreitinta schema: ji gali būti taikoma 18 – 65 metų asmenims. I-a dozė skiepijama Jūsų pasirinktu metu.
II-a dozė skiepijama po 7 dienų po pirmosios dozės (bet ne vėliau nei 10 dienų iki
numatytos kelionės).
Imunitetas susidaro praėjus 1 savaitei po antros vakcinos dozės ir išlieka apie 10 metų.

Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo:
• karščiavimas;
• viduriavimas;
• galvos, raumenų skausmas;
• nuovargis, dirglumas;
• pykinimas;
• vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva – visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos.

Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima išgerti vaistų nuo skausmo (pvz., tab. Ibuprofen 400 mg arba tab. Paracetamol 500 mg, jei nepageidaujamas poveikis pasireiškė vaikui – duoti tų pačių vaistų, dozuojant pagal kūno masę, pvz., 10mg/kg Ibuprofeno ar 15mg/kg Paracetamolio).

Bent parą po vakcinacijos negalima:
• Vartoti alkoholio;
• šlapinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti);
• aktyviai sportuoti.

Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos yra labai retos. Tai gali būti tokios reakcijos:
• pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų pamėlynavimas;
• galvos sukimasis (žemas kraujo spaudimas) ir ūminis
kraujagyslių nepakankamumas (kolapsas);
• veido ir kaklo patinimas.

Jeigu pasireiškia sunki alerginė reakcija, ji paprastai pasireiškia labai greitai, iškart po injekcijos, kol Jūs vis dar esate klinikoje ar gydytojo kabinete.
Jeigu bent vienas požymis atsiranda Jums išėjus iš klinikos, po to kai Jums buvo sušvirkšta vakcinos, nedelsiant būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.