Kelionių skiepai

Kelionė per tankiai apaugusias džiungles, autobusas, kylantis į aukščiausius kalnus žemėje, didžiuliai miestai, šurmuliuojantys turgus, saulės sutiktuvės, induistų ceremonijos, akinančio baltumo smėlis ir turkio mėlynumo vanduo, pasivaikščiojimas po milžiniškas žaliuojančias arbatos plantacijas, nardymas tarp net akvariumuose nematytų žuvų ir koralinių rifų, kupranugarių žygis per akliną dykumą...

Lietuvius vis labiau vilioja tolimi, egzotiški, spalvingi ir menkai pažįstami kraštai: Tailandas, Indija, Šri Lanka, Kinija, Japonija, Kuba, Meksika, Tanzanija, Kenija, Afrika ir kiti. Egzotika kvepiantys kraštai keliautojus vilioja it medus bites, kitokiomis spalvomis, kvapais, maistu, kalba, nematyta gamta, nepažinta kultūra. Tačiau tokios kelionės susijusios ne tik su prastesnėmis gyvenimo ir ligų kontrolės, bet ir su specifinėmis geografinėmis sąlygomis, todėl vien lėktuvo bilietų ir pilnų lagaminų traukiant į išsvajotas vietoves nepakanka. Malonus pabėgimas į saulės ir gero oro kampelį gali ir apkarsti. Siekiant išvengti galimų nemalonių ar net pavojingų kelionės pasekmių, reikia nepamiršti vieno svarbaus dalyko - iš anksto pasirūpinti savo sveikata.

Kodėl prieš išvykstant būtina gydytojo konsultacija?

Gydytojo infektologo konsultacija prieš vykstant į tolimesnes šalis yra rekomenduojama visiems. Nėra bendros skiepijimų schemos visiems keliautojams, todėl būtina išsiaiškinti kokių skiepų gali reikėti, kokios vakcinos rekomenduojamos. Pasiskiepijus tik po tam tikro laikotarpio susidaro imunitetas. Laikas per kurį susiformuoja imunitetas priklauso nuo kelių dalykų: nuo kokios ligos skiepijama, kiek kartų reikia skiepyti, ar žmogus nuo šios ligos buvo skiepytas anksčiau. Dėl šios priežasties keliautojams kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4-6 savaitėms. Tačiau net jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes kai kurie skiepijimai gali būti atliekami ir likus mažiau laiko iki kelionės. Nedvejokite, prieš tolimą kelionę būtinai apsilankykite pas savo šeimos gydytoją ar mūsų klinikoje dirbančius gydytojus infektologus. Jie paskirs ar parekomenduos privalomus/reikalingus skiepus, kuriais galėsite pasiskiepyti ir mūsų klinikoje. Vizito metu gydytojas specialistas papildomai suteiks vertingą informaciją apie antimaliarinę profilaktiką bei kelionių vaistinėlės sudėtį, kad prieš užsegant lagaminą jūs žinotumėt, ką daryti susidūrus net ir su tokiais mažiausiais sveikatos sutrikimais kaip žaizdų priežiūra tropiniame klimate.

Kokią pagrindinę informaciją turite žinoti apie ligų profilaktiką jeigu nusprendėte skiepytis nepasikonsultavę su gydytoju

Privalomuosius skiepijimus reglamentuoja Tarptautinės sveikatos taisyklės. Šiandien privalomi skiepai yra nuo geltonojo drugio, meningokoko ir polio vykstant į tam tikras šalis, kuriose šios ligos plačiai paplitusios, kadangi skiepais siekiama apsaugoti keliautojus nuo susirgimų vykstant į endemines (plataus paplitimo) teritorijas ir apsaugoti pačias valstybes, į kurias atvyksta keliautojai iš šių zonų. Pasiskiepyti keliautojai, vykstantys į tolimus ir egzotiškus kraštus, raginami ne vien dėl pačių sveikatos – skiepijant pacientus taip pat siekiama apsisaugoti nuo naujų virusų ir infekcijų atvežimo į šalį keliautojams grįžtant. Keliautojui rekomenduojami skiepai vykstant į tam tikrą šalį, priklauso nuo to, kokios ligos paplitusios tame regione ir individualios keliautojo sveikatos būklės (lėtinių ligų, nusilpusio imuniteto, amžiaus). Vykstant į kelionę, kurioje nėra galimybių laikytis higienos reikalavimų, rekomenduojama skiepytis nuo vidurių šiltinės, hepatitų A ir B. Kai vykstama į kelionę tam tikrų infekcijų epideminiu periodu, rekomenduojama skiepytis nuo meningokokinės infekcijos (Pietų Amerika, Afriką, Saudo Arabiją), o keliaujant po Azijos ir Afrikos šalis rekomenduojama profilaktika nuo poliomielito ligos. Jeigu kelionėje gali tekti turėti kontaktų su laukiniais  arba šeimininkų neturinčiais gyvūnais, rekomenduojama pasiskiepyti nuo pasiutligės. Dauguma skiepų imuniteto trukmę užtikrina 10 metų. Praėjus šiam laikotarpiui reikia atlikti revakcinaciją (pasiskiepyti pakartotinai), kad būtumėte apsaugoti nuo svečiose šalyse paplitusių ligų. Taip pat pasidomėkite keliautojams skirta informacija, kurią savo internetiniame puslapyje pateikia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Jų paruoštuose informaciniuose puslapiuose nurodomi kiekvienos šalies privalomi ir rekomenduojamieji skiepai. Beje, Lietuva, pagal endeminį regioną yra erkinio encefalito šalis, tad atvykstantiems pas mus (atsižvelgiant į sezoniškumą),  rekomenduojama nuo šios ligos pasiskiepyti.

 

Kam reikalingas tarptautinis skiepų sertifikatas?

Tarptautinį skiepijimų pažymėjimą arba skiepų pasą privaloma turėti tiems, kas keliauja į kokios nors infekcijos endeminę (labai paplitusią) teritoriją, ir privalo turėti tarptautinį skiepijimo pažymėjimą kaip įrodymą, kad yra pasiskiepiję nuo konkrečios ligos. Kitaip į tą šalį jie gali būti tiesiog neįleisti. Pavyzdžiui, vykstant į Centrinę Afriką ir kai kurias Pietų Amerikos šalis yra privalomas skiepas nuo geltonojo drugio. Skiepų pasas išduodamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose daromi skiepai. Verta tokį apie skiepus liudijantį dokumentą turėti keliaujant net jei jo nereikalaujama, nes į jį įrašoma informacija apie visus kitus atliktus skiepus bei skiepijimų datos.

 

Skiepai ir nėštumas

Nėščios moterys irgi keliauja. Į egzotines ir tolimas šalis jos vyksta rečiau, tačiau saugoti savo ir laukiamo kūdikio sveikatą reikia visur. Nėščiosios imunitetas yra silpnesnis ir lengviau pažeidžiamas nei įprasta, tad padidėja tikimybė užsikrėsti pavojingomis virusinėmis ligomis. Kai kuriomis vakcinomis nėščiosios gali skiepytis visus tris nėštumo trimestrus. Beje, taip nušaunami du zuikiai: imunitetą įgyja ne tik motina, bet ir kūdikis, kurį galima skiepyti tik nuo šešių mėnesių. Tačiau nėščiosios negali skiepytis gyvomis vakcinomis (pvz., geltonojo drugio), tad joms rekomenduojama vengti kraštų, kur paplitę šie virusai. Vaikelio besilaukiančiai keliautojai būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl vakcinacijos ar kitų aukščiau minėtų profilaktinių priemonių.

 

Kokios gali būti nesiskiepijimo pasekmės?

Nei vienam keliautojui nelinkėtumėm patirti kas yra, pavyzdžiui, geltonasis drugys paplitęs atogrąžų šalyse. Susirgus juo, po trumpo inkubacinio laikotarpio pradeda krėsti šaltis, temperatūra pakyla iki 39–40 C, skauda galvą, raumenis, pykina. Ligonis nemiega, kliedi, bijo šviesos. Po kelių dienų ligonio būklė trumpam pagerėja, tačiau apie 15 proc. atvejų liga peržengia į antrą fazę, kuri yra dar sunkesnė. Jos metu atsinaujina karščiavimas, atsiranda ryški gelta, pilvo skausmas, vėmimas, bėrimas odoje. Gali prasidėti kraujavimas iš burnos, nosies, skrandžio ir žarnyno: kraujingų priemaišų atsiranda vemiant ar tuštinantis. Ligai progresuojant vystosi kepenų ir inkstų nepakankamumas, koma Sergama apie 10 dienų, specifinio gydymo nuo šios ligos nėra. Apie 15 proc. žmonių serga labai sunkia šios ligos forma, kuri baigiasi mirtimi net apie 60-80 proc. sergančiųjų. Kelionėse į egzotines šalis ne vienam pasireiškia labai daug sunkumų sukeliantys virškinamojo trakto negalavimai pykinimas, vėmimas, viduriavimas, lydimas aukštos temperatūros. Visus simptomus gali sukelti pasikeitęs maistas, tačiau dažniausiai už šiuos skundus atsakingos įvairios bakterijos.  Salmonella typhi -bakterija sukelianti Vidurių šiltinę. Ši liga pasireiškia ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, suretėjusiu širdies dažniu, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu. Dažnai gali būti lengvų ir atipinių ligos formų. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių gali atsirasti žarnyne opos, dėl kurių gali būti kraujavimas iš žarnyno arba įvykti žarnos prakiurimas (perforacija). Grįžus namo po kelionės ir pajutus tokius simptomus kaip karščiavimas, vėmimas, galvos skausmas ar kitus, nedelsiant kreipkitės į gydytoją ir informuokite jį apie buvusią kelionę.

Bendrieji patarimai profilaktikai ir apsaugai

Norint išvengti nemalonių ligų (Maliarijos) platinamų uodų kraujasiurbių, privaloma vartoti vaistus, kuriuos prieš kelionę paskiria gydytojas bei griežtai pagal instrukciją naudoti uodus atbaidančias priemones. Keliaujant kuo dažniau plauti rankas, su savimi turėti muilą, vienkartinį rankšluostį ar spirituotų rankų dezinfekcijos priemonių. Gerti tik virintą ar buteliukuose parduodamą vandenį. Egzotinėse šalyse vengti gėrimų, pateikiamų su ledukais, nes jie gali būti sušaldyti iš nevirinto vandens. Valgyti tik gerai termiškai apdorotą maistą, ypač jūros gėrybes ir žuvį. Valgykite ten, kur užtikrinamos higienos normos – pirkti gatvėje gaminamą maistą gali būti rizikinga. Jei jus užklupo vėmimas, viduriavimas, netekote skysčių, stenkitės atkurti prarastą skysčių kiekį. Vėmimas ir viduriavimas pavojingi tuo, kad sukelia dehidrataciją, kuri gali būti pavojinga gyvybei.  Jos požymiai: galvos skausmas, bendras silpnumas, aptemimas akyse ir galvos svaigimas staiga atsistojus. Nepadauginkite svaigiųjų gėrimų, kadangi sulėtėja medžiagų apykaita, atsiranda skysčių trūkumas organizme, gali kilti pagirių sindromas. Neatsakingai vartojamas alkoholis gali pažeisti vieną pagrindinių žmogaus organizmo valymo organų kepenis, kurios kelionių metu dažniausiai dirba neįprastiniu padidintu krūviu. Svaiginantis taip pat padidėja susižeidimų rizika., pvz hepatitų virusai plinta per kraują. Jei kelionėje susižeidėte, jums įdrėskė ar įkando, labai svarbu pradinė žaizdos priežiūra: ją gerai nuplaukite, geriausia po tekančiu vandeniu bent keletą minučių. Po to žaizdą nuvalykite dezinfekuojančiu tirpalu. Bent pirmąją dieną tikslinga užklijuoti orui laidų tvarstį. Jei žaizda nepūliuoja, vėliau galima palikti ją gyti atvirai. Jei jums įkando gyvūnas nedelsiant turite pasiskiepyti nuo pasiutligės, taip pat keliautojai turėtų būti apsaugoti nuo stabligės, nes bet koks sužeidimas kelionės metu gali būti šios ligos priežastimi. Nuo stabligės skiepijama atsižvelgiant į asmens amžių (pagal skiepų kalendorių, revakcinacija kas 10 metų). Tad jei esate pasiskiepiję nuo stabligės daugiau nei prieš 10 metų, būtina kartoti skiepus.

Kelionėje turėdami vaistinėlę būsite pasiruošę padėti sau, šeimai, draugams ar nepažįstamiems, o skiepai pripažinti kaip viena efektyviausių profilaktikos priemonių apsaugos jus nuo lankomoje valstybėje gresiančių sunkių ligų. Nežiūrėkite į rekomendacijas pro pirštus. Jeigu bilietai į Londoną ar bet kurį kitą miestą yra jūsų kišenėje, nepamirškite, kad profilaktika skiepijantis yra kur kas pigesnė ir paprastesnė nei gydymas. Skiepai - saugios kelionės garantas, o vykstant į egzotinius kraštus būtina pasiruošti iš anksto.

 

Linkime parsivežti tik malonių kelionių įspūdžių!