Gripo skiepai

Kas yra gripas?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog gripas yra viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų daugumoje valstybių. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų.

Gripas –  ūmi kvėpavimo takų infekcija, plintanti nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu. Gripu  visame pasaulyje gali susirgti kiekvienas bet kokio amžiaus žmogus. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas ne tik sukelia ūmią ligą, bet ir yra labai pavojingas dėl galimų komplikacijų. Padidintos rizikos grupėse gripas sukelia ypač sunkias komplikacijas ir net priveda prie mirtinų išeičių. Gripo virusai sukelia kasmetines sezonines epidemijas, kurių metu suserga apie 5-10 proc. gyventojų. Lietuvos klimato zonoje  sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu. Gripo epidemijos mažindamos žmogiškuosius resursus neigiamai veikia valstybių ekonomiką ir sudaro didelį papildomą sezoninį krūvį  sveikatos apsaugos sistemoms.

Skiepai (vakcinacija) – pati  efektyviausia gripo infekcijos profilaktika.

Gripo sukėlėjas

Sezoninis gripas sukeliamas  Influenzavirus šeimos virusų, kuri turi tris tipus: A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas (būna įvairių jo potipių, kurie kasmet  kinta) cirkuliuoja visose pasaulio dalyse ir dažniausiai sukelia pandemijas bei epidemijas.  Gripo B virusas taip pat plinta tarp žmonių ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus bei nedidelius protrūkius. Todėl sezoninio gripo vakcinos paprastai būna nuo gripo A ir B.

Kaip užsikrečiama gripu?

Gripu galima lengvai užsikrėsti nuo jau užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Jis greitai plinta mokyklose, globos namuose, įstaigose, viešajame transporte, kitose žmonių susibūrimo vietose, apskritai miestuose. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Todėl sergantis privalo likti namuose ir dengti burną bei nosį. Epidemijos metu reikia vengti žmonių susibūrimo vietų bei reguliariai prausti rankas. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga (vadinamasis inkubacinis periodas) per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).

Gripo simptomai

Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, sloga, gerklės, galvos, sąnarių ir raumenų skausmas, bloga savijauta, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Gripo gydymas


Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą konkrečiam sezoniniam sukėlėjui labiausiai tinkantį gydymą. Antibiotikai virusų neveikia ir skiriami tik komplikacijų atvejais.

Gripo profilaktika

Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Taip pat sergant gripu, paūmėja visos lėtinės ligos.

Jau keletą dešimtmečių gripo profilaktikai sėkmingai naudojamos saugios ir efektyvios vakcinos. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui.

 Pasiskiepyti nuo gripo PSO rekomenduoja daugumai žmonių, ypač šiems rizikos grupių asmenims:

• 65 metų ir vyresniems asmenims;

• Nėščioms moterims;

• Sergantiems lėtinėmis ligomis ir asmenims, kurių atsparumas ligoms sumažėjęs;

• Vaikams nuo 6 mėn. iki 2 metų;

 • Medicinos darbuotojams;

Gripo virusui būdinga dažna kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių įvairovę. Todėl PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusius viruso tipus bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui.

2016-2017 metų šiaurės pusrutulio gripo sezonui PSO ir Europos Sąjungos Ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) rekomenduoja antigeninę vakcinos sudėtį, atitinkančią:

A/California/7/2009 (H1N1)

A/Hong Kong/4801/2014 (H3N2)

B/Brisbane/602008

Gripo epidemijos metu taip pat rekomenduojama:

• Dažnai plauti rankas;
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.

Mitai apie vakcinas

Populiariausias ir absurdiškiausias mitas - skiepai sugriauna imunitetą.

Priešingai, skiepai sukuria specifinį imunitetą, greitai ir veiksmingai apsaugantį nuo konkrečios ligos. Kuo daugiau žmogus gauna skiepų, tuo labiau apsaugotas nuo įvairių susirgimų.

Atkakliai plinta mitas, jog pasiskiepijus nuo gripo, juo susergama, nes užsikrečiama. Norime atsakingai užtikrinti, kad  gripo viruso šiuolaikiniuose skiepuose  nėra – juose yra tik viruso dalelės. Šiandieninės technologijos leidžia sukurti vakcinas, kurios sukelia žmogaus imuninės sistemos atsaką ir  organizmas PATS sukuria ginklus prieš  viruso dalelę – antikūnius. Jei į organizmą patenka tikras virusas – jie sėkmingai su virusu kovoja.

PSO konstatuoja, kad skiepų pagalba sumažinus tam tikrų užkrečiamų ligų dažnumą, ypač išsivysčiusiose šalyse, išaugo  dvejonių dėl galimų šalutinių poveikių. Kitais žodžiais, vakcinos tapo savo sėkmės įkaitu.  

Melagingi ar nepagrįsti gandai dėl vakcinų saugumo gali kelti grėsmę šalies imunizacijos programai, to kaina bus žmonių gyvybės.

Informuojame:

Kad būtų sumažinta šalutinių poveikių tikimybė, sukurtas skaidrus, mokslu paremtas procesas (Europoje jį prižiūri Europos Vaistų agentūra (EMA), Lietuvoje – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba).  Vakcinos tiriamos, gaminamos ir vartojamos, remiantis tarptautiniu lygiu patvirtintais standartais. Pradėjus vartoti vakcinas rinkoje užtikrinama jų saugumo priežiūros sistema,  operatyviai išanalizuojami ir įvertinami bet kokie pranešimai dėl vakcinacijos ir vakcinų šalutinių poveikių.  PSO 1999 metais sukūrė Pasaulinį patarėjų komitetą dėl vakcinų saugumo (angl. Global Advisory Committee on Vaccine Safety), į kurį įtraukė geriausius pasaulio nepriklausomus ekspertus. Informacija apie vakcinų saugumą grindžiama kompetentingų tarptautinių ir nacionalinių įstaigų oficialiais pranešimais bei rekomendacijomis.

 

 

Objektyvūs skaičiai:

Lietuvos Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis šalyje kasmet atliekama apie 800 tūkst. vakcinacijos dūrių, tiek kartų paskiepijama vaikų ir suaugusiųjų. Kasmet registruojama 30-50 nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Tai  tesudaro 0,003-0,006 proc. nuo visų per metus atliekamų injekcijų.

 

Kviečiame pasiskiepyti!