Pasiruošimas kraujo tyrimui

Kodėl reikia atlikti bendrą kraujo tyrimą?

 

Bendras kraujo tyrimas atliekamas kaip pagrindinis pradinis bazinių kraujo rodiklių tyrimas. Jį įvertinęs, medikas skiria tolesnius tyrimus. Pacientai dažniausiai  klausia būtent apie bendrą kraujo tyrimą. Todėl pateikiame trumpą informaciją.

 

Net nedidelis kraujo rodiklių nukrypimas nuo normos gali  rodyti organizmo pakenkimą. Beveik nekintama yra kraujo sudėtis, spalva ir cheminės savybės. Joms pakitus, įtariama liga. Atlikus bendrą kraujo tyrimą, galima nustatyti uždegimus, alergiją, kraujo sistemos ligas bei kitų ūmių ir lėtinių ligų požymius.


Kas nurodoma bendro kraujo tyrimo atsakyme?

 

Eritrocitų (RBC/ERY) parodo eritrocitų skaičių. MCV- eritrocitų tūrį, MCH-hemoglobino koncentraciją viename eritrocite.
Hemoglobino (HGB) kiekis eritrocituose.
Hematokritas – kraujo plazmos (skystosios kraujo dalies) santykis su bendru kraujo ląstelių kiekiu.
Bendras leukocitų (WBC/LEU) skaičius ir jų formų kiekis procentais.
Trombocitų (PLT) skaičius.
Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).
Esant būtinybei, tyrimo atsakymas gali būti dar išsamesnis.

Ką reiškia bendro kraujo tyrimo rezultatų skaičiai, kokios normos?

 

Eritrocitų kiekio kraujyje normos

Sumažėjęs eritrocitų (RBC) arba raudonųjų kraujo kūnelių kiekis gali būti mažakraujystės požymis. Eritrocitų kiekis kraujyje taip pat priklauso nuo fiziologinės būklės, pvz., jų padaugėja pavalgius, po sunkaus fizinio krūvio, būnant aukštai kalnuose.

Eritrocitų kiekio kraujyje normos (*101²/l): vyrų – 4,5–5,9, moterų – 4,1–5,1.

 

Hemoglobino ir hematokrito vertė

Svarbi raudonųjų kraujo kūnelių dalis – hemoglobinas (HGB). Jis prisijungia ir išnešioja deguonies molekules po visą organizmą. Kai hemoglobino kiekis mažas, deguonies lygis krenta, ir organizmui tampa sudėtingiau išlaikyti normalų aktyvumą.

Vertinant kraujo gebėjimą išnešioti deguonį, taip pat svarbus hematokrito (HCT) kiekis.
Jei hemoglobino lygis nukrenta žemiau 130 g/l vyrams, mažiau 120 g/l moterims ar hematokrito kiekis nukrenta žemiau nei 30 proc., įtariama mažakraujystė.

Hematokrito norma: vyr. – 40,1–51 proc., mot. – 34,1–44,9 proc.

Suaugusiųjų hemoglobino norma: vyrams – 130–175 g/l, moterims –123–153 g/l.

Vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite (MCH)– 26–31 Pg.

 

Trombocitų kiekio kraujyje normos

Pagrindinė trombocitų (PLT) funkcija – dalyvauti kraujo krešėjime. Organizmas turi labai ribotą kraujo plokštelių kiekį, todėl jų resursai gali greitai išsekti. Maža trombocitų koncentracija padidina nukraujavimo riziką, o didelė (trombocitozė) gali sukelti trombozę.

Trombocitų kiekio kraujyje normos: trombocitai – 130–400*109/l; vidutinis trombocitų tūris – 9,4–12,4 fl.

 

Leukocitų kiekio kraujyje normos

Leukocitų arba vadinamųjų baltųjų kraujo kūnelių (WBC/LEU) suaugusiųjų kiekio kraujyje norma vyrams – 4,23–9,07*109/l, moterims - 4,2 - 10,3*109/l.

Leukocitozė – padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius kraujyje. Dažniausiai tai būna normali kaulų čiulpų reakcija į infekciją arba uždegimą. Fizinis ir emocinis stresas, gausus riebus maistas, kai kurios ligos taip pat gali padidinti leukocitų skaičių.

Leukocitų kiekio sumažėjimas kraujyje vadinamas leukopenija, kuri gali atsirasti, kai kaulų čiulpuose

sumažėja leukocitų gamyba, kai kraujyje jie dėl kokių nors priežasčių pradeda sparčiau irti.

 

Eritrocitų nusėdimo greitis gali parodyti ligą

Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) – eritrocitų nusėdimo ant mėgintuvėlio dugno savybė, galinti parodyti ligą. Eritrocitų nusėdimo greitis priklauso  nuo pačių eritrocitų ir nuo plazmos savybių. ENG pagreitėja esant anemijai, sulėtėja dėl policitemijos. Esant kraujotakos nepakankamumui, eritrocitai sugeria vandenį, ir jų ENG lėtėja. ENG greitėja sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas – lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant, vartojant daug riebalų ir antroje nėštumo pusėje. Taip pat ENG padidėja navikinių procesų ,metu ir vartojant kai kuriuos vaistus.

 

Suaugusiųjų eritrocitų nusėdimo greičio kraujyje normos: vyrams – 1–20 mm/val., moterims – 2–30 mm/val.

Bendrieji reikalavimai ir rekomendacijos prieš kraujo tyrimus

 

Nustatant laboratorinį rodiklį svarbu tinkamai parinkti metodą, taip pat įvertinti kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos rezultatui, pavyzdžiui, ligonio padėties ir būklės (gulima ar sėdima, pavalgęs ar badavęs), paros meto, amžiaus, lyties, klimato, maisto, streso, vartojamų vaistų poveikio ir kt.

Būtina sąlyga atliekant tyrimą yra standartizuotas tiriamosios medžiagos (kraujo, šlapimo ir kt.) paėmimas.

 

  1. Prieš vykstant atlikti kraujo tyrimus 8-14 val. (priklausomai nuo tyrimų) nevalgykite, negerkite saldžių gėrimų, sulčių, arbatos, kavos, limonadų. Gerkite tik vandenį. Dėl išvardintų priežasčių kraujo tyrimus patogiausia atlikti ryte.
  2. Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl šiuos tyrimus tiksliausia atlikti iki 10 val. ryto.
  3. Likus 1-2 dienoms iki tyrimo, nepersivalgykite, mažiau valgykite riebaus, aštraus, kepto, rūkyto maisto, nevartokite alkoholio. Jei laboratorinio tyrimo atlikimo išvakarėse numatoma šventė, geriau atidėkite tyrimą 1-2 dienoms.
  4. Bent valandą iki tyrimo nerūkykite.
  5. Prieš atliekant kraujo tyrimą venkite kaitinimosi saulėje, soliariume; fizinio krūvio (sunkaus darbo, sporto) ir streso. Prieš tyrimą nusiraminkite ir 15-20 min. pailsėkite.
  6. Jeigu rengiatės vartoti vaistus, tyrimus geriau atlikite prieš pradėdami juos vartoti arba praėjus 10-14 dienų po gydymosi vaistais arba pasitarkite su gydytoju dėl konkrečių vaistų. Gydymo efektyvumui nustatyti paprastai kraujas tiriamas praėjus 14-21 dienų po vaisto vartojimo. Jei jūs tyrimo metu vartojate vaistus, būtinai įspėkite apie tai gydytoją arba laboratorijos darbuotoją.
  7. Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių, ultragarsinių ir kitų instrumentinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos, fizioterapijos procedūrų, rektalinio, veloergometrinio tyrimų, biopsijos.
  8. Moterų hormoninių tyrimų rezultatams įtakos turi faktoriai, susiję su menstruaciniu ciklu. Todėl, ruošiantis lytinių hormonų tyrimui, reikia nurodyti ciklo fazę ir konsultuotis su  gydytoju, kurią ciklo dieną atlikti tyrimus.
  9. Prieš atliekant streso hormonų tyrimus (AKTH, kortizolio, prolaktino ir kt.) būtina procedūros metu  nusiraminti, atsipalaiduoti, nes stresas padidina šių hormonų kiekį kraujyje.
  10. Tiriantis dėl infekcijų, reikia atsižvelgti į sukėlėjo raidos stadiją ir imuniteto būklę. Gavus neigiamą tyrimų rezultatą, ne visada galima pilnai garantuoti, kad infekcijos nėra. Todėl jei tyrimų rezultatai verčia Jus ir medikus abejoti, tikslinga po 3-5 dienų išsitirti pakartotinai. Rekomenduojama infekcinių ligų tyrimus atlikti praėjus 21 dienai po įtariamo užsikrėtimo, tuomet antikūnių gamyba aktyviausia.
  11. Laboratorinių tyrimų rezultatų tikslumui užtikrinti patariama tyrimus (ypač pakartotinius)  atlikti tomis pačiomis sąlygomis, tuo pat paros metu ir toje pačioje laboratorijoje.