Naudinga informacija apie šlapimo tyrimą

Šlapimo tyrimas – greitas, informatyvus ir pigus būdas įvertinti inkstų ir kitų organų veiklą. Jis neskausmingas, nereikalaujantis daug laiko, rezultatai gaunami greitai. Pagal statistiką, kone trečdalio tiriamųjų šlapimo tyrimų rezultatai rodo nukrypimą nuo normos, todėl medikai rekomenduoja pasitikrinti.

Bendras šlapimo tyrimas atliekamas įtarus tam tikrus susirgimus arba tiesiog profilaktiškai bent kartą per metus. Profilaktinis šlapimo tyrimas atliekamas kiekvieno medicininio patikrinimo metu, nes dažnai net ir esant susirgimui nebūtinai juntami ligos simptomai. Atlikti šlapimo tyrimą ir į gydytojus kreiptis rekomenduojama, kai šlapimas pakeičia spalvą, pasidaro drumstas, jeigu norisi šlapintis dažniau negu įprastai, šlapinantis skauda.

 

  

Bendras šlapimo tyrimas

Bendras šlapimo tyrimas – dažniausiai atliekamas pirminis laboratorinis tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti inkstų, šlapimo takų, šlaplės, lyties organų ir kitų organizmo sistemų pokyčius. Šio tyrimo metu visų pirma įvertinama šlapimo spalva, tankis ir drumstumas. Spalva priklauso nuo to, ką žmogus valgo, kokius medikamentus vartoja ir nuo šlapimo sudėties. Vartojant daug skysčių jis būna šviesesnis, ištroškusio žmogaus – tamsesnis. Normoje šlapimas turi būti skaidrus. Patologinis šlapimo drumstumas atsiranda pakitus šlapimo nuosėdų sudėčiai (dėl druskų, bakterijų, gleivių, kraujo ir pan.).

 

 

Tyrimo rezultatai

Žmogus kasdien išskiria apie 1,5–2 litrus šlapimo, kuris šlapimtakiais patenka į šlapimo pūslę. Per tam tikrą laiką išsiskyręs šlapimo kiekis medikų vadinamas diureze. Žmogaus šlapimo pūslės talpa vidutiniškai yra 400–700 ml.  Susikaupus apie 200 ml šlapimo, atsiranda noras šlapintis.  Šlapimas sudarytas iš vandens ir apie 4 % jame ištirpusių medžiagų – druskų, amoniako, šlapalo, šlapimo rūgšties, hormonų ir jų skilimo produktų bei ląstelių.

Šlapimo tyrimas parodo baltymų, cukraus, nitritų, eritrocitų ir leukocitų buvimą. Gavus bendrojo šlapimo tyrimo atsakymų lapelį, reikia konsultuotis su gydytoju. Bendrai orientacijai pateikiame šlapimo tyrimo rezultatų vertinimo paaiškinimą:

 

 

SG (santykinis - specifinis tankis, angl. specific gravity) parodo, ar gerai funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis lygus 1,010–1,025, tačiau gali šiek tiek svyruoti, priklausomai nuo paros laiko ir nuo suvartojamo skysčių kiekio. Padidėjęs rodiklis dažniausiai būna dėl sumažėjusio skysčių suvartojimo, skysčių trūkumo organizme, viduriavimo, vėmimo ir pan., o sumažėjęs rodo inkstų funkcijos sutrikimus. Taip pat SG gali sumažėti ir dėl kai kurių vaistų, pvz. šlapimą varančių.

 

pH parodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Šis rodiklis turėtų būti  5–7. Jis padidėja esant lėtiniam inkstų nepakankamumui, bakterinei infekcijai, diabetinei ar metabolinei acidozei (organizmo parūgštėjimui), dėl baltymų dietos ir pan.

 

LEU – leukocitai  (baltieji kraujo kūneliai), kurių kiekis sveiko žmogaus šlapime turėtų būti iki 10/μl. Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime dažniausiai yra viršutinių ir apatinių šlapimo takų infekcijos, akmenligės, navikų, grybelių ir panašių susirgimų priežastis. Nėštumo metu LEU padidėjimas iki 500 mikrol  yra laikoma norma.

 

NIT parodo, ar žmogaus šlapime yra bakterijų. Sveiko žmogaus šlapime šis rodiklis turi būti neigiamas.

 

PRO parodo baltymų buvimą šlapime. Sveiko žmogaus šlapime baltymų paprastai nerandama arba itin mažas jų kiekis – 0–0,3 g/l. Baltymų kiekis padidėja susirgus inkstų ligomis, pielonefritu, podagra, karščiuojant, po didelio fizinio arba emocinio krūvio. PRO padidėjimas nėštumo metu gali būti įvardijamas kaip nėštumo toksikozė.

 

GLU – gliukozės koncentracijos šlapime rodiklis. Sveiko žmogaus šlapime gliukozės nerandama, o pagrindinės jos atsiradimo priežastys – cukrinis diabetas, inkstų ligos, miokardo infarktas, pankreatitas, gliukozės tolerancijos sutrikimai ir kitos priežastys.

 

KET –ketonai, atsirandantys žmogaus šlapime skylant riebalams organizme. Sveiko žmogaus šlapime ketonai neaptinkami. Jie atsiranda badaujant, gausiai vemiant, esant ūmiam karščiavimui, viduriavimui, suvartojant per daug riebalų arba dėl įgimtų ligų.

 

BIL – bilirubinas, kuris yra hemoglobino skilimo produktas. Sveiko žmogaus šlapime jo nerandama, o dažniausios priežastys, sukeliančios jo atsiradimą, – gelta, virusinis hepatitas, kepenų pažeidimas, cholecistitas ir kiti su kepenų veikla susiję sutrikimai.

 

URB – urobilinogenas, kurio sveiko žmogaus šlapime randama iki 3,4 μmol/l. Jo kiekis padidėja sergant hemolizine anemija, po kraujo perpylimo, esant kepenų patologijai, venų trombozei, gausiai vartojant alkoholį.

 

ERY arba BLD – eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai), kurių leistina norma iki 5/ml. Eritrocitų kiekis šlapime padidėja sergant inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligomis. Jų padidėjimą taip pat gali sukelti inkstų ir šlapimo takų traumos, vartojami medikamentai, nudegimai, didelis fizinis krūvis, miokardo infarktas, progresuojančios miopatijos ir pan. BLD gali būti menstruacinio kraujo priemaiša šlapime.

 

 

Reikėtų žinoti, jog įprastinė šlapimo spalva gali pakisti dėl vartojamo maisto (pavyzdžiui, burokėliai šlapimą nudažo rausva spalva, morkos -  oranžine), vitaminų, suvartojamo skysčių kiekio. Normalus sveiko žmogaus šlapimas yra nuo šviesiai geltonos iki sodrios geltonos spalvos.

Esant kepenų funkcijos sutrikimams, į šlapimą patenka raudonųjų kraujo kūnelių ir šlapimas nusidažo rausvai. Rudai geltonas arba žalsvai rudas šlapimas pasidaro sergant gelta. Tamsiai geltonas arba oranžinis šlapimas būna karščiuojant arba vartojant per mažai skysčių. Juodos arba pilkos spalvos šlapimas – kraujavimo inkstuose požymis.

 

 

Pagrindinės taisyklės paimant šlapimą tyrimui ir pristatant jį į laboratoriją:

 

1. Tinkamiausias tyrimui yra pirmasis rytinis šlapimas. Atliekant bendrą šlapimo tyrimą patariama 24 val. nevartoti vitamino C preparatų.

2. Prieš šlapinantis būtina kruopščiai apsiplauti lytinius organus po tekančiu vandeniu, nenaudojant jokių higienos priemonių.

3. Šlapintis reikia tik į švarų sterilų indą (galima įsigyti laboratorijose ir vaistinėse).

4. Šlapimas turi būti imamas „iš vidurinės porcijos“, t. y. iš pradžių truputį pasišlapinti į unitazą,  po to į indą šlapimo tyrimui, baigti šlapintis vėl į unitazą.

5. Šlapimo kiekis pateiktas tyrimui turėtų būti apie 100 ml, bet ne mažesnis kaip 20–30 ml.

6. Moterims nerekomenduojama šlapimo tyrimą atlikti mėnesinių metu, o 2-3 dienos po jų.

7. Ant indelio užrašykite tiriamojo vardą, pavardę, gimimo metus, surinkimo laiką.

8. Rekomenduojama šlapimą į laboratoriją pristatyti per 2 val. Jeigu nespėjate, galite  porą valandų palaikyti šaldytuve arba ne aukštesnėje kaip +2 - + 8 C temperatūroje.